Finansinis auditas

Savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita

2009 m. rugsėjo 2 d.

2009-09-03

Savivaldybėse vis dar stinga drausmės naudojant valstybės biudžeto lėšas

„Nors kasmet savivaldybės buhalterinę apskaitą tvarko vis geriau, tačiau išvengti valstybės biudžeto lėšų ir turto naudojimo pažeidimų nepavyksta iki šiol“, – konstatuoja valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, įvertinusi 23-ose Lietuvos savivaldybėse atliktų finansinių auditų rezultatus. Jų metu buvo vertinama, kaip savivaldybės panaudojo 2008 metais iš valstybės biudžeto gautas lėšas, kaip naudotas kitas turtas, planuotas valstybinėms funkcijoms atlikti reikalingų lėšų poreikis. Iš 23-ų savivaldybių tik Jurbarko ir Šilalės rajonų bei Rietavo savivaldybėms auditoriai neturėjo reikšmingų pastabų.

Nustatyta, kad daugumoje savivaldybių įdiegta vidaus kontrolės sistema vis dar nepajėgia užtikrinti, kad valstybės turtas ir lėšos visada būtų naudojami laikantis teisės aktų reikalavimų, o priimami sprendimai – teisėti. Todėl neretai savivaldybėse nesilaikoma finansinės drausmės, valstybės lėšos naudojamos ne pagal paskirtį ir neracionaliai, o prekės ir paslaugos įsigyjamos pažeidžiant įstatymus. Auditorių vertinimu, vidaus kontrolei pernelyg mažai dėmesio skiria savivaldybių aukščiausios grandies vadovai.

Daugiausia valstybės lėšų naudojimo ir turto valdymo pažeidimų rasta Vilniaus miesto savivaldybėje. Auditoriai nustatė, kad teisės aktų nesilaikyta vykdant Nacionalinio stadiono projektavimą ir statybas, įrengiant Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, rekonstruojant Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinę mokyklą. Dėl neteisėtų veiksmų savivaldybei buvo padaryta daugiau nei 360 tūkst. Lt žala. Valstybės kontrolės vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai nekontroliavo, kaip naudojamos Nacionalinio stadiono statyboms skirtos lėšos, todėl jos galėjo būti švaistomos. Dėl galimų nusikalstamų veikų audito dokumentai perduoti Generalinei prokuratūrai, kuri jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Šalies savivaldybėms Valstybės kontrolė turėjo priekaištų ir dėl netinkamo mokinio krepšelio lėšų naudojimo. Nustatyta, kad ne pagal tikslinę paskirtį panaudota beveik 1,4 mln. Lt, nesilaikant finansinės drausmės ir pažeidžiant teisės aktus panaudota 878 tūkst. Lt, o Vilniaus ir Panevėžio miestų bei Panevėžio, Kelmės ir Šalčininkų rajonų mokykloms neteisėtai apskaičiavus ir išmokėjus darbo užmokestį, joms padaryta daugiau nei 93 tūkst. Lt žala.

Auditoriai negalėjo patvirtinti, ar daugiau nei 219 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų buvo panaudota teisėtai. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto mokyklose priedams ir priemokoms panaudota 157 tūkst. Lt, aiškiai nepagrindžiant, už kokius darbus jie skiriami.

Pažeidžiant teisės aktus, ne pagal paskirtį ir neteisėtai buvo naudojamos ir kitoms valstybės funkcijoms atlikti skirtos valstybės lėšos. Lėšų naudojimo pažeidimų nustatyta Vilniaus miesto, Biržų, Kelmės, Joniškio, Zarasų rajonų ir kitose savivaldybėse. Iš viso netinkamai panaudota per 420 tūkst. Lt.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad penkiolika savivaldybių joms valstybės patikėtą daugiau nei 6,6 mln. Lt vertės valstybės turtą perdavė valdyti biudžetinėms įstaigoms, neturinčioms teisės jį valdyti patikėjimo teise. Be to, devyniose savivaldybėse nebuvo užregistruota turto už 3,9 mln. Lt.

Įvertinę Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnybos finansines ataskaitas, auditoriai nustatė, kad tarnybos buhalteris galėjo pasisavinti daugiau nei 3,3 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų. Todėl Valstybės kontrolė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ištirti ir įvertinti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Valstybės kontrolė pažymi, kad daugeliu atvejų savivaldybės apskaičiuoja nepagrįstai didesnį joms perduotoms valstybės funkcijoms atlikti reikalingų lėšų poreikį. Vien 2009 metams audituotos savivaldybės nurodė daugiau nei 19 mln. Lt lėšų poreikį, nepagrįstą skaičiavimais. Savivaldybės pagal tiesioginę paskirtį nepanaudotas lėšas įstatymų nustatyta tvarka perskirsto ir naudoja kitoms savo reikmėms. Todėl nėra pasiekiami tie tikslai, kuriuos valstybė kelia savivaldybėms skirdama lėšas. Valstybės kontrolės vertinimu, visos tikslinės dotacijos lėšos, nepanaudotos pagal tiesioginę paskirtį, turėtų būti grąžinamos į valstybės biudžetą. 2008 metais audituotos savivaldybės perskirstė daugiau nei 22,6 mln. Lt pagal tiesioginę paskirtį nepanaudotų valstybinėms funkcijoms atlikti skirtų lėšų.

Dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų buvo priimti šeši sprendimai, įpareigojant Biržų, Joniškio, Panevėžio, Radviliškio ir Šalčininkų rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybių merus ir administracijų direktorius ištaisyti nustatytus pažeidimus, į valstybės biudžetą grąžinti daugiau nei 1,4 mln. Lt ne pagal paskirtį panaudotų tikslinės paskirties lėšų ir nubausti pažeidimus padariusius tarnautojus. Vilniaus miesto savivaldybei taip pat nurodyta išieškoti jai padarytą daugiau nei 360 tūkst. Lt žalą.


Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja (8 5) 266 6719

Apibendrinimo ataskaita Savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita


Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (8 5) 266 6792, 8 611 52051, [email protected]).