Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Veiklos auditas

Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas

2022 m. vasario 9 d.

2022-02-11

Valstybės kontrolė įvertino šalies institucijų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas: skyrus daugiau dėmesio pasirengimui, situacijų valdymas būtų sklandesnis

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė įvertino šalies institucijų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas: skyrus daugiau dėmesio pasirengimui, situacijų valdymas būtų sklandesnisValstybėje kasmet kyla apie 660 ekstremaliųjų įvykių. Per trejus pastaruosius metus Lietuvoje buvo paskelbtos 4 valstybinio lygio ir 64 savivaldybių lygio ekstremaliosios situacijos.

Valstybės kontrolė atliko auditą, vertinantį kaip institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą, yra pasirengusios tai daryti. Įvertinusi ministerijų ir savivaldybių pasirengimą valdyti šias situacijas, Valstybės kontrolė pažymi, kad ne visos vertintos institucijos yra tinkamai pasirengusios galimiems didelės ir labai didelės rizikos pavojams.

Efektyviam planavimui ir veiksmingam ekstremaliųjų situacijų valdymo pasirengimui trūksta aiškumo dėl institucijų, koordinuojančių pasirengimą, kompetencijų ir atsakomybės. Taip pat nepakanka tarpinstitucinio koordinavimo ir bendradarbiavimo. Nepakankamą koordinavimą rodo tai, kad Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nesuplanuoti valdymo veiksmai bei priemonės Nacionalinėje rizikos analizėje nustatytiems galimiems didelės ir labai didelės rizikos pavojams suvaldyti. Į Valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą neįtrauktos tokios rizikos, kaip: kibernetinės atakos, masiniai neramumai, teroristiniai išpuoliai, pavojus valstybės saugumui, didelė pramoninė avarija.

Valstybės kontrolė parengė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas užtikrintų geresnį pasirengimą reaguoti į iškylančias ekstremaliąsias situacijas. Siekiant geresnio pasiruošimo šioms situacijoms, turėtų būti patikslintos institucijų, koordinuojančių pasirengimą joms, kompetencijos ir atsakomybės. Tam, kad būtų užtikrintas sistemingas galimų pavojų ir grėsmių rizikos analizės vykdymas, turėtų būti paskirta institucija, koordinuojanti Nacionalinės rizikos analizės atlikimą. Siekiant, kad analizės metu identifikuotiems didelės ir labai didelės rizikos pavojams valdyti būtų suplanuoti tinkami veiksmai, reikia numatyti Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano atnaujinimo ir peržiūros procesus.

Valstybės kontrolė taip pat pažymi, kad, siekiant efektyviai pasirengti ir valdyti ekstremaliąsias situacijas, reikia reglamentuoti šios situacijos galiojimo įvertinimą, leidžiantį nustatyti, ar faktinė situacija vis dar atitinka paskelbimo sąlygas ir kriterijus. Siekiant pasirengti krizinėms situacijoms, turėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis jas būtų galima identifikuoti ir konstatuoti.

  
Valstybinio audito ataskaita: Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas


Komentarams: 
Lina Nalivaikienė,
Veiklos audito 2-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
mob. 8 608 93 369, el. p. lina.nalivaikiene@valstybeskontrole.lt


    

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė įvertino šalies institucijų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas: skyrus daugiau dėmesio pasirengimui, situacijų valdymas būtų sklandesnis