Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Veiklos auditas

2022–2030 m. Regionų plėtros programa

2024 m. liepos 4 d.

2024-07-04

Regionų atskirtis nemažėja: Regionų plėtros programa jų poreikius atliepia tik iš dalies

  • Regionų plėtros programoje daugiau nei pusė savivaldybių pasigedo kultūros, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų bei energetikos sričių priemonių.
  • Dalis Regionų plėtros planuose nustatytų rodiklių reikšmių nerodo pokyčio poreikio ir neskatina siekti pažangos.
  • Reikalinga aktyvesnė lyderystė ieškant savivaldybėms aktualių priemonių, likus 2 mėn. iki numatyto termino, nesuplanuota 33 proc. skirto finansavimo, du regionai dar nesuplanavo 50 proc. lėšų.

Iliustracija pranešimui spaudai Regionų atskirtis nemažėja: Regionų plėtros programa poreikius atliepia tik iš dalies2022–2030 m. Regionų plėtros programos rengimas organizuotas nepakankamai efektyviai ir rezultatyviai, nes regionų poreikius atliepė tik iš dalies: programa galėjo būti platesnės apimties, esamos priemonės – patrauklesnės regionams ir savivaldybėms ir galėjo daugiau prisidėti sprendžiant jų problemas. Tokius rezultatus atskleidžia Valstybės kontrolės atliktas auditas „2022–2030 m. Regionų plėtros programa“.

„Gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, turi būti suteiktos panašios galimybės mokytis, dirbti, gauti tinkamas medicinos, transporto, viešąsias ir kitas paslaugas. Ekonominių ir socialinių skirtumų tarp šalies regionų problema sprendžiama, bet skirtumai tarp regionų nemažėja. Atliktas auditas rodo, kad Regionų plėtros programa tik iš dalies prisidės sprendžiant regionų problemas“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Auditoriai nustatė, kad Regionų plėtros programa galėjo būti platesnės apimties, nes visos regionų plėtros tarybos ir daugiau nei pusė savivaldybių pasigedo 4 sričių (kultūros, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų bei energetikos) priemonių, o ir esamos priemonės galėjo būti tinkamesnės. Nesant pakankamos regionų plėtros programos apimties ir laiku į priemonių planavimą neįtraukus regionų ir savivaldybių, nesprendžiamos visos regionams aktualios problemos, regioninės plėtros planavimas nevyksta „iš apačios į viršų“, kaip buvo siekta rengiant šią programą. Ministerijų nustatomos išankstinės sąlygos, finansuojamų veiklų apribojimai ir palyginti siauras siūlomų regioninių priemonių sąrašas suteikia regionams tik dalį savarankiškumo.

Nustatėme, kad 5-iose iš 14 pažangos priemonių (3 Aplinkos ir 2 Susisiekimo ministerijų) planuoja dalyvauti mažiau nei pusė savivaldybių, o 11-oje neplanuoja dalyvauti 34 savivaldybės, kurių dalyvavimas svarbus sprendžiant tarpregioninius ir vidinius netolygumus. Regionų plėtros planuose poveikio rodiklių siektinos reikšmės nėra ambicingos, neparodo siekiamos pažangos, poveikio, nes penkiuose regionuose pusė (vidutiniškai 10 iš 21) poveikio rodiklių faktinių 2022 m. reikšmių jau priartėjo arba viršijo siektinas 2025 m., nepradėjus įgyvendinti 2022–2030 m. regioninių pažangos priemonių.

„Dalis pažangos priemonių savivaldybėms yra nepatrauklios ir netaiklios, nes nesprendžia joms šiuo metu aktualių problemų. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos priemonėje, skirtoje sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas, gali dalyvauti 60 savivaldybių, tačiau ketina dalyvauti tik keturios, nors 16-ai jų dalyvavimas yra labai svarbus siekiant programos poveikio. Daugiausia savivaldybių įvardijo, kad jų netenkina nustatytos išankstinės priemonės sąlygos. Pavyzdžiui, nustatytas reikalavimas gyventojų tankiui“, – sako valstybės kontrolierius.

Audito rezultatai atskleidžia, kad programos tikslams pasiekti trūksta lyderystės ir kompetencijų tinklo dalyvių bendradarbiavimo. Programoje dalyvaujančių įstaigų kompetencijų tinklas sukurtas, bet į jo sudėtį neįtraukti ekspertai, kurie galėtų užtikrinti ekspertinės pagalbos teikimą regionų plėtros taryboms ir savivaldybėms.

Taip pat nustatyta, kad Regionų plėtros programos parengimas užtruko apie 1,5 metų (pusmečiu ilgiau nei planuota), todėl trumpėja visos programos įgyvendinimo laikotarpis. Iki numatyto termino likus dviem mėnesiams, nesuplanuota 33 proc. regioninės pažangos priemonėms skirtų lėšų, du regionai dar nesuplanavo 50 proc. lėšų.

Siekiant, kad Regionų plėtros programos priemonės atlieptų regionų poreikius, iki 2027 m. pabaigos ne mažiau nei 80-tyje proc. programos priemonių turėtų dalyvauti visi regionai. Rengiant visas pažangos priemones, būtų konsultuotasi su 100 proc. Regionų plėtros tarybų, o iki 2025 m. pasirašytų sutarčių skaičius siektų 78.

Valstybinio audito ataskaita: 2022–2030 m. Regionų plėtros programa


Komentarams:
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

Iliustracija pranešimui spaudai Regionų atskirtis nemažėja: Regionų plėtros programa poreikius atliepia tik iš dalies