Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo

• Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkciją, tvirtina Finansų ministerijos 2024–2027 m. rugsėjo mėn. ekonominės raidos scenarijų.
• Lietuvos ekonomikos raidą daugiausia paveikti galinčios rizikos išlieka susijusios su geopolitine situacija ir tarptautine prekyba.
• Realusis BVP 2024 m. gali augti sparčiau, nei tikėtasi vasarą.
• 2025 m. numatomas gamybos ir vartojimo atsigavimas užsienyje skatins veržlesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą.
• Norint išlikti konkurencingai šaliai, būtina skatinti aukštos pridėtinės vertės gamybos augimą.
• Siekiant tikroviškesnių trejų metų biudžeto planų, rodikliai, koeficientai ir kiti dydžiai, veikiantys valstybės biudžetą, turėtų būti prognozuojami ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkciją įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos rugsėjo 11 d. paskelbtą 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų. Jis atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis. Abi institucijos Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertina panašiai.
  
„Atsižvelgdami į 2024 m. I pusmečio rezultatus ir atnaujintas prielaidas, nežymiai padidinome 2024 m. realiojo BVP projekcijas. Prognozuojame, kad ekonomika augs daugiau nei 2 proc., o ją labiausiai skatins namų ūkių vartojimas ir teigiamas grynasis eksportas. Šalies ekonomikos augimas 2025–2027 m. bus spartesnis ir sieks apie 3 proc. Vis dėlto Lietuvos ekonomikos raidą daugiausia paveikti galinčios rizikos išlieka susijusios su geopolitine situacija ir tarptautine prekyba“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Projektuojama, kad BVP plėtrą vidutiniu laikotarpiu labiausiai skatins realusis eksportas, kurį teigiamai veiks atsigaunanti užsienio paklausa. Prie ekonomikos augimo taip pat prisidės investicijos ir namų ūkių vartojimas. Darbo užmokestis ir užimtųjų skaičius 2024 m. bus didesnis, nei tikėtasi birželio mėn., o 2025–2027 m. situacija darbo rinkoje bus stabili: nedarbo lygis tolygiai mažės, toliau augs vidutinis darbo užmokestis. Palankesnę ekonominę raidą gali skatinti geresnė padėtis šalies darbo rinkoje, spartesnė investicijų plėtra, didesnis namų ūkių vartojimas. Vis dėlto pastebima, kad per pandemiją smarkiai augęs Lietuvos darbo našumas atsilieka nuo daugiametės tendencijos, o tai gali kelti iššūkių konkurencingumui. Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, siekiant išlikti konkurencingiems, svarbu didinti investicijas, diegti inovacijas aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose.
  
Pagal atnaujintą Biudžeto sandaros įstatymą, spalio mėn. Vyriausybė pirmą kartą pateiks trimetį valstybės biudžeto projektą. Vienas iš atnaujinto įstatymo privalumų yra reikalavimas, kad teisės aktais nustatomų rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės būtų numatomos ne trumpesniam nei trejų biudžetinių metų laikotarpiui. Remiantis dydžiais, kurie numatyti visam vidutiniam laikotarpiui, būtų galima formuoti tikslesnius ir skaidresnius biudžeto projektų planus, tinkamiau įvertinti priimtų sprendimų įtaką ateities biudžetams ir identifikuoti rizikas dėl atitikties fiskalinės drausmės taisyklių reikalavimams. Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją  požiūriu, aiškesnės tokių dydžių kaip MMA gairės padėtų tiksliau prognozuoti ir makroekonominius rodiklius, todėl svarbu, kad prasidėjus biudžeto rengimo ciklui atsakingos įstaigos paskelbtų tokius dydžius viešai.
  
Išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją makroekonomines prognozes ir kitus priedus rasite čia:

Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]