2008-06-06
Valstybiniai auditoriai egzaminavo švietimo sistemos reformą
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad nors nacionalinės išlaidos švietimui kasmet didėjo, tačiau jų santykis su bendruoju vidaus produktu per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo nuo 6,1 proc. iki 5,2 proc.
Lėšų poreikį didina neefektyvus jų naudojimas. Daugelyje savivaldybių vėluojama pertvarkyti mokyklų tinklą. Todėl Lietuvoje vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Nepertvarkius mokyklų tinklo, daugiau lėšų reikia jų remontui, mokymo priemonėms ir kitoms reikmėms. Dėl mokinio krepšelio lėšų perskirstymo tarp savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų, kuris kai kuriais atvejais viršija 15 proc., neužtikrinamas mokinio krepšelio finansavimo principas „pinigai paskui mokinį“. Dėl to yra rizika, kad mokyklose, kurioms neskiriama visa joms priklausanti lėšų suma, nebus įvykdyti ugdymo planai.
Daugelyje universitetų nėra tinkamų mokymosi sąlygų, bloga bendrabučių būklė, pasenusi laboratorinė įranga, tačiau jų atnaujinimas vyksta lėtai. Pažymėtina, kad investicijoms, tiesiogiai susijusioms su studijų procesu, skiriama tik 35 proc. visų lėšų. Studijoms skiriamos valstybės biudžeto lėšos nesiejamos su atitinkamomis studijų programomis, ne visuose universitetuose sukurta veiksminga vidinio studijų kokybės vertinimo sistema.
Valstybės kontrolė Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas padėtų paspartinti švietimo sistemos pertvarką. Jose, be kita ko, siūloma numatyti ilgalaikį švietimo įstaigų finansavimą, įvertinant visus galimus finansavimo šaltinius, ieškoti papildomų priemonių, kad visiems asmenims būtų suteiktos vienodos galimybės dalyvauti visose ugdymo pakopose, teikiami pasiūlymai, kurie padėtų spartinti švietimo įstaigų tinklo pertvarką.
Papildoma informacija: 5-ojo audito departamento direktorė Daiva Bakutienė (266 67 56).
Valstybinio audito ataskaita Švietimo sistemos reforma
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 8 686 25965, [email protected])