Veiklos planas

Tinkamas sveikatos apsaugos sektoriaus informacinių išteklių valdymas yra itin svarbus siekiant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo. Šiame sektoriuje veikiančios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi ir kuria savo vidines informacines sistemas. Iki šiol nėra užtikrinama, kad dalis jų integruotųsi į bendrą e-Sveikatos sistemą įskaitant prisijungimą prie Išankstinės pacientų registracijos sistemos ir jos naudojimo intensyvumą. Lieka aktualios ir e-Sveikatos neoptimalios greitaveikos, nepakankamo IS ir registrų duomenų mainų užtikrinimo, ne visų sistemoje saugomų duomenų pasiekiamumo specialistams ir pacientams problemos. Nuo 2024 m. informacinių technologijų priežiūros ir atnaujinimų sąnaudas sveikatos priežiūros įstaigos įtraukia į skaičiuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, todėl neefektyvus įstaigų informacinių sistemų naudojimas ir plėtra turi tiesioginės įtakos paslaugų kainai. Audito metu vertinsime Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir kitų įstaigų informacinių išteklių valdymą, IT valdymo procesų brandą.

Atsakingas Informacinių technologijų audito departamentas

Lietuva, orientuodamasi į Europos švietimo politikos tikslus, siekia tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikų ugdymo kokybę, laikantis lygių galimybių, prieinamumo, švietimo kokybės užtikrinimo principų. Švietimo įstatymas numato, kad mokinių, turinčių SUP, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais ir mokyklos nebegalės atsisakyti priimti vaikus, turinčius SUP. Vienas pagrindinių aspektų, leidžiančių SUP vaikams sėkmingai integruotis į mokymosi procesą, yra švietimo pagalba, kuri suprantama kaip mokiniams, jų tėvams, mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. 2024 m. apie 70 tūkst. (15 proc.) ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių turėjo SUP; apie 10 tūkst. (2 proc.) – negalią. 2023–2024 m. švietimo pagalbos užtikrinimui iš valstybės biudžeto skirta 300 mln. Eur. Audito metu vertinsime, ar švietimo pagalba pakankamai prisideda prie visų SUP vaikų įtraukimo į sklandų švietimą procesą, o valstybės biudžeto asignavimai švietimo pagalbai panaudojami rezultatyviai.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Siekiant saugoti gyvybes keliuose, ES lygiu patvirtinta 2021–2030 m. kelių eismo saugumo politika, Lietuvoje 2020 m. buvo patvirtinta Valstybinė eismo saugumo programa „Vizija 0“, kurios siekis – iki 2050 m. nė vieno žuvusiojo keliuose. Šiuo metu įgyvendinamos eismo saugumo priemonės nėra pakankamai veiksmingos ir tai rodo šios tendencijos: nors žuvusiųjų keliuose skaičius 2018–2023 m. sumažėjo nuo 173 iki 160, tačiau 2023 m. išaugo trečdaliu lyginant su 2022 m. (120); sunkiai sužeistų skaičius nuolat didėja nuo 2018 m. (165) iki 2023 m. (490); eismo įvykių skaičius nedaug kinta nuo 2018 m. (7 044) iki 2023 m. (6 874). Lietuva dėl įvykstančių eismo įvykių patiria ekonominę žalą. Transporto kompetencijų agentūra nustatė, kad 2020–2023 m. eismo įvykių sukelti nuostoliai šalies ekonomikai sudarė 566,16 mln. Eur. Audito metu vertinsime, ar valstybės ir savivaldybių investicijos į eismo saugumo priemones yra rezultatyvios, ar šios priemonės planuojamos atsižvelgiant į eismo įvykių priežastis ir ar jų įgyvendinimas prisidės prie eismo įvykių ir žuvusių bei nukentėjusiųjų keliuose mažėjimo.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros projektas yra strategiškai svarbus siekiant laiku turėti įrengtą priimančiosios šalies infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti. Didžiąją projekto dalį sudaro karinio miestelio vystymas, kuris vykdomas valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Krašto apsaugos sistemoje veikiančios Infrastruktūros valdymo agentūros duomenimis, šio projekto infrastruktūros įsigijimų 2024–2025 m. vertė sudaro 1,9 mlrd. Eur. Atsižvelgiant į projekto ir finansinę apimtį bei terminų svarbą, jo valdymas itin svarbus užtikrinant sėkmingą įgyvendinimą iki 2027 m. pabaigos. Audito metu vertinsime, ar Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros projekto valdymas užtikrins Vokietijos brigadai priimti reikiamos infrastruktūros sukūrimą laiku.