2007-10-09
Valstybės kontrolė įvertino, kaip buvo vykdomas 2006 m. valstybės biudžetas
2006 metų valstybės biudžete buvo numatyta gauti 17,086 mlrd. Lt pajamų ir panaudoti 18,833 mlrd. Lt asignavimų. Ataskaitos duomenimis, 2006 metais valstybės biudžeto pajamų gauta 16,805 mlrd. Lt, panaudota 17,998 mlrd. Lt asignavimų. Pajamų planas neįvykdytas todėl, kad nespėta panaudoti dalies ES finansinės paramos lėšų (1,164 mlrd. Lt). Kitų pajamų ir įplaukų į valstybės biudžetą gauta 882 mln. Lt daugiau. Valstybės kontrolė nustatė, kad pridėtinės vertės mokesčio pajamų surinkimo užduotis metų viduryje buvo padidinta 346 mln. Lt, o šios papildomai gautos pajamos buvo skirtos valstybės biudžeto programoms finansuoti. Valstybės kontrolė jau ne kartą atkreipė dėmesį, kad gautos viršplaninės pajamos ir nepanaudoti asignavimai turėtų būti naudojami valstybės biudžeto deficitui mažinti ir valstybės įsipareigojimams vykdyti.
Atkreiptas dėmesys, kad siekiant užtikrinti pagrindinį fiskalinės politikos principą skaidrumą, teisės aktuose turėtų būti įtvirtinta, kokiais principais ir pagrindiniais makroekonominiais rodikliais remiantis apskaičiuojamas planuojamų įplaukų į biudžetą dydis, kokie veiksniai turi būti vertinami, prognozuojant pajamas.
Nustatyta, kad bendrojo vidaus produkto dalis, kuri per biudžetus ir fondus paskirstoma valstybės funkcijoms įgyvendinti ir visuomenės poreikiams tenkinti, 2006 m. sudarė 29,7 proc. BVP ir buvo 11 proc. mažesnė nei 27-ių ES valstybių narių vidurkis. Iš 12-os naujųjų ES valstybių narių pagal mokesčių perskirstymo lygį Lietuva užima dešimtą vietą. Reikšmingos įtakos valstybės biudžeto pajamų dydžiui gali turėti vengimas mokėti mokesčius neteisingai deklaruojant gautas pajamas, darbo užmokestį, įvežamų prekių kilmę, vertę, kiekį, prekės rūšį ar gabenant prekes kontrabanda. Lietuvoje sistemiškai nevertinama šešėlinės ekonomikos įtaka valstybės biudžeto pajamoms. Auditorių nuomone, tai turi reikšmingos įtakos pasirenkant kovos su mokesčių vengimu valstybės biudžeto pajamų srityje strategiją, numatant reikalingas lėšas ir nustatant tikslus sumažinti mokesčių netekimus.
Teigiamai vertindami programinio biudžeto sistemos pažangą, atkreipėme dėmesį į tai, kad būtina didinti asignavimų naudojimo efektyvumą, tobulinant biudžeto asignavimų paskirstymą pagal programas. Reikėtų optimizuoti asignavimų valdytojų ir programų skaičių, valstybės institucijos ir įstaigos turėtų nustatyti aiškesnius veiklos prioritetus ir laukiamus veiklos rezultatus, biudžeto procesas turi tapti viešesnis, tobulintina biudžeto programų vertinimo sistema.
Vyriausybei pateiktos rekomendacijos numatyti mokestines ir išlaidų priemones Lietuvos Konvergencijos 2006 m. programoje nurodytam tikslui nuo 2009 m. subalansuoti valdžios sektoriaus biudžetą įgyvendinti; vertinti mokesčių vengimo įtaką valstybės pajamoms ir, atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, patvirtinti ilgalaikį kovos su šešėline ekonomika planą; nustatyti laikotarpį, per kurį turėtų būti panaudotos asignavimų sumos, perkeliamos į kitus biudžetinius metus specialiosioms programoms finansuoti; taip pat kitos rekomendacijos dėl valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo, atsiskaitymo už rezultatus, vidaus kontrolės ir vidaus audito.
Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktorė Jolita Korzunienė (266 67 41).
Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 266 67 95; 8 686 25965; [email protected])