2025-03-14
Besikeičianti Europos saugumo padėtis verčia stiprinti gynybą, todėl didesnio jos finansavimo klausimas tampa vis aktualesnis. 2025 m. Lietuvos biudžete šiuo metu numatyta skirti 3 proc. BVP šiai sričiai. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad viešojoje erdvėje, įskaitant Krašto apsaugos ministerijos strateginius dokumentus pabrėžiama, jog toks gynybai skiriamas dydis laikytinas minimaliu.
AUTORĖS
Jurga Rukšėnaitė
Biudžeto stebėsenos departamento departamento vadovė
el. p. [email protected]
Milda Pieškutė
Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė
el. p. [email protected]
Valstybės gynimo taryba sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu didinti Lietuvos gynybos finansavimą 12 mlrd. Eur, t. y. iki 5–6 proc. BVP kasmet. Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkcijas, savo ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinime skaičiavo, kad nenumačius papildomų pajamų šaltinių gynybos finansavimo didinimui ir atsižvelgus į visuomenės senėjimo keliamą spaudimą didesnėms išlaidoms, valdžios sektoriaus skola 2030 m. gali pasiekti 60 proc. BVP ribą. Skolos aptarnavimo išlaidos tuo metu sudarytų 1,6 proc. BVP arba 1,7 mlrd. Eur. Taip pat tai 2026–2030 m. padidintų valdžios sektoriaus deficitą vidutiniškai 2,5 proc. BVP, todėl, atsižvelgiant į 2025-2027 m. biudžete numatytus deficitus, būtų pažeista 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus riba.
Vis dėlto, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė taikyti Stabilumo ir augimo pakto nacionalines išlygas šalims narėms, kurios leistų EK nepradėti perviršinio deficito procedūros, jei deficito peržengimas susijęs su gynybos išlaidų padidinimu. Tai reikštų, jog Lietuva galėtų turėti didesnį, nei 3 proc. BVP deficitą. Siekiant sparčiai didinti gynybos išlaidų lygį, skolinimasis šiam tikslui yra galimas, tam kad perėjimas prie kitokios ekonomikos struktūros būtų tolygesnis. Tačiau svarbu tuo pat metu siekti ir didesnių valdžios sektoriaus pajamų, kad dabartinių iššūkių lemiami įsipareigojimai neslėgtų ateities kartų, kurių laukia ir senėjančios visuomenės kuriamo spaudimo viešiesiems finansams iššūkiai. Juolab, kad mokesčių sistema Lietuvoje galėtų būti teisingesnė ir efektyvesnė. Fiskalinės drausmės taisyklėms tampant laisvesnėms svarbu užtikrinti, kad valstybės išlaidų politika užtikrintų ekonominį stabilumą ir fiskalinį tvarumą.