Veiklos planas

Greita dirbtinio intelekto technologijų plėtra viešajame sektoriuje sudaro prielaidas įgyvendinti inciatyvas, leidžiančias taupyti valstybės tarnautojų darbo laiką, gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę. Labai svarbu neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų nustatant plėtros kryptis, diegiant dirbtinio intelekto technologijas, užtikrinant tinkamą teisinę aplinką ir infrastruktūrą. Mokslinių tyrimų duomenimis, pasaulyje galima sutaupyti šimtus milijonų darbo valandų per metus; 5–7 metų laikotarpiu galima sutaupyti net 30 proc. valstybės tarnautojų darbo laiko. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (Sumanios specializacijos) 2021– 2027 m. koncepcijos prioritete „Informacinės ir ryšių technologijos“ numatyta tema „Dirbtinis intelektas, didieji ir paskirstytieji duomenys, įvairiarūšė analizė, apdorojimas ir diegimas“. Vykdant viešojo sektoriaus skaitmeninimo plėtrą yra įgyvendinami projektai, kurių apimtyje taikomos ir dirbtinio intelekto technologijos, tačiau nėra kaupiama informacija apie jau taikytas technologijas, jų apimtį projektuose ir vertę. Taip pat galima rizika, kad viešajame sektoriuje vykdyti dirbtinio intelekto projektus mokslo institucijoms ir verslui nėra patrauklu dėl rizikų pasiskirstymo tarp užsakovo ir tiekėjo, nepatrauklių finansavimų sąlygų, skaitmeninių duomenų stokos ir kt. Audito metu vertinsime pasirengimą pritaikyti dirbtinį intelektą (technologinę infrastruktūrą, duomenų brandą ir žmogiškąjį kapitalą) ir jo teisinį reguliavimą, dirbtinio intelekto projektų įgyvendinimą viešajame sektoriuje. Auditas prisidės prie Izraelio AAI inicijuoto tarptautinio audito dėl dirbtinio intelekto naudojimo viešajame sektoriuje.

Atsakingas Informacinių technologijų audito departamentas

Diegiant skaitmeninėmis technologijomis grįstas švietimo inovacijas, Lietuva siekia užtikrinti kokybišką ir prieinamą švietimą. Švietimo skaitmenizavimo svarba atsispindi ir Lietuvos strateginiuose tiksluose. Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. numatyta, kad būtinos investicijos į švietimo skaitmeninimą prisidės prie švietimo sistemos atsparumo ir atitikties ateities poreikiams. Siekiant transformacijos švietimo skaitmeninime svarbu sukurti prieinamą skaitmeninį turinį ir sprendimus mokymui (-si), padidinti pedagogų skaitmenines kompetencijas ir sudaryti sąlygas švietimo sektoriuje diegti naujausias edukacines technologijas. Švietimo skaitmeninimo plėtra yra įgyvendinama iš įvairių šaltinių, iš kurių svarbiausios – Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės. Vienas aktualiausių skaitmeninimo projektų – „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“, kuriam numatyta 34,6 mln. Eur. Kasmet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš valstybės biudžeto skiria finansavimą skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti mokyklose. 2023 m. skirta 3,7 mln. Eur informacinių technologijų prekių ir paslaugų bei kompiuterinės techninės ir elektroninių ryšių įrangos įsigijimui ir 6,2 mln. Eur savivaldybių mokykloms informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti. Prie mokyklų skaitmenizacijos finansiškai prisideda ir pačios savivaldybės. Audito metu vertinsime, ar rezultatyviai vykdoma švietimo skaitmeninė transformacija bendrojo ugdymo srityje.