2008-02-14
Pardavusios taršos leidimus įmonės uždirbo milijonus
Iš visų Lietuvai skirtų leidimų beveik du trečdaliai skiriami šilumos ir elektros gamintojams, beveik penktadalis – naftos perdirbėjams ir kiek daugiau nei dešimtadalis cemento ir kalkių gamintojams. Leidimai buvo paskirstyti 65 įmonėms. Pradėjus naudoti leidimus paaiškėjo, kad šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų faktiniai išmetimai yra kur kas mažesni, nei buvo numatyta. 2005 ir 2006 metais Lietuvos įmonės panaudojo tik kiek daugiau negu pusę joms skirtų leidimų. Palyginimui galima pasakyti, kad ES šalyse buvo panaudoti beveik visi joms skirti leidimai. Atsiradus galimybei gauti papildomų pajamų už parduotus leidimus, susiformavo įmonių požiūris į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, kaip į savotišką Europos Sąjungos paramos formą, bet ne į įpareigojimą mažinti taršą. Auditoriai nustatė, kad aštuonios valstybės ir savivaldybių kontroliuojamos įmonės, pardavusios nepanaudotus leidimus, gavo beveik 118 mln. Lt pajamų. Privačios įmonės apie pardavus leidimus gautas pajamas ir jų panaudojimą duomenų neteikia. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad apyvartinių taršos leidimų sistema pirmiausia turėtų skatinti gamintojus mažiau teršti gamtą, o ne prekiauti nemokamai gautais leidimais ir gauti neuždirbtas pajamas.
Auditorių nuomone, ES direktyvų reikalavimus mažinti šiltnamio dujų išmetimus ir įdiegti apyvartinių taršos leidimų paskirstymo ir prekybos sistemą į nacionalinę teisę reikėjo perkelti ne aplinkos ir ūkio ministrų įsakymais, o priimant aukštesnės teisinės galios aktus.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad kelioms įmonėms, kurios buvo nepanaudojusios anksčiau gautų leidimų, iš rezervo buvo skirti papildomi leidimai. Juos gavo valstybės įmonė „Ignalinos atominė elektrinė“, bendrovės „Pagirių šiltnamiai“, „Achema“, „Šiaulių energija“, „Litekso filialas – Druskininkų šiluma“, „Arvi cukrus“ ir kitos. Apie papildomų leidimų skirstymą Aplinkos ministerija nepaskelbė „Valstybės žinių“ Informaciniuose pranešimuose, o tai leidžia daryti prielaidą, kad visas leidimų rezervo paskirstymo procesas nebuvo pakankamai viešas.
Taip pat pastebėta, kad Aplinkos ministerija vėlavo rengti rezerve esančių leidimų pardavimo aukcioną. Todėl, rinkoje labai sumažėjus leidimų kainai, už kiekvieną leidimą Aplinkos ministerija gavo tik po 21 ct, o anksčiau leidimus pardavusios Lietuvos įmonės už kiekvieną vidutiniškai gavo po 24 Lt.
Auditoriai padarė išvadą, kad nors prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema mūsų šalyje pradėjo veikti 2005 metais, tačiau teisinis šios sistemos reglamentavimas iki šiol yra nepakankamas. Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei parengti reikiamus teisės aktus. Aplinkos ministerijai ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui rekomenduota užbaigti Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų žinybinio registro kūrimo procedūrą, patikslinti rezervo naujiems įrenginiams paskirstymo tvarką ir užtikrinti šio proceso viešumą.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė (266 67 60).
Valstybinio audito ataskaita Apyvartinių taršos leidimų paskirstymo ir prekybos sistemos vertinimas
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 8 686 25965; [email protected])