Lietuva vėluoja stiprinti Europos Sąjungos sieną

2006-09-08

Valstybinio audito metu nustatyta, kad išorinė Europos Sąjungos siena Lietuvoje stiprinama nepakankamai sparčiai. Šiems darbams atlikti Europos Sąjunga Lietuvai numatė skirti beveik 618 mln. Lt, kurie turi būti panaudoti iki 2007 metų pabaigos. Už šiuos pinigus reikia sustiprinti išorinių Lietuvos sienų apsaugą, įsigyti reikiamą įrangą, transporto priemones, sukurti naują mobiliojo skaitmeninio radijo ryšio sistemą ir plėtoti informacinių tinklų infrastruktūrą, apmokyti darbuotojus, atlikti daug kitų darbų. Tačiau iki šių metų vidurio buvo panaudota tik 3 procentai numatytų lėšų. Auditoriai konstatavo, kad yra rizika, jog numatyti darbai nebus atlikti laiku, nes iki šių metų pabaigos dar turi būti pasirašytos sutartys, kurių bendra vertė sudaro daugiau nei du trečdalius visų numatytų lėšų. Be to, ir dalis jau pradėtų darbų atsilieka nuo grafikų. „Jei Lietuva nespės nustatytu laiku įvykdyti prisiimtų sienos stiprinimo įsipareigojimų, prarasime ne tik lėšas, bet ir Lietuvos piliečiams nebus leista laisvai judėti per Šengeno erdvėje esančių valstybių sienas“, - komentuodama audito ataskaitą pažymėjo valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Valstybės kontrolė rekomendavo pašalinti nurodytus trūkumus ir numatyti papildomas priemones, kurios paspartintų projektų įgyvendinimą.

Auditoriai padarė išvadą, kad Vidaus reikalų ministerija ir Šengeno priežiūros komitetas nepakankamai dėmesio skyrė projektų planavimo ir įgyvendinimo priežiūrai, nepakankamai efektyviai koordinavo ir prižiūrėjo įgyvendinančios institucijos ir paramos gavėjų veiksmus.

Ypatingą susirūpinimą kelia Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos infrastruktūros sukūrimas ir įdiegimas, Vidaus reikalų ministerijos mobiliojo skaitmeninio radijo ryšio sistemos visoje šalies teritorijoje projektavimas ir įdiegimas, nes iki šiol nepaskelbti šių darbų pirkimo viešieji pirkimai. Iš esmės net nepradėtas Techninės kontrolės ir stebėjimo sistemos kūrimas kūrimas. Be to, šis darbas numatomas užbaigti tik 2008 m., todėl Europos Komisija gali jo neapmokėti. Auditorių nuomone, pernelyg ilgai užtruko pasirengimas modernizuoti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, Vilniaus, Palangos, Kauno oro uostus, kai kurias Lietuvos ambasadas ir konsulatus.
Audito metu nustatyta, kad didelė dalis atsakomybės dėl neįgyvendintų projektų tenka Vidaus reikalų ministerijai, kuri laiku neatliko dalies būtinų darbų. Be to, daug laiko tuščiai sugaišo Vyriausybė, tvirtindama finansuotinus projektus, nors juos jau buvo patvirtinusi Europos Komisija, kurios sprendimai šiuo atveju mūsų šaliai buvo privalomi.

Auditoriai pažymėjo, Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva Vyriausybė ėmėsi papildomų priemonių spartinti Šengeno priemonės projektų įgyvendinimą. Nelaukiant Europos Komisijos sprendimo buvo skirta lėšų darbams apmokėti iš Lietuvos biudžeto, kurios vėliau bus kompensuotos Europos Sąjungos lėšomis.

Papildoma informacija: Audito 4-ojo departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova (266 67 48).

Valstybinio audito ataskaita Šengeno priemonės programos projektai.

Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, [email protected]).

Būtini slapukai

Veiklos auditas

Šengeno priemonės programos projektai