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Užsienio reikalų ministerija, formuodama ir įgyvendindama Lietuvos užsienio politiką, diplomatinėmis priemonėmis turi užtikrinti valstybės suverenitetą ir saugumą, tvarią ilgalaikę valstybės raidą ir piliečių gerovę, ginti teisėtus Lietuvos piliečių lūkesčius užsienyje. Tinkamas ministerijos veiklos organizavimo procesas turėtų sudaryti sąlygas sklandžiai ir koordinuotai įgyvendinti Lietuvos užsienio politiką, užtikrinant valstybės funkcijų ir piliečių lūkesčių efektyvų tenkinimą. Esant dabartinei geopolitinei situacijai, Užsienio reikalų ministerijos veikla ir organizavimas turi būti itin efektyvūs dėl regioninės įtampos ir tarptautinio saugumo iššūkių. Ministerijai būtina greitai ir veiksmingai reaguoti, nuolat stebėti įvykius ir teikti paramą Lietuvos piliečiams užsienyje, užtikrinti sklandžią konsulinę veiklą ir tinkamai pasirengti Lietuvos pirmininkavimui 2027 m. ES Tarybai. Audito metu vertinsime, ar ministerijos veiklos organizavimas sudaro galimybes užtikrinti efektyvų ir rezultatyvų konsulinių funkcijų vykdymą

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Pagrindinis Lietuvos Respublikos gynybos ramstis yra kariuomenė, todėl jos stiprinimas ir toliau turi likti aukščiausias prioritetas. Pagal gynybos politikos strategines nuostatas Lietuvos kariuomenė turi būti sukomplektuota taip, kad būtų pajėgi savarankiškai karinei gynybai ir veiksmams kartu su NATO sąjungininkais. Šiandieninėje saugumo aplinkoje ji taip pat turi gebėti veikti nenuspėjamose hibridinio pobūdžio situacijose ir esant poreikiui remti civilines institucijas vykdant taikos meto užduotis. 2022 m. liepos mėn. pasirašytame parlamentinių politinių partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo įsipareigota nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, kuris leistų padidinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą. Lietuvos gynybos finansavimas 2022 m. pasiekė 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto lygį. Palyginti su 2021 m. gynybos išlaidos išaugo beveik 50 proc. 2023 m. asignavimai Krašto apsaugos ministerijai yra 2 mlrd. Eur – tai yra daugiau kaip 20 proc. (beveik 351,6 mln. Eur) daugiau nei 2022 metais. Augantis gynybos finansavimas sudaro prielaidas sparčiau plėtoti Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Pagal Krašto apsaugos ministerijos duomenis, ne visiškai įvykdyti 2022 m. kariuomenės komplektavimo ir aktyviojo rezervo formavimo planai: 20 proc. mažiau nei planuota karo prievolininkų priimta į profesinę karo tarnybą ir 7 proc. mažiau nei planuota atvyko į privalomąją pradinę karo tarnybą, o kariuomenės aktyviajame rezerve buvo 7 proc. mažiau karo prievolininkų, nei buvo planuota. Vertinsime, ar Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimo sistema pasirengusi spartinti taikos meto Lietuvos kariuomenės struktūros užpildymą ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo suformavimą, kad jis būtų pakankamas karo meto Lietuvos kariuomenės struktūrai užpildyti.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Finansinės priemonės – svarbi valstybės paramos verslui dalis teikiant paskolas, garantijas ir rizikos kapitalo investicijas, siekiant skatinti ilgalaikes investicijas ir verslo plėtrą, šalies ekonominį augimą ir konkurencingumo didinimą. Siekiant užtikrinti bendrą finansavimo strategiją ir efektyvesnį išteklių panaudojimą, 2023 m. finansines priemones teikusios įstaigos buvo konsoliduotos į vieną, UAB ILTE tapus vienintele finansų įstaiga, turinčia nacionalinės plėtros banko statusą. Rengiamų priemonių vertė sudaro apie 2,8 mlrd. Eur, iš jų 1 mlrd. Eur yra planuojama papildoma investicijų suma paskoloms verslui atnaujintame ES paramos nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“. Finansinės priemonės ypač aktualios įgyvendinant strateginius šalies tikslus tose srityse, kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus, vengiant šių priemonių ir subsidijų taikymo tai pačiai tikslinei grupei panašaus pobūdžio investicijoms. Vienas iš finansinių priemonių tikslų – smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimas. Lietuvos