EN

Išvados dėl valstybės biudžeto projektų

Išvada dėl 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto

2006 m. lapkričio 23 d.

2006-11-23

Valstybės kontrolierė pateikė Išvadą dėl valstybės biudžeto projekto

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pateikė Seimui Išvadą dėl 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Pasak jos, Finansų ministerija atsargiai planuoja valstybės pajamas ir išlaidas valstybės skolos valdymui. Tačiau auditoriams kelia abejonių, ar pakankamai atsargiai prognozuojamos pajamos iš akcizų ir pelno mokesčio. Iš akcizų galima sulaukti mažesnių įplaukų, nes padidinus tarifą tabakui gali sumažėti jo realizacija. Pelno mokesčiui neigiamos įtakos gali turėti didėjančios išlaidos kurui ir darbo užmokesčiui. Be to, sunkiai prognozuojamas bendrovės „Mažeikių nafta“ pelno mokestis ne tik dėl gaisro, bet ir dėl investicijų į ilgalaikį turtą, kurios pagal anksčiau pasirašytą sutartį visai neapmokestinamos.

Valstybės kontrolė pasiūlė nemažinti asignavimų valstybės skolos valdymui. Nes, pasak valstybės kontrolierės, pasikeitus situacijai finansų rinkoje ir turint mažesnius asignavimus, kiltų rizika ne laiku atsiskaityti su užsienio ir vidaus kreditoriais, o šalis atsidurtų tarp nepatikimų partnerių, kristų valstybės skolinimosi reitingai. Taip pat pasiūlyta nedidinti valstybės pajamų prognozių.

Įstatymą dėl valstybės biudžeto projekto auditoriai siūlo papildyti nuostata, kad valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir nepanaudoti asignavimai būtų naudojami valstybės įsipareigojimams vykdyti. Taip pat siūloma, atsižvelgiant į makroekonominių rodiklių prognozes, įvertinti biudžeto subalansavimo galimybes.

Auditoriai pažymėjo, kad finansų kontrolę apsunkina didelis asignavimų valdytojų ir jų įgyvendinamų programų skaičius. Šiuo metu valstybės biudžeto pinigus valdo daugiau negu 250 asignavimų valdytojų ir kitų nebiudžetinių įstaigų bei organizacijų. Kai kurios iš jų net nevykdo viešojo administravimo funkcijų. O finansuojamų programų skaičius dar didesnis, jų yra per 750. Išvadoje konstatuota, kad asignavimai vis dar skiriami nebiudžetinėms įstaigoms, nors tai prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymui. Norint tokio prieštaravimo išvengti, siūloma asignavimus joms skirti per jų steigėjus.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad iki šiol nėra biudžeto finansuojamų programų vertinimo sistemos. Todėl asignavimų valdytojams atsiranda galimybė lėšų poreikį nepagrįstai padidinti. Tokią tendenciją rodo praėjusiųjų metų pavyzdys, kai valstybės institucijos ir įstaigos vien tik iš sutaupytų lėšų nusipirko įvairaus turto už 100 mln. Lt.

Valstybės kontrolės nuomone, iki šiol nepakankamai aiški ir pagrįsta lėšų, kurios savivaldybėms skiriamos valstybės funkcijoms atlikti, poreikio apskaičiavimo tvarka. Todėl kai kurioms savivaldybėms valstybinėms funkcijoms atlikti dotacijų iš valstybės biudžeto skiriama tiek, kad dalis jų lieka nepanaudota pagal paskirtį ir savivaldybės gali jas naudoti savo reikmėms. Siekiant išvengti tokio lėšų perskirstymo savivaldybėse ir užtikrinti, kad jos būtų naudojamos pagal paskirtį, pasiūlyta specialias tikslines dotacijas paskirstyti pagal visas savivaldybių atliekamas valstybines funkcijas. Be to, atkreiptas dėmesys, kad pagal dabar galiojančią tvarką savivaldybės net neprivalo atsiskaityti už lėšų panaudojimo rezultatus toms ministerijoms, kurios atsako už valstybinių funkcijų vykdymą.


Papildoma informacija: valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas (266 68 00).

Išvada dėl valstybės biudžeto projekto

Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 266 67 95; 8 686 25965; [email protected]).