2007-07-26
Savivaldybėse vis dar trūksta finansinės drausmės
Apibendrinus trejų metų valstybinių auditų savivaldybėse rezultatus, pažanga pastebėta Vilniaus rajono, Marijampolės, Elektrėnų savivaldybėse. Dauguma auditorių rekomendacijų įgyvendinta arba joms įgyvendinti numatyti terminai Vilniaus, Šiaulių, Alytaus, Panevėžio miestų, Šiaulių, Rokiškio, Biržų rajonų bei kitose savivaldybėse.
Tačiau kai kuriose savivaldybėse vidaus kontrolės procedūros dar nesukurtos arba veikia neefektyviai. Jos neužtikrina specialių tikslinių dotacijų paskirstymo ir lėšų naudojimo teisėtumo, nenumatyta atsakomybė už tinkamą biudžeto projektų rengimą.
Dėl klaidų ir pažeidimų auditoriai pareiškė sąlyginę nuomonę apie Panevėžio ir Šiaulių miestų, Biržų, Panevėžio, Radviliškio, Rokiškio ir Šiaulių rajonų bei Druskininkų savivaldybių finansines ataskaitas.
Neretai valstybės biudžeto lėšos naudojamos nesilaikant teisės aktų reikalavimų: nesivadovaujama Viešųjų pirkimų, Biudžeto sandaros įstatymų nuostatomis, nesilaikoma Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių. Dėl šių pažeidimų auditoriai pareiškė sąlyginę nuomonę apie Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Panevėžio miestų bei Ukmergės, Kauno, Biržų, Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių, Panevėžio rajonų ir Druskininkų savivaldybių finansinės ir ūkinės veiklos teisėtumą.
Auditoriai negalėjo pritaikyti jokių audito procedūrų ir įsitikinti, kad 4,5 mln. Lt tikslinių dotacijų lėšų buvo teisingai įvertintos ir pateiktos apskaitos registruose pagal teisės aktų reikalavimus. Savivaldybės neretai klaidingai pateikia didesnius valstybės biudžeto lėšų poreikius nei nustatyta metodikose. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė 2007 metams pateikė specialių tikslinių dotacijų lėšų poreikį 5,6 mln. Lt, Marijampolės„ 1,1 mln. Lt, Ukmergės„ 0,9 mln. Lt didesnį negu priklauso pagal metodikų nuostatas.
Daugiausiai klaidų ir neatitikimų nustatyta naudojant mokinio krepšelio lėšas. Pavyzdžiui, Utenos, Panevėžio, Biržų rajonų ir Panevėžio miesto savivaldybėse dalis šių lėšų buvo paskirta administracijos struktūriniams padaliniams, kurie nevykdė ugdymo programų, nesudarė sąmatų ir šių lėšų nenaudojo. Vilniaus rajono savivaldybė kiekvienai ugdymo įstaigai sumažino po 5 proc. mokinio krepšelio asignavimų ir jų nepaskirstė ugdymo įstaigų programoms vykdyti. Lėšos buvo paskirstytos tik pateikus Valstybės kontrolės auditorių rekomendaciją. Auditoriai atkreipė dėmesį, jog šalies teisės aktai nereglamentuoja kriterijų, kuriais remiantis galima nustatyti, kada yra visiškai patenkintas mokinio krepšelio poreikis. Pavyzdžiui, Kauno, Šiaulių miestų, Kauno, Telšių, Kėdainių rajonų bei Marijampolės savivaldybės nurodė, kad šių lėšų poreikis yra patenkintas, nors ugdymo įstaigos turėjo darbo užmokesčio bei socialinio draudimo įsiskolinimus. 2006 metais savivaldybės kitoms švietimo reikmėms finansuoti perskirstė beveik 17 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų.
Audito ataskaitose pažymima, kad daugelio audituotų savivaldybių vadovai geranoriškai ir operatyviai reagavo į Valstybės kontrolės pastabas ir rekomendacijas, dauguma klaidų ir neatitikimų ištaisyta audito metu arba nustatyti konkretūs terminai rekomendacijoms įgyvendinti.
Papildoma informacija: 3-iojo audito departamento direktorius Kęstutis Širvaitis (85 266 6779).
Valstybinio audito ataskaita „Savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita“.
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 266 67 95; 8 686 25965; [email protected]).