banko tyrimo duomenimis, įmonėms aktuali yra finansavimo šaltinių prieinamumo problema, o kredito prieinamumo įmonėms rodiklis atsilieka nuo kitų ES šalių. Siekiant didinti energetinį efektyvumą, Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijoje numatyta iki 2050 m. atnaujinti per 30 tūkst. daugiabučių namų (74 proc. visų), iki 2029 m. investuoti 2,35 mlrd. Eur. Siekiant šio tikslo vienas iš veiksnių – finansinių priemonių veiksmingumo didinimas. Audito metu vertinsime finansinių priemonių plėtrą ir jų valdymo efektyvumą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Valstybė turėtų turėti nekilnojamojo turto tiek, kiek jo reikia jos funkcijoms atlikti, ir šis turtas turi būti valdomas teisėtai ir efektyviai. VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdo apie dešimtadalį (1,1 mln. m2 ploto) valstybei priklausančio nekilnojamojo turto, iš kurio 718 tūkst. m2 – centralizuotai valdomas administracinės paskirties nekilnojamasis turtas. Centralizavimas užtikrintų spartesnį perteklinio šio turto atsisakymą, efektyvesnį panaudojimą, pastatų energinio efektyvumo pagerinimą tinkamai planuojant ir įgyvendinant investicinius projektus. Centralizuotai valdomo turto plotas mažėja (nuo 2021 iki 2022 m. sumažėjo 4,3 proc.), tačiau VĮ Turto bankas 2022 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodo, kad geros ir labai geros būklės turtas sudaro apie 55 proc., o energinė klasė nenustatyta apie 40 proc. pastatų. VĮ Turto bankas identifikavo, kad skirtinga įmonės vykdomų veiklų procesų logika kelia iššūkių juos standartizuojant. Procesų sudėtingumo ir nelankstumo problemas lemia veiklos teisinis reglamentavimas, vidiniai įmonės veiksniai ir organizacinė struktūra. Įmonės 2024– 2027 m. veiklos strategijoje numatyta patobulinti veiklos procesus ir padidinti jų efektyvumą. Efektyvus procesų valdymas svarbus organizuojant skaidrius viešuosius nereikalingo valstybės nekilnojamojo turto pardavimo aukcionus, užtikrinant tinkamą perduoto valdyti patikėjimo teise ir parduotino turto priežiūrą, valdymą ir saugumą, administruojant bešeimininkį turtą. Audito metu vertinsime, ar VĮ Turto banko veikla teikiant valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas yra efektyvi, atsižvelgiant į valstybės keliamus tikslus ir didžiausią naudą visuomenei.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Atsakingas Europos Sąjungos investicijų audito departamentas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Pateiksime vertinimą, ar valdžios sektoriaus finansai ilgalaikėje perspektyvoje yra tvarūs. Ataskaitoje bus pateikiamos ilgojo laikotarpio demografinės, makroekonominės, valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų, balanso, skolos projekcijos.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Saugumo situacija regione ir pasaulyje reikalauja greitesnio Lietuvos gynybos potencialo augimo. 2024 metams suplanuoti valstybės biudžeto asignavimai gynybai lyginant su 2023 m. išaugo 420,3 mln., arba daugiau nei 18 proc., ir sudaro 2 422,0 mln. Eur (3,2 proc. BVP). 2024-06-20 Valstybės gynybos fondo įstatymu įsteigtas Valstybės gynybos fondas, skirtas kaupti valstybės piniginius išteklius, kuriais planuojama užtikrinti itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų stiprinimo poreikį. Sparčiai augant gynybos finansavimui, būtina užtikrinti teisingą ir rezultatyvų gynybai skirtų asignavimų panaudojimą. Analizuosime gynybos biudžeto planavimą, vystomų pajėgumų tikslų pasiekimą, įsigijimų ir vykdomų projektų įgyvendinimą. Analizės rezultatai sudarys galimybę identifikuoti rizikas, kurių netinkamas valdymas gali turėti neigiamos įtakos teisingam ir efektyviam gynybos biudžeto valdymui.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas