Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Dažnai užduodami klausimai

Rodyti viską

Kas yra Valstybės kontrolė?

Valstybės kontrolė yra aukščiausioji valstybinio audito institucija, prižiūrinti, ar teisėtai valdomos ir naudojamos valstybės lėšos ir turtas bei kaip vykdomas valstybės biudžetas. Tai vienintelė institucija Europos Sąjungoje, vienu metu vykdanti trijų institucijų funkcijas: aukščiausiosios audito institucijos (AAI), Europos Sąjungos investicijų audito institucijos ir biudžeto politikos kontrolės institucijos.

Kas nustato Valstybės kontrolės įgaliojimus?

Valstybės kontrolės įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas.

Kokia yra Valstybės kontrolės kompetencija?

Valstybės kontrolės uždaviniai yra: prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas; skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui; stebėti, kaip laikomasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių ir kaip vykdomos užduotys, užtikrinti viešųjų finansų skaidrumą ir atskaitomybę. Įgyvendindama šiuos uždavinius, Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitas veiklas.

Valstybės kontrolė kiekvienais metais teikia Seimui valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas dėl: Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio; Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio; Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio; Valstybino socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio; Garantinio fondo ataskaitų rinkinio; Rezervinio (stabilizavimo) fondo ataskaitų rinkinio; Ilgalaikio darbo išmokų fondo ataskaitų rinkinio; VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo ataskaitų rinkinio; Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinio. Taip pat kasmet atlieka Vyriausybės kanceliarijos skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo auditą. 

Valstybės kontrolė taip pat audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą; Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus ir teikia atitinkamoms institucijoms šių auditų dokumentus; nepažeisdama Lietuvos banko nepriklausomų išorės auditorių veiklos taip pat gali atlikti Lietuvos banko veiklos auditą, išskyrus Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymą;  valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą.

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją, stebi ekonominės ir pinigų sąjungos narėms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi Lietuvoje ir teisės aktuose nustatytų užduočių vykdymą. Valstybės kontrolė rengia, teikia Seimui ir viešai skelbia išvadas dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai, dėl Vyriausybės pasiūlytų tvirtinti Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytiems reikalavimams, dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti.

Valstybės  kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją, siekia užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą, ir stabilią ūkio plėtrą. Biudžeto politikos kontrolės institucija vertina ir tvirtina makroekonomines prognozes, naudojamas fiskaliniam planavimui; vertina biudžeto prognozes, vertina ex-ante (išankstinį), interim (tarpinį) ir ex-post (faktinį) fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi, vertina metinių biudžetų projektus ir stebi fiskalinę politiką bei biudžeto vykdymą. Vykdydama teisės aktuose nustatytas užduotis biudžeto politikos kontrolės institucija yra įpareigota pateikti Seimui penkias išvadas: 1)  išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo (pavasarį ir rudenį); 2. išvadą dėl fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi biudžeto projekte (ex-ante); 3. išvadą dėl fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi praėjusių metų biudžete (ex-post); 4. išvadą dėl susidariusios ar numatomos padėties atitikimo išskirtinių aplinkybių sąvokai; 5. išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti.

Kokiais teisės aktais savo veikloje vadovaujasi Valstybės kontrolė?

Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybės kontrolės įstatymu, INTOSAI profesinių nutarimų sistema (INOTSAI principais, tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir gairėmis), tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

Kokie yra Valstybės kontrolės veiklos principai?

Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi nepriklausomumo, teisėtumo, skaidrumo ir profesionalumo principais.

Kuo svarbus Valstybės kontrolės nepriklausomumas?

Nepriklausomumas yra vienas iš svarbiausių Valstybės kontrolės veiklos principų. Aukščiausioji audito institucija jai pavestas funkcijas gali įgyvendinti objektyviai ir efektyviai tik tuo atveju, jei ji yra nepriklausoma nuo audituojamų subjektų ir apsaugota nuo pašalinės įtakos.

Valstybės kontrolė yra tik Seimui atskaitinga aukščiausioji audito institucija. Valstybės valdžia negali nurodyti, kaip ji turi planuoti savo veiklą, kokius auditus ar vertinimus atlikti. Institucija yra nepriklausoma nustatydama prioritetus ir organizuodama darbą, taikydama metodologiją. Valstybės kontrolė savarankiškai kasmet nustato planuojamus darbus metiniame institucijos veiklos plane. Šį planą kasmet, įvertinęs Seimo Audito komiteto pateiktas rekomendacijas, tvirtina valstybės kontrolierius.

Ar Valstybės kontrolė turi klientų?

