2009-03-23
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas didelės rizikos nekelia
Tyrimo metu nustatyta, kad valstybei žemės ūkio paskirties žemę ėmus pardavinėti rinkos kaina ir sugriežtinus reikalavimus gauti valstybės paramą ją įsigyjant, buvo sumažintos galimybės žemę įsigyti spekuliaciniais tikslais, o ne ūkininkauti. Be to, auditorių vertinimu, teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, kad lengvatinėmis sąlygomis įsigytos žemės paskirtis negali būti keičiama penkerius metus, o nustačius pažeidimų, valstybei suteikta teisė pirmai atpirkti žemę už tą pačią kainą, už kurią ji buvo įsigyta, užtikrina, kad žemė bus naudojama tikslingai ir nebus siekiama ją perparduoti.
Kaimo vietovėse žemė iš esmės yra grąžintas, o laisvos valstybinės žemės yra pakankamai, todėl, pasak auditorių, nėra rizikos, kad žemė gali būti negrąžinta dėl jos trūkumo. Miestuose, kuriuose nuosavybės teisės atkurtos į 60 proc. žemės plotų, žemės ūkio paskirties žemės neparduodama.
Auditorių nuomone, tai, kad Vyriausybės programoje numatyta peržiūrėti teisės aktus ir žemės pardavimą pavesti naujai įsteigtam Valstybiniam žemės fondui, gali iš esmės pakeisti valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja tvarką. Dėl audito metu nustatytų faktų nuspręsta šiuo metu valstybinio audito neatlikti, tačiau ir toliau stebėti, ar valstybinė žemė valdoma efektyviai ir laikantis teisės aktų reikalavimų.
Papildoma informacija: Romualda Masiulionienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, (8 5) 266 6736.
Išankstinio tyrimo ataskaita Valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja vertinimas
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, (8 5) 266 6795, [email protected])