2023-09-12
Laisvųjų ekonominių zonų plėtra planuojama neturint vizijos, kokios grąžos šalies mastu yra tikimasi
Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) – vienas įrankių investicijoms pritraukti. Valstybė, investuodama į šių zonų teritorijas, nėra numačiusi, kokios grąžos šalies mastu yra tikimasi iš jų, rodo Valstybės kontrolės atliktas Laisvųjų ekonominių zonų veiklos vertinimas.
Tarp aktualių LEZ steigimo tikslų – aukštųjų technologijų plėtra. Auditoriai nustatė, kad nė vienai iš 7 šiuo metu veikiančių LEZ valdymo bendrovių nėra nustatyti veiklos rodikliai, susiję su aukštųjų technologijų vystymu ar mokslo pažangos plėtra, o 78 proc. (71 iš 91) zonų teritorijoje 2023 m. veikiančių įmonių nevykdė aukštųjų technologijų veiklos.
„Kad LEZ sukurtų didesnę pridėtinę vertę, turi būti įvardyti lūkesčiai dėl jų veiklos, vykdoma kiekvienos zonos veiklos rodiklių peržiūra, atsižvelgiant į ekonominius, geopolitinius pokyčius bei technologinę pažangą, ir didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas aukštųjų technologijų plėtrai. Prieš steigiant naujas LEZ, reikėtų išspręsti šiuos klausimus“, – teigia audito grupės vadovė Jolanta Indriulienė.
Dėl neišvystytos infrastruktūros ir veiklai netinkamų teritorijų veikla vykdoma tik 27 proc. LEZ įstatymais pažadėtos teritorijos (t. y. 382,8 ha iš 1 433 ha). Beveik pusėje LEZ priklausančios ir nepanaudotos teritorijos (476 ha) veikla apskritai negalima dėl servitutų, apsaugos zonų ir kitų veiksnių.
Vertinimo ataskaita: Laisvųjų ekonominių zonų veiklos vertinimas
Komentarams:
Jolanta Indriulienė
Veiklos audito 4-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
Mob. 8 608 93 497, el. p. [email protected]
