2006-06-27
Valstybė iš Klaipėdos uosto galėtų turėti daugiau naudos
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad valstybinis jūrų uostas turi realių galimybių pats užsidirbti daugiau lėšų investicijoms.
Klaipėdos uostas neturi bendrosios ilgalaikės uosto plėtros programos, uosto plėtra nėra pakankamai subalansuota. Pavyzdžiui, jau 2001 metais buvo išgilinta akvatorija prie 101-os - 104-os krantinių tiek, kad prie jų galėtų švartuotis 11 metrų grimzlės laivai, tačiau iki šiol tokios grimzlės laivai negali prie jų priplaukti, nes uosto kanalas šioje vietoje vis dar yra seklesnis. Investicijų poreikis grindžiamas krovos kompanijų pažadais didinti krovos apimtis, kurie neretai neįvykdomi, tačiau sankcijos už tai netaikomos. Pavyzdžiui, už 17 mln. Lt buvo išgilinta akvatorija prie 3-ios krantinės, tikintis, kad čia išaugs krovos apimtys, ir uosto direkcija kasmet iš rinkliavų gaus 2-3 mln. Lt pajamų, tačiau iki šiol planuotos krovos apimtys nepasiektos. Yra rizika, kad investiciniai projektai ir ateityje bus įgyvendinami tų uosto naudotojų teritorijose, kurios ir taip neišnaudoja visų infrastruktūros pajėgumų, arba, atvirkščiai, nebus plėtojama infrastruktūra tose uosto teritorijose, kuriose ji nėra pakankamai išvystyta.
Auditorių nuomone, tikrosios rinkos vertės neatitinka uosto žemės nuomos mokestis. Uoste vidutinis nuomos mokestis yra keturis kartus mažesnis už mažiausią Klaipėdos mieste aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį. Pritaikius lengvatinius koeficientus kai kurie nuomotojai už vieną kvadratinį metrą per metus temoka tik 12 centų. Mažas žemės nuomos mokestis neskatina efektyvaus uosto žemės naudojimo ir riboja naujų uosto naudotojų atėjimą. Žemės nuomos mokesčio pajamos nepadengia uosto infrastruktūros nusidėvėjimo ir jos eksploatacijos sąnaudų. Uosto žemės nuomos mokestis neįvertina išnuomotame sklype esančių geležinkelių ilgio ir investicijų į juos dydžio, todėl dalis nuomininkų uosto geležinkeliais naudojasi pusvelčiui, o kiti moka nepagrįstai didelę kainą.
Valstybės kontrolė pasiūlė Susisiekimo ministerijai numatyti aiškias uosto vystymo kryptis ir perspektyvas. Pasiūlyta nustatyti ekonomiškai pagrįstus nuomos mokesčių dydžius, kurie atitiktų uosto žemės vertę, geležinkelio kelių išvystymo lygį, investicijas į infrastruktūrą ir užtikrintų tų investicijų grąžą. Auditorių nuomone, reikia atsisakyti daugelio lengvatinių nuomos mokesčio koeficientų. Uosto direkcijai pasiūlyta užtikrinti, kad žemės nuomos mokesčio dydis priklausytų nuo sklypų vietos uosto teritorijoje, kad sklypų forma nedarytų įtakos jo dydžiui, nustatyti tvarką, kuri leistų adekvačiai ir operatyviai padidinti žemės nuomos mokestį, kai valstybės lėšomis pagerinama nuomotojo naudojama infrastruktūra. Uosto žemės nuomininkams turėtų būti nustatytos ekonomiškai pagrįstos krovos ir apyvartos minimalios apimtys.
Papildoma informacija: Veiklos audito 2-ojo departamento direktorė Zita Valatkienė (266 67 60).
Valstybinio audito ataskaita Investicijų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste vertinimas.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, [email protected]).