Kitaip nei privataus sektoriaus audito, kur auditoriaus užduotys yra išdėstytos sutartyje, Valstybės kontrolės ir audituojamo subjekto santykiai neturi užsakovo ir kliento statuso. Valstybės kontrolė privalo vykdyti įstatymų įpareigojimus ir įgaliojimus laisvai ir nešališkai. Ji nėra atsakinga audituojamo subjekto vadovybei už atliekamo audito apimtį ar specifiką. 

Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų: Seimu, Finansų ministerija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Lietuvos auditorių rūmais, Vidaus auditorių asociacija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos,  kitomis institucijomis. Valstybės kontrolė nuolat bendradarbiauja diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi, rengiant teisės aktus, teikia išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų.

Ar Valstybės kontrolė audituoja Europos Sąjungos lėšų panaudojimą Lietuvoje?

Valstybės kontrolei Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. IX-1667 pavesta Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos paramos auditus. Juos atlieka Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamentas, kuriam paskirtos Europos Sąjungos fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistemos audito institucijos funkcijos. Audito institucija pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos audito strategiją atlieka auditus, kurių metu vertina Europos Sąjungos investicijų valdymo ir kontrolės sistemos atliekamų procedūrų visumą, veikimo tinkamumą, sąskaitose (apibendrinančioje finansinėje informacijoje) pateiktų duomenų teisingumą ir Europos Komisijai ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotų išlaidų teisėtumą. 

Kas yra vidaus auditas?

Vidaus auditas yra institucijos vidaus kontrolės sistemos dalis. Vidaus auditoriai vykdo nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, siekdami užtikrinti institucijos veiklos gerinimą. Vidaus audito funkcija – sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų efektyvumą ir padėti įgyvendinti organizacijai keliamus tikslus.

Kas dirba Valstybės kontrolėje?

Valstybės kontrolėje dirba valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai), valstybiniai auditoriai, kiti specialistai ir darbuotojai, su kuriais sudaromos darbo sutartys.

Kas gali pretenduoti tapti valstybiniu auditoriumi?

Valstybiniu auditoriumi gali pretenduoti dirbti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį) arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį finansų, ekonomikos, teisės, informacinių technologijų, audito arba kontrolės srityse.

Atrinkdami valstybinius auditorius taip pat vertiname, kaip pretendentas išmano tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus.

Jei norite prisijungti prie Valstybės kontrolės kolektyvo, prašome sekti skelbimus šios interneto svetainės skyriuje Konkursai arba rašykite karjera@vkontrole.lt.

Kokiais teisės aktais vadovaujasi Valstybės kontrolės pareigūnai, atlikdami valstybinį auditą? Ar remiamasi valstybinių institucijų vidaus kontrole?

Valstybinis auditas (finansinis ir veiklos bei atitikties) atliekamas vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais.

Vidaus kontrolę auditorius vertina dviem etapais: susipažįsta su vidaus kontrolės aplinka ir kontrolės procedūromis ir nustato, ar kontrolės procedūros yra veiksmingos per visą audituojamą laikotarpį. Vertindamas vidaus kontrolę finansiniame audite, auditorius įvertina apskaitos sričių vidaus kontrolės veiksmingumą ir priima sprendimą dėl jos patikimumo. Atliekant veiklos auditą, tiriama ir vertinama vidaus kontrolė, padedanti subjektui veikti ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai.

Auditorius gali naudotis ir vidaus auditoriaus atlikto darbo rezultatais. Jie gali būti naudojami nusprendus, kad gali būti naudingi audito tikslams pasiekti ir įsitikinus, kad vidaus auditoriaus naudojami darbo metodai yra tinkami, o padarytos išvados remiasi pakankamais ir tinkamais įrodymais.

Kas yra savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba ir kokia jos kompetencija?

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – tai savivaldybės tarnybos steigiamas juridinis asmuo savivaldybės kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti: prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir jos valdomose įmonėse.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Vietos savivaldos ir kitais įstatymais, tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais, Valstybės kontrolės patvirtintomis metodikomis ir kitais teisės aktais.

 Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Tarnyba nėra pavaldi Valstybės kontrolei, ji yra nepriklausoma audito institucija savivaldos lygmenyje ir yra atskaitinga savivaldybės tarybai.

Valstybės kontrolė valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą.

Ar dėl neracionalaus biudžeto lėšų naudojimo kalti asmenys yra traukiami atsakomybėn? Kokių veiksmų kaltų asmenų atžvilgiu imasi Valstybės kontrolė, nustačiusi įstatymo pažeidimus? Ar yra išieškomos neracionaliai panaudotos valstybės lėšos iš kaltų asmenų?

Audito metu nustačius galimą teisės akto pažeidimą, pirmiausia informuojama audituojamo subjekto vadovybė. Ypač svarbu skubiai pranešti, jeigu, auditoriaus nuomone, tikėtina, kad teisės aktų pažeidimai yra tyčiniai ir reikšmingi. Jeigu auditorius įtaria, kad vadovybės nariai yra susiję su nustatytais teisės aktų pažeidimais, apie tai privaloma raštu pranešti aukštesnio lygio įstaigos vadovui ir, jei būtina, teisėsaugos institucijoms. Valstybinio audito metu nustačius faktų, aplinkybių ir (ar) pažeidimų, kuriuos turėtų nagrinėti atitinkamos teisėsaugos institucijos, ir nusprendus valstybinio audito dokumentus perduoti pagal kompetenciją atitinkamai teisėsaugos institucijai, tai atliekama vadovaujantis valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka.

Ar yra galimybė fiziniam asmeniui pateikti pasiūlymą inicijuoti tam tikros valstybės institucijos ar įstaigos valstybinį auditą?

Valstybės kontrolė kasmet tvirtina metinį institucijos veiklos planą. Jame numatoma, koks valstybinis auditas, kur ir kada bus atliekamas. Valstybės kontrolė yra nepriklausoma spręsti dėl metiniame veiklos plane nustatomos veiklos apimties. Su veiklos planu susipažinti galite čia. Plane nenumatytų valstybinių auditų, tikrinimų ar kitokių tyrimų pagal asmenų prašymus Valstybės kontrolė neatlieka. Išskirtinę teisę metų eigoje pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą priimdamas nutarimą gali tik Lietuvos Respublikos Seimas.

Institucijos veiklos planas sudaromas taip, kad būtų įgyvendintos visos įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavestos funkcijos bei apimtos rizikingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys. Valstybiniai auditai į valstybinio audito planą (programą) įtraukiami atsižvelgus į jų svarbą valstybės strateginių tikslų, rodiklių pasiekimui, įvertinus rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiui, išgirdus Seimo komitetų ir kitų viešojo sektoriaus institucijų, nevyriausybinių organizacijų stebimas problemas, atsižvelgus į rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, pasitelkus profesinį vertinimą. Daugiausia dėmesio skiriama klausimams, kurie aktualūs didelei daliai visuomenės ir susiję su įsisenėjusiomis, sisteminėmis viešojo sektoriaus problemomis. Išsprendus jas, teigiamas poveikis būtų juntamas ne vienoje viešojo sektoriaus srityje, pokyčius pajustų visi šalies gyventojai.

Valstybės kontrolė kiekvienais metais atlieka įstaigų, įmonių ir organizacijų apklausą – prašo pateikti pasiūlymus (kelti problemas) dėl ateinančių metų institucijos veiklos plano.  

Pateikti siūlymus galite rubrikoje Siūlymai dėl valstybinio audito programos; pateikti aktualią informaciją ir užduoti klausimą galima interneto svetainės rubrikoje „Klausimai“, elektroniniu paštu 1langelis@vkontrole.lt arba kreipiantis į Valstybės kontrolės Komunikacijos departamentą. Plačiau apie gyventojų aptarnavimo tvarką Valstybės kontrolėje skaitykite čia.

Kiek Lietuvoje yra valstybės kontrolierių?

Lietuvoje yra vienas valstybės kontrolierius. Valstybės kontrolierius vadovauja Valstybės kontrolei. Į šias pareigas Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu penkerių metų kadencijai jį skiria Seimas. Nuo 2020-05-07 valstybės kontrolieriaus pareigas eina Mindaugas Macijauskas.

Koks yra institucijos pavadinimas – Valstybės kontrolė ar aukščiausioji audito institucija?

1919 m. sausio 16 d. įsteigus Valstybės kontrolę ir priėmus pirmąjį Valstybės kontrolės įstatymą, buvo oficialiai įteisintas istorinis institucijos pavadinimas – Valstybės kontrolė. Siekiant atitikti stojimo į Europos Sąjungą (ES) reikalavimus bei stiprinant Lietuvos finansinės kontrolės sistemą ir valstybinę atskaitomybę, 2001 m. gruodžio 13 d. priimtame Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatyme įtvirtina nuostata, jog Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija. Nuo 2016 m. šalia istorinio ir konstitucinio Valstybės kontrolės vardo imtas vartoti institucijos kilmę ir pagrindinę veiklos sritį atspindintis pavadinimas – aukščiausioji audito institucija (AAI), kuriuo ji reprezentuoja šalį ir yra atpažįstama visuose be išimties ES aukščiausiųjų audito institucijų ir jų organizacijų bendruomenėse.

Kiek laiko užtrunka atlikti vieną auditą?

Valstybiniai auditai atliekami pagal patvirtintą metinį veiklos planą ir trunka nuo 3 mėnesių iki 1,5 metų. Kiekvieno audito trukmė priklauso nuo nagrinėjamų klausimų apimties, sudėtingumo, auditorių skaičiaus ir kitų aspektų.

Kokia yra audito atlikimo kaina?

Kiekvieno audito kaina skiriasi priklausomai nuo auditą atliekančių ir kitų jame dalyvaujančių darbuotojų skaičiaus, jų darbo užmokesčio, audito trukmės, komandiruočių, poreikio pasitelkti išorės specialistus ir kitų veiksnių.

Koks yra audito ataskaitų poveikis? Ar imamasi kokių nors veiksmų, jei po audito nevyksta jokių pokyčių?

Vykdydami aukščiausiosios audito institucijos funkcijas nuolat siekiame galimos didžiausios naudos visuomenei ir laiku įvykusių būtinų pokyčių valstybėje. Tai pagrindiniai aspektai, kuriais vadovaujamės ne tik pasirinkdami prioritetines audito sritis, planuodami valstybinius auditus, bet ir vertindami valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimą.

Valstybinio audito poveikis apima tiesioginę ir netiesioginę naudą, kurią sukuria valstybiniai auditai ir aukščiausiosios audito institucijos veikla. Tiesioginis poveikis – konkretaus valstybinio audito rekomendacijų paskatintas viešojo valdymo srities pokyčių rezultatas. Netiesioginis poveikis kyla iš auditų kaip visumos ir aukščiausiosios audito institucijos veiklos. Valstybiniai auditai ir kita aukščiausiosios audito institucijos veikla prisideda prie pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis didinimo, teisės viršenybės užtikrinimo, korupcijos prevencijos ir mažinimo, valstybės finansų ir viešojo valdymo kokybės gerinimo, žinių ir supratimo tobulinimo. Pokyčius audituotoje srityje gali paskatinti ir valstybinio audito procesas, kai Valstybės kontrolei paskelbus apie planuojamą auditą audito subjektai savo iniciatyva pradeda spręsti įsisenėjusias viešojo valdymo srities problemas.

Siekiat išspręsti audito metu nustatytas problemas, pašalinti trūkumus ar tobulinti audituojamo subjekto (audituojamų subjektų) veiklą, pasiekti pokyčius audituojamoje srityje, audituojamam subjektui teikiame rekomendacijas (valstybinio audito rezultatų pagrindu suformuluoti siūlymai, nurodantys, ką reikėtų keisti) ir atliekame rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną.  Stebėsenos tikslas – stiprinti audito poveikį, kad rekomendacijų įgyvendinimas prisidėtų prie valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemos bei viešojo valdymo gerinimo ir kitų rekomendacijomis siekiamų pokyčių audituotose srityse.

Rekomendacija yra laikoma įgyvendinta tada, kai, audituotam subjektui įgyvendinus jos priemones, yra pašalinamos audito metu nustatytos problemos ir pasiekiamas rekomendacijų įgyvendinimo plane suplanuotas pokytis audituotoje srityje. Siekdami paskatinti rekomendacijų įgyvendinimą laiku, su Valstybės kontrole suderintų rekomendacijų ir jų priemonių įgyvendinimo terminų nepratęsiame ir neatidedame.

Siekiant informuoti audituotus subjektus, kitus viešojo sektoriaus subjektus ir visuomenę apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas, rekomendacijų stebėsenos informacija yra skelbiama atviruose duomenyse Valstybės kontrolės interneto svetainėje.

Valstybės kontrolė du kartus per metus teikia Seimui rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas. Siekiant informuoti visuomenę apie rekomendacijų įgyvendinimą, šios ataskaitos yra skelbiamos ir Valstybės kontrolės interneto svetainėje.

Turite klausimą?Užduokite jį čia.

Šiame skyriuje galima pateikti informacinio pobūdžio klausimus, atsiųsti klausimynus, anketas ar prašymus dalyvauti apklausoje, susijusius su Valstybės kontrolės veikla, atliktais valstybiniais auditais, ir gauti į juos atsakymus elektroniniu paštu. Kiti prašymai ir skundai, teikiami raštu, elektroniniu paštu info@vkontrole.lt arba pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Jie nagrinėjami Asmenų aptarnavimo Valstybės kontrolėje taisyklėse nustatyta tvarka.

Informacija atnaujinta 2021-10-07