Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtra

Nors veislinė gyvulininkystė Lietuvoje yra prioritetinė žemės ūkio šaka, tačiau valstybės auditoriams atlikus ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtros auditą paaiškėjo, kad ji planuojama nepakankamai, nėra sudarytos tinkamos sąlygos išsaugoti nykstančias Lietuvos ūkinių gyvūnų veisles, o gyvulių produktyvumo kontrolė ir valstybinė veislininkystės priežiūra yra neefektyvi.

Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programoje 2010–2015 m. neįvertinta esama veislininkystės situacija, nenustatytos konkrečios priemonės ir tikslų pasiekimo vertinimo kriterijai (esamos ir planuojamos jų reikšmės). Iš programoje nurodytų 42 priemonių 8 vertintinos kaip aiškiai apibrėžtos (jas galima kiekybiškai išmatuoti arba konstatuoti faktą), o dauguma – 34 priemonės – nekonkrečios, susijusios ne su rezultatu (pasiekti geresnius rodiklius), o su procesu (vykdyti tam tikrą veiklą). Žemės ūkio ministerijos strateginio veiklos plano programos „Kaimo plėtra ir verslo skatinimas“ priemonei „Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programa“ įgyvendinti kasmet skiriama apie 1 mln. Eur, o priemonei „Parama veislininkystei“ – 3,27 mln. Eur. Tačiau šios priemonės ir jų veiklos neįtrauktos į Veislininkystės programą 2010–2015 m., todėl nėra galimybių šias iš valstybės biudžeto finansuojamas priemones susieti su minėta programa ir nustatyti, kokius programos tikslus jos įgyvendina.

Valstybės auditoriai įspėja, kad nesudarytos tinkamos sąlygos išsaugoti visas nykstančias ūkinių gyvūnų veisles, nes nėra nustatyti veislės įtraukimo į saugomų lietuviškų ūkinių gyvūnų veislių sąrašą kriterijai, o vykdomos priemonės šioms veislėms išsaugoti yra nepakankamos, todėl išlieka didelė grėsmė kai kurioms iš jų išnykti.

Audito metu taip pat nustatyta, kad ūkininkai nepakankamai skatinami vykdyti gyvulių produktyvumo kontrolę, todėl, palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvoje kontroliuojama dvigubai mažiau pieninių galvijų (karvių kontroliuojama 46 proc., ES vidurkis – 80 proc.), mažai kontroliuojami kiti veisliniai ūkiniai gyvūnai, todėl nėra išsamių veislininkystės duomenų, reikalingų strateginiams ir ūkiniams veislininkystės sprendimams priimti.

Be to, stinga priežiūros institucijų bendradarbiavimo, o patikrinimams atlikti subjektai atrenkami remiantis netikslių duomenų pagrindu atliktu rizikos vertinimu. Vykdomi neplanuoti ir su priežiūros tikslais nesusiję ūkio lankymai sudaro prielaidas neefektyviai naudoti išteklius, be to yra nepakankama nustatytų pažeidimų šalinimo stebėsena – mažėja grįžtamosios kontrolės patikrinimų skaičius  (2012 m. atlikta 30 patikrinimų, 2014 m. – 7).

Siekiant užtikrinti Lietuvos ūkinių gyvūnų veislių gerinimą ir nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą, Žemės ūkio ministerijai rekomenduota tobulinti ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtros ir selekcinių programų rengimą, numatyti ir įgyvendinti priemones, skatinančias ūkinių gyvūnų produktyvumo kontrolės vykdymą bei Lietuvos nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą. Siekiant mažinti administracinę naštą ūkio subjektams, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai pasiūlytos priemonės, padėsiančios efektyviau vykdyti valstybinę veislininkystės priežiūrą. Iš viso  nustatytiems trūkumams pašalinti pateikta 14 rekomendacijų, kurias Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba turėtų įgyvendinti iki 2017 metų. Valstybės kontrolė stebės, ar šios rekomendacijos įgyvendinamos.


Valstybinio audito ataskaita: Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtra


Komentarams: 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, tel. +370 5 266 6707 , el. p. [email protected]  

Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. [email protected]