2023-12-07
Valstybės kontrolė: būtina sudaryti sąlygas pacientams laiku įsigyti reikalingų vaistų
• 92 proc. sprendimų įrašyti ar neįrašyti vaistinį preparatą į
kompensuojamųjų vaistų sąrašą vėlavo.
• Kompensuojamųjų vaistų kainyno administravimas tobulintinas.
• Trūksta veiksmingesnių priemonių racionaliam vaistų vartojimui
skatinti ir fiziniam vaistų prieinamumui gerinti.
Vaistų kompensavimo sistema ir sąlygos pacientams laiku įsigyti reikalingų vaistų turėtų būti gerinamos, tobulintinos ir priemonės, užtikrinančios racionalų vaistų vartojimą. Tokius rezultatus rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Vaistų prieinamumas gyventojams“.
Pasak Valstybės kontrolės auditorių, 92 proc. sprendimų įrašyti ar neįrašyti vaistinį preparatą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą vėlavo (vaisto laukimo laikas užtruko nuo pusės iki 2 metų). Vaistų prieinamumą apsunkina ir tai, kad 2020–2023 m. kompensavimo poreikis neatitiko finansavimo galimybių – skirta 76 proc. mažiau lėšų (nei buvo nustatytas poreikis) rezerviniame sąraše esantiems vaistams. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms didėjo (2021 m. – 450,3 mln. Eur, 2022 m. – 554,1 mln. Eur), bet dėl lėšų trūkumo 2022 m. buvo priimti 43 proc. visų sprendimų neskirti lėšų 28 pacientų labai retų ligų gydymui.
Patogiau informuoti visuomenę apie vaistinių preparatų tiekimo sutrikimus planuojama nuo 2024 m., o kompensuojamųjų vaistų kainyno administravimas tobulintinas. 2020–2023 m. kainynuose buvo apie 30 proc. vaistų grupių, kuriose buvo po vieną tiekėją, ir tai – ne originalaus vaisto tiekėjai. Sutrikus tokios grupės tiekimui, prireikia daugiau laiko, siekiant rasti pacientams kitą vaistą. 2023 m., pasikeitus kainyno sudarymo reikalavimams, atsirado veiksnių, įspėjančių, kad ateityje kainyne gali mažėti vaistinių preparatų skaičius.
Visuomenei informacija apie racionalų vaistų vartojimą teikiama fragmentiškai, ir tai neleidžia gyventojams patogiai rasti reikalingą informaciją apie vaistų vartojimą. 2020–2022 m. nebuvo reglamentuota nė viena nauja farmacinės rūpybos paslauga, prisidedanti prie racionalaus vaistų vartojimo. Vienintelę 2016 m. reglamentuotą farmacinės rūpybos paslaugą įkvepiamuosius vaistinius preparatus vartojantiems pacientams teikė tik 6 iš 1 322 vaistinių.
„Prie racionalaus vaistų vartojimo prisidėtų receptinių vaistų pakartotinis išdavimas vaistinėje, individualių dozių paruošimas, naujai paskirtų vaistų vartojimo stebėsena, lėtinių ligų valdymo paslauga, išsami vaistų, medicinos priemonių ir maisto papildų vartojimo peržiūra“, – sako audito grupės vadovė Kristina Česaitienė.
Nuo didžiųjų miestų nutolusiose šalies vietovėse gyvenantiems asmenims fiziškai pasiekti vaistus sudėtinga, nors ir vykdomos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti fizinį vaistų prieinamumą (nereceptinių vaistų galima įsigyti degalinėse ar prekybos centruose, vaistai platinami gydymo įstaigų padaliniuose, pagalbą teikia socialiniai darbuotojai). Nuotolinės prekybos būdu įsigyjama 0,07 proc. receptinių vaistų, kol kas nėra ir galimybės įsigyti receptinių vaistų su e. receptu kitose ES šalyse.
Įgyvendinus Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas, sprendimų įrašyti ar neįrašyti vaistinį preparatą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, priimtų nevėluojant, iki 2026 m. padidės nuo 8 iki 100 proc. Ministerijai rekomendavus nustatyti stebėsenos rodiklius, kasmet būtų priimti pagrįsti sprendimai keisti ar nekeisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą.
Valstybinio audito ataskaita: Vaistų prieinamumas gyventojams
Komentarams:
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. 8 608 93 463, el. p. [email protected]
