2006-07-20
Lietuvos radijas ir televizija: tarp visuomenės ir komercinių interesų
Praėjusiais metais LRT gavo beveik 60 mln. Lt pajamų. Du trečdalius sudarė valstybės biudžeto lėšos, likusią dalį - iš reklamos transliavimo, patalpų nuomos bei kitų šaltinių gautos lėšos. Auditoriai konstatavo, kad lėšų planavimas ir naudojimas nėra aiškiai reglamentuoti, nes teisės aktuose nacionaliniam transliuotojui nustatyti reikalavimai yra bendro pobūdžio. Formuoti valstybinę programų transliavimo strategiją, programų mastą ir struktūrą, tvirtinti programas pavesta LRT tarybai. Tačiau LRT taryba 2005 metams nenustatė nacionalinio radijo ir televizijos transliuojamų programų masto ir struktūros, arba, kitaip tariant, nesuformavo užsakymo. Todėl auditoriai neturėjo galimybės įvertinti, kiek valstybės biudžeto lėšų buvo panaudota nacionalinio transliuotojo funkcijoms vykdyti, o kiek - komercinio pobūdžio laidoms kurti ir kitiems tikslams. Be to, analizuodami pajamų šaltinius, auditoriai atkreipė dėmesį, kad LRT gauna pajamas iš valstybės institucijų už jų užsakymu parengtas laidas. Pavyzdžiui, už šviečiamąją ir mokomąją laidą „Taisyk žodžiui kelią“ moka Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Valstybės kontrolės nuomone, LRT tokias laidas turėtų rengti už valstybės biudžeto tiesiogiai skiriamas lėšas.
LRT daugumą televizijos programų perka iš prodiuserinių kompanijų ir fizinių asmenų. Pastarieji kurdami laidas naudojasi LRT patalpomis, įranga, techninėmis priemonėmis, personalo paslaugomis. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad kai kurių perkamų laidų kaina nepagrindžiama sąmatomis, todėl nėra galimybės nustatyti, ar LRT įvertino laidų kūrėjams suteiktus resursus ir ar efektyviai naudojo laidoms pirkti skirtas lėšas. Kita vertus, kai kuriose darbo ir autorinėse sutartyse numatytus atlikti darbus sunku atskirti, nes jie sudaro vientisą procesą. Todėl yra rizika, kad kai kurie LRT darbuotojai autorinėse sutartyse numatytus darbus atlieka darbo metu.
Nors LRT taryba buvo įpareigojusi administraciją sukurti laidų vertinimo sistemą ir teikti tarybai informaciją apie laidų vertinimo rezultatus, tačiau laidų vertinimo tvarka ir laidų vertinimo kriterijai nebuvo nustatyti.
Konstatuota, kad pakeitus darbo apmokėjimo sistemą atsirado dar didesni skirtumai tarp darbuotojų minimalių ir maksimalių algos. Kai kurių tos pačios pareigybės darbuotojų alga gali skirtis septynis kartus, nors tai nemotyvuota aiškiais kriterijais. Daugiau negu trečdalis LRT etatinių darbuotojų gauna minimalias algas ir autorinį atlyginimą. Šiems darbuotojams nepakankamai užtikrinamos socialinės garantijos. Komercijos skyriaus darbuotojams sudarytos sąlygos gauti priedus prie atlyginimo, kurie kelis kartus viršija pareiginę algą. Nors reklamos pajamos 2005 m. palyginus su 2004 m. sumažėjo, Komercijos direkcijos darbuotojai praėjusiais metais gavo vidutiniškai po 63 tūkst. Lt priedų prie atlyginimo. Pavyzdžiui, komercijos direktoriaus mėnesinis darbo užmokestis viršijo 18 tūkst. Lt per mėnesį ir du kartus viršijo LRT generalinio direktoriaus darbo užmokestį. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad neįgyvendintas Seimo nutarimas, kuriame pasiūlyta Vyriausybei nustatyti viešųjų įstaigų, kurių dalininkės yra ministerijos ar kitos valstybinės institucijos, valstybės biudžeto lėšų naudojimo darbo apmokėjimui tvarką.
Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Sanajevas (266 67 12).
Valstybinio audito ataskaita VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimas ir lėšų panaudojimas.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, [email protected]).