2008-01-24
Privataus kapitalo galimybės teikti viešąsias paslaugas yra menkos
Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo poreikis yra didelis. Todėl nagrinėjama, kaip privataus sektoriaus kapitalas, efektyvesni veiklos metodai ir kiti ištekliai gali būti panaudojami teikiant viešąsias paslaugas, statant ir eksploatuojant viešosios infrastruktūros objektus (laisvės atėmimo vietų, švietimo, policijos įstaigas, aukštųjų mokyklų bendrabučius, kelius, tiltus). Tačiau vykdomų partnerystės projektų kiekis ir mastas netenkina esamų poreikių. Daugelis projektų nepradedami, nes neparengti reikiami teisės aktai, kompleksiškai nereglamentuotos galimos tokio bendradarbiavimo formos, nesukurta efektyvi tokių projektų priežiūros ir kontrolės sistema. Kita vertus, Lietuvoje specialiu teisės aktu yra reglamentuota ir aktyviai įgyvendinama viena iš šio bendradarbiavimo formų – koncesijos. 2007 metų rudenį 26 Lietuvos savivaldybės jau vykdė ar buvo inicijavusios 45 koncesijas. Nors Koncesijų įstatymas keletą kartų buvo keičiamas ir tikslinamas, auditoriai, išanalizavę koncesijų projektus Kaune, Panevėžyje ir Elektrėnuose, konstatavo, kad jie nevykdomi pakankamai efektyviai.
Iš audito metu nagrinėtų septynių koncesijų šešiais atvejais prašymus dalyvauti konkursuose pateikė po vieną dalyvį. O tai sumažino viešojo sektoriaus institucijos galimybes derėtis dėl geresnių koncesijos sutarties sąlygų. Be to, nė viena iš minėtų savivaldybių, prieš pradėdama koncesijos suteikimo procesą, nebuvo atlikusi išsamaus planuojamo koncesijos projekto vertinimo, kuris rodytų, jog toks projektas laiko, kainos ir kokybės požiūriu yra efektyvesnis negu kiti turto sukūrimo, pagerinimo ar viešųjų paslaugų teikimo būdai. Kai kurie viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektai iki ir po sutarčių pasirašymo buvo nutraukti. Reikšdami pretenzijas dėl negautų pajamų ir kitos žalos, privatūs subjektai viešajam sektoriui pateikė dešimčių milijonų litų ieškinius.
Dėl šių ir kitų priežasčių savivaldybės neracionaliai naudojo lėšas, prisiėmė valdyti rizikas, kurios turėjo tekti privatiems partneriams, ir kurios ateityje gali gerokai padidinti koncesijos mokesčių dydžius. Audito metu buvo nustatyti keletas atvejų, kai audituotos savivaldybės koncesijų sutartis sudarė pažeidžiant galiojančius teisės aktus.
Elektrėnų savivaldybė 2006 m. liepos 12 d. sudarytoje Infrastruktūros ir verslo objektų statybos, plėtros, valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartyje prisiėmė įsipareigojimus dėl žemės sklypo perdavimo privačiam juridiniam asmeniui, nors šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, kurią valdyti pavesta Vyriausybei ir apskrities viršininkui.
Kauno miesto savivaldybės administracija 2005 m. liepos 14 d. pasirašė Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį, kurioje nebuvo nurodyti savivaldybės prisiimami finansiniai įsipareigojimai koncesininkui (koncesijos mokesčio dydis ir jo skaičiavimai).
Panevėžio miesto savivaldybė koncesininkui 15 metų laikotarpiui suteikė leidimą vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su Panevėžio universalios sporto arenos valdymu, naudojimu, plėtra ir priežiūra, viešųjų paslaugų teikimu kultūros, sporto, turizmo, laisvalaikio srityse. Nors Koncesijų įstatymas reikalavo, kad privatus partneris prisiimtų visą ar didžiąją dalį su projektu susijusios rizikos, sutartyje buvo numatyta, kad koncesininkas neprisiima rizikos, kuri atsirado ne dėl jo kaltės. Tačiau Panevėžio miesto savivaldybės administracija dar audito metu su koncesininku sudarė papildomą susitarimą, kuriuo šią koncesijos sutarties nuostatą panaikino.
Dauguma audito metu nustatytų problemų, auditorių nuomone, susijusios su tuo, kad Vyriausybė nėra parengusi viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo strategijos, tarp šios srities valstybinių įstaigų nėra aiškaus kompetencijos pasiskirstymo, nėra paskirto subjekto, kuris teiktų profesionalią konsultacinę ir metodinę pagalbą, analizuotų ir skleistų teigiamą ir neigiamą partnerystės sutarčių praktiką. Šis subjektas turėtų sukurti projektų rizikos vertinimo ir padalijimo tarp šalių metodiką, padėtų parengti ir peržiūrėtų jau parengtus sutarčių projektus, parengtų tipines partnerystės sutarčių formas ir skatintų naudojimąsi jomis. Siekiant šias problemas spręsti, Valstybės kontrolė Vyriausybei ir audituojamiems subjektams pateikė rekomendacijas.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius Gytis Andrulionis (266 68 38).
Valstybinio audito ataskaita Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 92, 8 611 52051 [email protected]).