Veiklos planas
Valstybės kontrolės 2025 m. veiklos planas
Veiklos auditai
Ekonomikos konkurencingumas
Inovacijų skatinimo sistema
Siekiant didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, skatinamas mokslui imlaus verslo kūrimasis, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida. Lietuva siekia iki 2030 m. patekti tarp 20 inovatyviausių šalių ir padidinti MTEP išlaidas verslo sektoriuje, palyginti su BVP, iki 1,3 proc. Lietuva 2023 m. pagal pasaulinį inovacijų indeksą „Global Innovation Index“ užėmė 34 vietą (2018 m. – 40 vieta). 2023 m. rodiklis dėl MTEP išlaidų verslo sektoriuje siekė 0,45 proc. (2018 m. – 0,39 proc.). Vienas veiksnių, lemiantis sėkmingą mokslui imlaus verslo kūrimąsi ir vystymąsi, yra viešojo valdymo institucijų veiklos atvirumas, atsakingumas, efektyvus ir geros kokybės administracinių ir viešųjų paslaugų teikimas, administracinės naštos proporcingumas siekiamai naudai. 2022 m. buvo konsoliduotos inovacijų paramos agentūrų funkcijos ir įsteigta Inovacijų agentūra, siekiant užtikrinti nuoseklią, sistemingą ir aiškią pagalbos verslui sistemą, vienoje vietoje teikti verslui reikalingas paslaugas. Audito metu vertinsime, ar Lietuvos inovacijų skatinimo sistema suteikia pagalbą verslui ir skatina inovacijas visuose verslo vystymo etapuose.
Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas
Sveikatos apsauga
Sveikatos apsaugos srities informacinių išteklių valdymas
Tinkamas sveikatos apsaugos sektoriaus informacinių išteklių valdymas yra itin svarbus siekiant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo. Šiame sektoriuje veikiančios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi ir kuria savo vidines informacines sistemas. Iki šiol nėra užtikrinama, kad dalis jų integruotųsi į bendrą e-Sveikatos sistemą įskaitant prisijungimą prie Išankstinės pacientų registracijos sistemos ir jos naudojimo intensyvumą. Lieka aktualios ir e-Sveikatos neoptimalios greitaveikos, nepakankamo IS ir registrų duomenų mainų užtikrinimo, ne visų sistemoje saugomų duomenų pasiekiamumo specialistams ir pacientams problemos. Nuo 2024 m. informacinių technologijų priežiūros ir atnaujinimų sąnaudas sveikatos priežiūros įstaigos įtraukia į skaičiuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, todėl neefektyvus įstaigų informacinių sistemų naudojimas ir plėtra turi tiesioginės įtakos paslaugų kainai. Audito metu vertinsime Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir kitų įstaigų informacinių išteklių valdymą, IT valdymo procesų brandą.
Atsakingas Informacinių technologijų audito departamentas
Švietimas, mokslas ir sportas
Švietimo pagalba mokyklose
Lietuva, orientuodamasi į Europos švietimo politikos tikslus, siekia tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikų ugdymo kokybę, laikantis lygių galimybių, prieinamumo, švietimo kokybės užtikrinimo principų. Švietimo įstatymas numato, kad mokinių, turinčių SUP, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais ir mokyklos nebegalės atsisakyti priimti vaikus, turinčius SUP. Vienas pagrindinių aspektų, leidžiančių SUP vaikams sėkmingai integruotis į mokymosi procesą, yra švietimo pagalba, kuri suprantama kaip mokiniams, jų tėvams, mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. 2024 m. apie 70 tūkst. (15 proc.) ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių turėjo SUP; apie 10 tūkst. (2 proc.) – negalią. 2023–2024 m. švietimo pagalbos užtikrinimui iš valstybės biudžeto skirta 300 mln. Eur. Audito metu vertinsime, ar švietimo pagalba pakankamai prisideda prie visų SUP vaikų įtraukimo į sklandų švietimą procesą, o valstybės biudžeto asignavimai švietimo pagalbai panaudojami rezultatyviai.
Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas
Transportas ir ryšiai
Saugaus eismo gerinimo priemonių veiksmingumas
Siekiant saugoti gyvybes keliuose, ES lygiu patvirtinta 2021–2030 m. kelių eismo saugumo politika, Lietuvoje 2020 m. buvo patvirtinta Valstybinė eismo saugumo programa „Vizija 0“, kurios siekis – iki 2050 m. nė vieno žuvusiojo keliuose. Šiuo metu įgyvendinamos eismo saugumo priemonės nėra pakankamai veiksmingos ir tai rodo šios tendencijos: nors žuvusiųjų keliuose skaičius 2018–2023 m. sumažėjo nuo 173 iki 160, tačiau 2023 m. išaugo trečdaliu lyginant su 2022 m. (120); sunkiai sužeistų skaičius nuolat didėja nuo 2018 m. (165) iki 2023 m. (490); eismo įvykių skaičius nedaug kinta nuo 2018 m. (7 044) iki 2023 m. (6 874). Lietuva dėl įvykstančių eismo įvykių patiria ekonominę žalą. Transporto kompetencijų agentūra nustatė, kad 2020–2023 m. eismo įvykių sukelti nuostoliai šalies ekonomikai sudarė 566,16 mln. Eur. Audito metu vertinsime, ar valstybės ir savivaldybių investicijos į eismo saugumo priemones yra rezultatyvios, ar šios priemonės planuojamos atsižvelgiant į eismo įvykių priežastis ir ar jų įgyvendinimas prisidės prie eismo įvykių ir žuvusių bei nukentėjusiųjų keliuose mažėjimo.
Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas
Viešasis saugumas
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinės apsaugos organizavimas
Saugumo situacija pasaulyje ir regione, Lietuvoje kasmet didėjantis kylančių ekstremalių įvykių ar situacijų, keičiančių įprastą visuomenės gyvenimą, skaičius didina viešojo saugumo užtikrinimo poreikį. Seimo nutarimu 2023 m. patvirtintoje Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programoje nustatyta, kad būtina stiprinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinę apsaugą, atsižvelgiant į aktualias grėsmes. Šie objektai dažnai yra kritinės infrastruktūros komponentai, kurių sugriovimas ar pažeidimas galėtų sukelti didelių ekonominių ir socialinių pasekmių. Tinkama infrastruktūros apsauga gali sumažinti nuostolius ir padėti išvengti krizių, leidžiant greičiau atkurti normalią veiklą po incidentų ir užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų tęstinumą. Dalies valstybei svarbių objektų fizinę apsaugą vykdo vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos. Už kitų objektų fizinės apsaugos organizavimą atsakingi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai. Svarbu, kad šių objektų fizinės apsaugos organizavimas (nustatyti reikalavimai, priežiūra ir kontrolė) užtikrintų apsaugos sistemų efektyvumą ir naudojamų apsaugos priemonių suderinamumą ir atitiktį nustatytoms grėsmėms. Audito metu vertinsime, ar sprendimų ką būtina saugoti, kas turi saugoti ir kokio lygio apsauga reikalinga priėmimo procesas bei fizinės apsaugos organizavimo ir (ar) apsaugos paslaugų pirkimo priežiūra užtikrina tinkamą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinę apsaugą.
Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas
Viešieji finansai ir oficialioji statistika
Valstybės institucijų veiklos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiksmingumas įgyvendinant šešėlinę ekonomiką mažinančias priemones
Europos Komisija ir Pasaulio banko mokesčių ekspertai pabrėžia šešėlinės ekonomikos masto problemą Lietuvoje ir ragina mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, dėl kurio šalis praranda reikšmingas valstybės biudžeto pajamas (2021 m. buvo apskaičiuota 795 mln. Eur). 2021 m. patvirtintas šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų planas, kuriuo siekiama iki 2030 m. PVM atotrūkį sumažinti iki 10 procentų. Didžiausią plano dalį – apie 40 proc. – sudaro priemonės skaitmenizuotai duomenų analizei, pabrėžiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarba. Sėkmingam rezultatų pasiekimui svarbu, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento, Valstybinės darbo inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų institucijų veikla būtų tikslingai nukreipta į rizikingiausias sritis, jas identifikuojant analizės instrumentų ir rizikingumo vertinimo priemonių pagrindu, o tarpinstitucinis bendradarbiavimas užtikrintų, kad laiku būtų keičiamasi duomenimis ir veiksmai būtų koordinuojami. Audito metu vertinsime, ar valstybės institucijose taikomos analizės, rizikos vertinimo priemonės ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas užtikrina rizikingiausių sričių identifikavimą, tinkamus ir koordinuotus veiksmus ir yra rezultatyvūs mažinant šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį Lietuvoje.
Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas
Еnergetika
Energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimas
Efektyvus energijos vartojimas – vienas geriausių būdų didinti energijos tiekimo saugumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų išmetimą. Taip pat yra perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos pagrindas. Efektyviai vartojant energiją mažinamas jos suvartojimas ir sąskaitos už elektros energiją. Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas – vienas svarbiausių ilgalaikių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų. 2021–2030 m. Lietuva turi išsikėlusi tikslą – sutaupyti 39,3 TWh ir sumažinti metinį energijos vartojimą nuo 64,74 iki 51 TWh. Šis tikslas susijęs su 2023 m. liepos mėn. Europos Tarybos sprendimu siekti ambicingesnių tikslų, t. y. iki 2030 m. ES lygmeniu 11,7 proc. sumažinti galutinės energijos suvartojimą, palyginti su 2020 metais. Audito metu vertinsime, ar energijos vartojimo mažinimo priemonių įgyvendinimo eiga, tempas ir apimtis sudaro sąlygas pasiekti energijos taupymo tikslus 2030 metais.
Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas
Finansiniai auditai
Viešieji finansai ir oficialioji statistika
2025 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys
Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.
Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas
2025 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys
Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas
2025 m. valstybės ataskaitų rinkinys
Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.
Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas
2025 m. Valstybės gynybos fondo ataskaitų rinkinys
Valstybės gynybos fondas – pinigų fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų tikslų.
Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas
2025 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys
Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus. Kartu su nacionaliniu metinių ataskaitų rinkiniu teikiami savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys ir informacija apie valstybės skolą.
Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas
2025 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys
Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.
Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas
Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas
2025–2028 m. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2025 m. kovas)
Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.
Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas
Savivaldybių ex-ante ir ex-post fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas (2025 m)
Pateiksime 2024 m. faktinį (ex-post) ir 2025 m. išankstinį (ex-ante) fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, laikymosi vertinimą pagal savivaldybių biudžetų duomenis.
Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas
2025–2028 m. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2025 m. rugsėjis)
Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.
Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas
2026–2028 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas
Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos.
Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas
Vertinimai
Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas Lietuvoje
Sudėtinga geopolitinė situacija skatina atkreipti dėmesį į informacinio saugumo situaciją Europoje. Įvairiose šalyse stiprėjant radikalizmui ir populizmui, žiniasklaidos priemonėse ir kitose medijose plintant melagingai informacijai ir vis didėjant visuomenės įsitraukimui į socialinius tinklus, būtina stiprinti medijų ir informacinį raštingumą bei kritinį mąstymą, kad būtų užtikrintas visuomenės atsparumas dezinformacijai skaitmeninėje erdvėje, mažinamos grėsmės demokratijai ir šalies nepriklausomybei. Visuomenės informavimo priemonių naudojimo raštingumo lygis Lietuvoje auga (nuo 37,8 (2017 m.) iki 48,7 (2021 m.). Didėja ir visuomenės dalis, gebanti atpažinti vykdomas informacines atakas ir klaidinančią informaciją, – 2025 m. siektina reikšmė (60 proc.) jau pasiekta. Vis dėlto, siekiant kurti socialiai atsakingą, sąmoningą, pilietiškai aktyvią ir dezinformacijai atsparią visuomenę, reikėtų siekti aukštesnio medijų ir informacinio raštingumo lygio visose tikslinėse grupėse. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenimis, tik 13 proc. Lietuvos gyventojų nuo 65-erių iki 74-erių metų turi pagrindinius skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Lietuvos kariuomenės duomenimis, nedraugiškų Lietuvai šalių skleidžiamos dezinformacijos žinutėmis tiki 7–20 proc. Lietuvos gyventojų. Vertinsime, medijų ir informacinio raštingumo ugdymo Lietuvoje esamą būklę: nacionalinio transliuotojo ir kitų šioje srityje veikiančių institucijų vaidmenis stiprinant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, visuomenės moralę ir pilietiškumą, veiklų finansavimo apimtis, ugdytojų kompetencijas ir ugdymo veiklų rezultatus.
Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas
Pasirengimas saulės ir vėjo jėgainių, energijos kaupimo įrenginių atliekų utilizavimui
Lietuva siekia iki 2030 m. apsirūpinti vietine elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEĮ), todėl šiuo metu reikšmingai didėja saulės, vėjo ir energijos kaupimo įrenginių kiekis, kuriuos ateityje reikės utilizuoti. Šių įrenginių efektyvaus veikimo laikas yra ilgas, tačiau labai svarbu jau dabar imtis priemonių, kad atėjus laikui jie būtų veiksmingai utilizuoti ir gaminantys vartotojai nesusidurtų su atliekų tvarkymo iššūkiais. Siekdami atkreipti dėmesį į tai, kad ateityje susidarys dideli AEĮ atliekų kiekiai, vertinsime, ar šiuo metu kuriamos prielaidos užtikrinti, kad ateityje didele apimtimi susidarysiančios atliekos būtų kuo daugiau perdirbamos ir panaudotos pakartotinai atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos principus.
Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas
Kita veikla
Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (2025 m. rugsėjo mėn.)
Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.
Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas
Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų 2024–2025 m. atliktų auditų išorinė peržiūra
Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti, ar jų auditai atlikti vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir kitų auditą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
Atsakingas Inovacijų ir metodologijos departamentas