Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Išvados, parengtos vykdant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją

Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo

2022 m. liepos 11 d.

2022-07-11

Kovojant su infliacija, reiktų vengti perteklinį vartojimą skatinančių priemonių

Iliustracija pranešimui spaudai Kovojant su infliacija, reiktų vengti perteklinį vartojimą skatinančių priemoniųFiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino 2022 m. birželio 30 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų.

Lietuvos ūkio raida 2022 m. pirmąjį ketvirtį buvo sparti, tačiau numatoma, kad antroji metų pusė šalies ekonomikos plėtrai nebus tokia palanki. Finansų ministerija šiemet projektuoja 1,6 proc. šalies realiojo BVP augimą. Numatoma, kad labiausiai bus paveikta Lietuvos tarptautinė prekyba, tačiau ekonomikos augimą palaikys namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos. Pirmojo metų ketvirčio pabaigoje stebimi Lietuvos prekių eksporto struktūros pokyčiai. Kovą, lyginant su vasariu, prekių eksporto į Rusiją ir Baltarusiją dalis smuko daugiau nei trečdaliu, o į Europos Sąjungos (ES) šalis reikšmingai išaugo. Projektuojama, kad 2023 m. šalies realusis BVP paspartės iki 2,1 proc.

„Projektuojant aukštą infliaciją, auga spaudimas priimti papildomas į visus gyventojus orientuotas priemones, tokias kaip mokesčių mažinimas ar įvairios kompensacijos. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja tikslingą paramą, nukreiptą į labiausiai pažeidžiamus asmenis, ir įspėja, kad vidaus paklausos skatinimas apsunkina Europos centrinio banko siekį suvaldyti infliaciją. Atsižvelgiant į neigiamą rizikų balansą, sprendimai turi būti priimami ypač atsakingai, nes valdžios sektoriaus deficitą didinančios priemonės gali prisidėti prie valstybės skolos augimo“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski.

Lietuvos ir pasaulio ekonomikos perspektyvas temdo įtempta geopolitinė situacija. Neapibrėžtumas, susijęs su tolesne Rusijos karo Ukrainoje eiga, nemažėja. ES naujų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paskelbimas ir atitinkamai galimos šių valstybių atsakomosios priemonės gali lemti spartesnį energijos išteklių ir žaliavų kainų augimą. Išlieka ilgesnės tiekimo grandinių trikdžių trukmės rizika, prie kurios prisideda Kinijos taikomi ribojimai, skirti COVID-19 pandemijos valdymui. Tai veikia nuo Kinijoje gaminamų komponentų itin priklausomą Vokietijos, pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės, pramonę. Ekonominės situacijos neapibrėžtumas, augančios kainos ir palūkanų normos atsispindi prastėjančiuose euro zonos verslo ir gyventojų lūkesčiuose. Be to, išlieka iššūkiai, susiję su tolesniu pandemijos valdymu. Šios rizikos gali kelti iššūkių ekonominei raidai tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse šalies prekybos partnerėse.

Valstybės kontrolės vertinimu, Lietuvos ekonomika 2022 m. bus arti savo potencialo. Atnaujintoje ekonomikos temperatūros diagramoje matyti, kad 2022 m. antrą ketvirtį temperatūra, tikėtina, išliks aukšta.

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė tvirtina Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti.
  
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
         
         
Komentarams:
Jaroslav Mečkovski
Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas
mob. 8 608 92 305, el.p. [email protected]

  

Iliustracija pranešimui spaudai Kovojant su infliacija, reiktų vengti perteklinį vartojimą skatinančių priemonių