Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo

• Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė švelnina šių metų ekonomikos augimo projekciją iki 2,7 proc. Ūkio plėtrą skatins vidaus paklausa ir eksportas.
• II pensijų pakopos pokyčiai reikšmingai paskatins namų ūkių vartojimą. Tai lems didesnį, nei projektuota kovo mėnesį, BVP augimą ir infliaciją 2026 m.
• Vienkartiniam vartojimo šuoliui nuslopus, 2027 m. ekonomikos plėtra reikšmingai sulėtės.
• II pensijų pakopos pakeitimai laikinai padidins valdžios sektoriaus pajamas, todėl svarbu jų pagrindu neprisiimti ilgalaikių įsipareigojimų.
• Darbo rinka išliks stipri – vidutiniu laikotarpiu projektuojamas aukštas užimtųjų skaičius ir spartus, infliaciją viršysiantis darbo užmokesčio augimas.

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė (VK FI) išanalizavo makroekonominę aplinką ir parengė savo projekcijas. Jas rengiant buvo atsižvelgta į mokesčių pakeitimų, padidėjusių muitų tarifų ir II pensijų pakopos pokyčių įtaką šalies ekonominei raidai.

„Projektuojame, kad vidutiniu laikotarpiu šalies ekonomika augs netolygiai, daugiausia dėl laikino vartojimo šuolio, kurį lems II pensijų pakopos pokyčiai. Darydami prielaidą, kad papildomai vartojimui gali būti išleista apie 1,2 mlrd. eurų, prognozuojame, kad realusis BVP augs iki 3,4 proc. Tai, kartu su PVM pokyčiais, lems ir spartesnę infliaciją. Vienkartiniam poveikiui nuslopus, 2027 m., tikėtina, kad tiek namų ūkių vartojimas, tiek realusis BVP augs lėčiau“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Numatoma, kad 2025 m. realusis BVP augs 2,7 proc. Tai skatins namų ūkių vartojimas, atsigaunančios investicijos ir spartesnis nei pernai eksportas. Atsižvelgiant į lėtesnę prekybos partnerių raidą ir padidėjusius JAV importo muitų tarifus, prognozuojama vangesnė eksporto raida 2026–2028 metais. Situacija darbo rinkoje išliks stabili: nedarbo lygis tolygiai mažės, sparčiau nei infliacija augs vidutinis darbo užmokestis.

„Matome, kad II pensijų pakopos pakeitimai gali daryti reikšmingą įtaką 2026 m. ekonomikos augimui ir valdžios sektoriaus pajamoms. Jos bus laikino pobūdžio, todėl sprendimai dėl išlaidų turi būti atsakingi. Rengiant valstybės biudžetą neturėtų būti prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai šių netvarių pajamų pagrindu“, – pažymi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Liepos mėn. pabaigoje pasiektas ES ir JAV susitarimas dėl 15 proc. muitų tarifo  suteikė daugiau aiškumo ES gamintojams ir investuotojams, tačiau neapibrėžtumas išlieka. Lietuvos ekonominę plėtrą gali skatinti gynybos pramonė, didesnis namų ūkių vartojimas, kurį veiktų gyventojų taupymo pokyčiai ir II pensijų pakopos pakeitimai.

Remdamasi savo projekcijomis ir kitais metodais VK FI įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos rugsėjo 11 d. paskelbtą 2025–2028 m. ekonominės raidos scenarijų. Jis atitinka Finansų ministerijos įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis. Scenarijus yra tinkamas rengti 2026–2028 m. biudžeto projektą.

VK FI išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo ir makroekonomines prognozes rasite čia:
  
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo.  


Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]