Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties

• 2025 m. planuojamas deficitas neatitinka perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės keliamų reikalavimų.
• Vyriausybės Seimui pateiktas siūlymas dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės netaikymo 2025 m. kelia rizikas ilgalaikiam finansų tvarumui.
• Yra rizika, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas bus didesnis nei 3 proc. BVP.
• Atsižvelgus į kasmet priimamus sprendimus ir ilgalaikius įsipareigojimus, kurie nenumatyti 2026–2027 m. biudžeto projekte, VK FI projektuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 m. viršys 3 proc. BVP ribą.
• Valstybės skolos finansavimas kasmet taps vis brangesnis, nesiimant būtinų veiksmų, skola didės ir 2027 m., tikėtina, sieks beveik pusę šalies BVP.

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti valstybės kontrolė (VK FI), įvertino Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir pateikė Seimui savo išvadą.
  
VK FI ir Finansų ministerijos valdžios sektoriaus deficito projekcijos 2024–2025 m. reikšmingai nesiskiria. Biudžeto projekte numatoma, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas sieks 3 proc. BVP ir bus didesnis nei 2024-aisiais. VK FI vertinimu, mažai tikėtina, kad 2025 m. deficito rodiklis būtų geresnis nei 3 proc. BVP dėl anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir sprendimų, kurie didina valdžios sektoriaus išlaidas. Galimybių valdžios sektoriaus pajamoms būti reikšmingai didesnėms, nei prognozuojama biudžeto projekte, yra mažai. Neatmestina, kad dėl įvairių rizikų 2025 m. deficitas gali peržengti Mastrichto kriterijaus ribą.
  
2020–2024 m. galiojo išskirtinės aplinkybės, leidusios netaikyti valdžios sektoriaus deficitą ribojančių fiskalinės drausmės taisyklių. Šios aplinkybės nebegalios nuo 2025 metų. Biudžeto projekte planuojant 3 proc. BVP siekiantį valdžios sektoriaus deficitą 2025 m., kyla rizika, kad nebus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
  
Remdamasi ES teisės aktų pokyčiais, Vyriausybė Seimui pateikė siūlymą papildyti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą nuostata, kad ši taisyklė 2025 m. nebūtų taikoma.
  
„Mūsų nuomone, toks siūlymas kelia rizikas ilgalaikiam finansų tvarumui ir tik nukelia fiskalinių problemų sprendimą į ateitį. Be to, įtilpti į fiskalinės drausmės taisyklių rėmus gali prireikti didesnių pastangų, nei būtų galima spręsti iš biudžeto projekto, nes jame nėra numatyta įprastai priimamų sprendimų, pvz. dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo, papildomo pensijų indeksavimo, neapmokestinamojo pajamų dydžio 2026–2027 m.“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
VK FI vertinimu, atsižvelgus į kasmet priimamus sprendimus ir ilgalaikius įsipareigojimus, kurie nenumatyti 2026–2027 m. biudžeto projekte, 2026 m. valdžios sektoriaus deficitas galėtų peržengti Mastrichto kriterijaus ribą. Projektuojama, kad skola 2025 m. sieks beveik 43 proc. BVP, o 2027 m. artės link 50 proc. BVP. Svarbu pažymėti, kad valdžios sektoriaus skolos finansavimas tampa vis brangesnis. Tai reiškia, kad ateityje reikės skirti daugiau išteklių skolos aptarnavimui, kai juos būtų galima panaudoti kitoms svarbioms viešosioms sritims, tokioms kaip sveikatos apsauga ir pan.
  
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, išlaidų poreikis ateityje augs ne tik dėl prisiimtų įsipareigojimų, galimų diskrecinių sprendimų, bet ir dėl visuomenės senėjimo. Siekiant tvarių viešųjų finansų struktūriniai pajamų ir išlaidų sprendimai yra būtini jau dabar.
  
Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją prognozes ir kitus priedus rasite čia:

Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]