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Saugumo situacija pasaulyje ir regione, Lietuvoje kasmet didėjantis kylančių ekstremalių įvykių ar situacijų, keičiančių įprastą visuomenės gyvenimą, skaičius didina viešojo saugumo užtikrinimo poreikį. Seimo nutarimu 2023 m. patvirtintoje Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programoje nustatyta, kad būtina stiprinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinę apsaugą, atsižvelgiant į aktualias grėsmes. Šie objektai dažnai yra kritinės infrastruktūros komponentai, kurių sugriovimas ar pažeidimas galėtų sukelti didelių ekonominių ir socialinių pasekmių. Tinkama infrastruktūros apsauga gali sumažinti nuostolius ir padėti išvengti krizių, leidžiant greičiau atkurti normalią veiklą po incidentų ir užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų tęstinumą. Dalies valstybei svarbių objektų fizinę apsaugą vykdo vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos. Už kitų objektų fizinės apsaugos organizavimą atsakingi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai. Svarbu, kad šių objektų fizinės apsaugos organizavimas (nustatyti reikalavimai, priežiūra ir kontrolė) užtikrintų apsaugos sistemų efektyvumą ir naudojamų apsaugos priemonių suderinamumą ir atitiktį nustatytoms grėsmėms. Audito metu vertinsime, ar sprendimų ką būtina saugoti, kas turi saugoti ir kokio lygio apsauga reikalinga priėmimo procesas bei fizinės apsaugos organizavimo ir (ar) apsaugos paslaugų pirkimo priežiūra užtikrina tinkamą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinę apsaugą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Pasaulio banko mokesčių ekspertai pabrėžia šešėlinės ekonomikos masto problemą Lietuvoje ir ragina mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, dėl kurio šalis praranda reikšmingas valstybės biudžeto pajamas (2022 m. buvo apskaičiuota 966 mln. Eur). 2021 m. patvirtintas šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų planas, kuriuo siekiama iki 2030 m. PVM atotrūkį sumažinti iki 10 procentų. Didžiausią plano dalį – apie 40 proc. – sudaro priemonės skaitmenizuotai duomenų analizei, pabrėžiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarba. Sėkmingam rezultatų pasiekimui svarbu, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento, Valstybinės darbo inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų institucijų veikla būtų tikslingai nukreipta į rizikingiausias sritis, jas identifikuojant analizės instrumentų ir rizikingumo vertinimo priemonių pagrindu, o tarpinstitucinis bendradarbiavimas užtikrintų, kad laiku būtų keičiamasi duomenimis ir veiksmai būtų koordinuojami. Audito metu vertinsime, ar valstybės institucijose taikomos analizės, rizikos vertinimo priemonės ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas užtikrina rizikingiausių sričių identifikavimą, tinkamus ir koordinuotus veiksmus ir yra rezultatyvūs mažinant šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį Lietuvoje.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Valstybės gynybos fondas – pinigų fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų tikslų.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus. Kartu su nacionaliniu metinių ataskaitų rinkiniu teikiami savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimams skirti asignavimai 2025 m. sudaro 46 proc. krašto apsaugos sistemos biudžeto. Finansavimas jiems kasmet reikšmingai didėja (2024 m. panaudota 797 mln. Eur, 2025 m. skirta 1 487 mln. Eur, 2026 m. planuojama 2 505 mln. Eur.) Sparčiai augantis finansavimas turi užtikrinti poreikius atitinkantį Lietuvos kariuomenės aprūpinimą modernia ginkluote, technika, karine įranga, o priimti sprendimai – sklandų naujų sistemų diegimą, eksploataciją ir aptarnavimą bei mokymų naudotis įsigyta technika poreikio patenkinimą. Vertinsime, ar ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai inicijuojami pagal planavimo dokumentuose nustatytą poreikį ir užtikrina strateginių tikslų pasiekimą didinant gynybos pajėgumus. Vertinimo metu analizuosime įsigijimų projektų valdymą, kuris apimtų jų biudžeto planavimą, rizikų valdymą, sutarčių vykdymą ir kontrolę, įsigytos ginkluotės ir karinės įrangos panaudojimą, palaikymą bei pramoninio bendradarbiavimo vystymą.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Krašto apsaugos ministerijos asignavimai kasmet auga – 2025 m., lyginant su 2024 m., išaugo 33 proc. ir sudaro 3 223,7 mln. Eur (3,93 proc. BVP). Sparčiai augant gynybos finansavimui, būtina užtikrinti efektyvų ir teisingą biudžeto valdymą. Tinkamas biudžeto valdymas yra esminis siekiant įgyvendinti Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje nustatytus pagrindinius prioritetus: iki 2027 m. turėti įrengtą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti, suformuoti nacionalinę diviziją, kuri 2030 m. pasiektų visišką operacinį kariuomenės divizijos pajėgumą, ir įgyvendinti visuotinės gynybos principą. Analizuosime, ar gynybos biudžeto valdymas (planavimas, paskirstymas) užtikrina krašto apsaugos sistemos prioritetų ir strateginių projektų įgyvendinimą, suplanuotą gynybos pajėgumų stiprinimą ir NATO įsipareigojimų vykdymą.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti, ar jų auditai atlikti vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir kitų auditą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Atsakingas Inovacijų ir metodologijos departamentas