2022-10-28
Ekonomikos skatinimas reikalingas, tačiau taikomos priemonės turėtų būti nukreiptos į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes
Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, įvertino Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – biudžeto projektas) ir pateikė Seimui savo išvadą.
Dėl geopolitinės situacijos kilusi energetikos krizė lėmė elektros ir dujų kainų augimą, todėl biudžeto projekte numatytos paramos priemonės gyventojams ir verslui.
„Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti trumpalaikes priemones, nukreiptas į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Mūsų vertinimu, didžioji dalis su energetika susijusių laikinų priemonių, numatytų biudžeto projekte, nėra tikslinės. Projekte numatytos ilgalaikės priemonės toliau reikšmingai prisidės prie ilgalaikių išlaidų, nepadengtų pajamomis, augimo. Tokios išlaidos 2023 m. sudarys 1,6 proc. BVP, o 2017–2021 m. vidutiniškai sudarydavo 0,9 proc. BVP. Kylant palūkanų normoms finansuoti deficitus ir refinansuoti jau turimus įsipareigojimus bus brangiau, o rizikos dėl ekonominės raidos išlieka reikšmingos, todėl ypač svarbu, kad sprendimai, didinantys išlaidas ir mažinantys pajamas, būtų pagrįsti“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė.
Fiskalinė institucija, kurios funkcijas vykdo Valstybės kontrolė, projektuoja, kad 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas bus artimas biudžeto projekte nurodytam ir sudarys 4,9 proc. BVP. Tačiau pabrėžia, kad dėl kylančių rizikų jis gali būti ir didesnis. Pavyzdžiui, kai kurios 2023 m. biudžeto projekte numatytos pagalbos priemonės yra planuojamos 2023 m. pirmajam pusmečiui. Kyla rizika dėl galimo jų pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Be to, geopolitinė įtampa regione ir jos aštrėjimas gali lemti didesnį išlaidų poreikį krašto gynybai ir saugumui. Pasikeitus ekonominei aplinkai, ūkio raida galėtų būti vangesnė, o tai sukurtų spaudimą papildomoms išlaidoms ir sumažintų valdžios sektoriaus pajamas.
Vyraujant išskirtinio neapibrėžtumo sąlygoms, netaikant fiskalinės drausmės taisyklių, 2023 m. numatomas stiprus šalies ekonomikos skatinimas. Kadangi kylančios palūkanų normos lemia brangstantį deficito finansavimą, svarbu atkreipti dėmesį, kad, augant ilgalaikėmis pajamomis nepadengtoms išlaidoms, ateityje būtinos konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 m. valdžios sektoriaus deficito mažėjimo.
Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties
Komentarams:
Rasa Ibelhauptaitė,
Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė,
mob. 8 608 93 862, el. p. [email protected]