2024-05-22
Būtini papildomi pajamų šaltiniai, norint užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas ir viešųjų finansų tvarumą
- 2023 m. valdžios sektoriaus biudžetai atitiko fiskalinės drausmės taisykles.
- 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas, tikėtina, bus mažesnis, nei numatyta 2024 m. biudžeto įstatyme. Išlaikoma ekonomikos skatinimo kryptis 2024 m.
- Numačius papildomus pajamų šaltinius gynybai, valdžios sektoriaus deficitas ir skola 2025–2027 m. augtų lėčiau. Vis dėlto, įprastai kasmet didinamos ilgalaikės išlaidos be papildomų pajamų šaltinių lemtų, kad 2027 m. deficitas viršytų 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribą.
- Mokesčių sistemos pakeitimai yra būtini, siekiant teisingesnės, paprastesnės mokesčių sistemos ir atliepti augančius finansavimo poreikius.
Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė (VK FI) savo iniciatyva atliko Lietuvos viešųjų finansų 2024–2027 m. vertinimą. Pradėjus rengti 2025–2027 m. biudžeto planus, jis turėtų padėti politikos formuotojams priimti labiau pagrįstus sprendimus. 2023 m. valdžios sektoriaus biudžetai buvo vykdomi laikantis jiems keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad dalis fiskalinės drausmės taisyklių nuo 2020 m. netaikomos dėl Lietuvoje nustatytų išskirtinių aplinkybių. VK FI tikisi, kad prie visų taisyklių taikymo bus sugrįžta 2025 m.
VK FI vertinimu, 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas, tikėtina, bus mažesnis, nei numatyta 2024 m. biudžeto įstatyme, ir sieks apie 2 proc. BVP. Tokį rezultatą lemia kovo mėn. atnaujintos makroekonominės raidos projekcijos ir mažesnis nei numatytas 2023 m. deficitas. Tikėtina, kad 2024 m. pajamų surinkimas iš gyventojų pajamų mokesčio bus didesnis, tačiau neapibrėžtumas išlieka. VK FI vertinimu, ekonomikai esant žemiau savo potencialaus lygio, 2024 m. išlaikoma ekonomikos skatinimo kryptis. Svarbu tai, kad skatinimas remtųsi ir investicijomis. Verta paminėti, kad 2016–2023 m. nacionaliniais ištekliais finansuojamos investicijos atitiko Europos Komisijos rekomendacijas dėl investicijų lygio išlaikymo.
Numačius papildomus pajamų šaltinius gynybai, valdžios sektoriaus deficitas ir skola 2025–2027 m. augtų lėčiau. Vis dėlto, papildomais pajamų šaltiniais neatsvėrus įprastai kasmet didinamų ilgalaikių išlaidų, 2027 m. deficitas viršytų 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribą, o skola siektų 44,1 proc. BVP. Šias ilgalaikes išlaidas sudaro tokie sprendimai kaip socialinių išmokų didinimas, atlyginimų kėlimas viešojo sektoriaus darbuotojams, tarp jų medikams ir mokytojams. Šie sprendimai įprasti ir ateityje tikėtini, siekiant atliepti situaciją dėl augančių makroekonominių rodiklių, tokių kaip vidutinis darbo užmokestis ar kiti.
„Dėl siekio atliepti augančius visuomenės poreikius kokybiškoms paslaugoms kasmet auga ir valdžios sektoriaus išlaidos. Prie augančių išlaidų prisideda visuomenės senėjimo iššūkiai. Iššūkių ir poreikių daug, kurie, tikėtina, galėtų tapti realiomis valstybės biudžeto išlaidomis. Vis dėlto, pajamų lygiui išliekant žemam, jų negalėsime patenkinti neprastindami viešųjų finansų tvarumo. Mūsų vertinimu, šiuo metu svarstomi papildomi pajamų šaltiniai yra būtini, tačiau ateityje reikalingi ambicingi sprendimai ir dėl pajamų didinimo kitoms sritims finansuoti“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Projekcijos atskleidžia, kad artimiausių 3 metų perspektyvoje skolos aptarnavimas taps dvigubai brangesnis. Tai reiškia, kad ateityje reikės skirti daugiau išteklių palūkanų mokėjimams, kai juos būtų galima panaudoti kitoms sritims. Viena iš jų, kur jaučiamas nepakankamas finansavimas, yra sveikatos apsauga. Valdžios sektoriaus sveikatos išlaidos Lietuvoje lyginant su ES yra žemos, tad ir namų ūkiai „iš savo kišenės“ sveikatai išleidžia santykinai dvigubai daugiau nei ES.
VK FI primena, kad tarptautinės organizacijos yra pateikusios rekomendacijas dėl Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo. Šiuo metu Lietuvoje neužtikrinamas horizontalus teisingumas, nes panašaus dydžio pajamas gaunantys asmenys sumoka skirtingo dydžio mokesčius. Neužtikrinamas ir vertikalus teisingumas, nes, pasiekus tam tikrą aukštų pajamų lygį ir jam toliau didėjant, vidutinė gyventojų pajamų mokesčio našta mažėja. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja plėsti aplinkosauginius, turto mokesčius, koreguoti mokesčių sistemą: peržiūrėti lengvatas ir dalies jų atsisakyti.
2024-2027 m. valdžios sektoriaus finansų vertinimas
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]