Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Rodyti viską

Veiklos auditai

Informacinių išteklių valdymas

Bus baigtas per 3 mėn.

Dirbtinio intelekto taikymas viešajame sektoriuje

Greita dirbtinio intelekto technologijų plėtra viešajame sektoriuje sudaro prielaidas įgyvendinti inciatyvas, leidžiančias taupyti valstybės tarnautojų darbo laiką, gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę. Labai svarbu neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų nustatant plėtros kryptis, diegiant dirbtinio intelekto technologijas, užtikrinant tinkamą teisinę aplinką ir infrastruktūrą. Mokslinių tyrimų duomenimis, pasaulyje galima sutaupyti šimtus milijonų darbo valandų per metus; 5–7 metų laikotarpiu galima sutaupyti net 30 proc. valstybės tarnautojų darbo laiko. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (Sumanios specializacijos) 2021– 2027 m. koncepcijos prioritete „Informacinės ir ryšių technologijos“ numatyta tema „Dirbtinis intelektas, didieji ir paskirstytieji duomenys, įvairiarūšė analizė, apdorojimas ir diegimas“. Vykdant viešojo sektoriaus skaitmeninimo plėtrą yra įgyvendinami projektai, kurių apimtyje taikomos ir dirbtinio intelekto technologijos, tačiau nėra kaupiama informacija apie jau taikytas technologijas, jų apimtį projektuose ir vertę. Taip pat galima rizika, kad viešajame sektoriuje vykdyti dirbtinio intelekto projektus mokslo institucijoms ir verslui nėra patrauklu dėl rizikų pasiskirstymo tarp užsakovo ir tiekėjo, nepatrauklių finansavimų sąlygų, skaitmeninių duomenų stokos ir kt. Audito metu vertinsime pasirengimą pritaikyti dirbtinį intelektą (technologinę infrastruktūrą, duomenų brandą ir žmogiškąjį kapitalą) ir jo teisinį reguliavimą, dirbtinio intelekto projektų įgyvendinimą viešajame sektoriuje. Auditas prisidės prie Izraelio AAI inicijuoto tarptautinio audito dėl dirbtinio intelekto naudojimo viešajame sektoriuje.

Atsakingas Informacinių technologijų audito departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas

Suvienodinti valstybės informacinių išteklių valdymo procesai leidžia sumažinti jų įsigijimo ir palaikymo sąnaudas, sudaro prielaidas tinkamai išnaudoti pažangius IT sprendimus ir jų integralumo galimybes. Valstybės informacinių išteklių technologijų infrastruktūros konsolidavimas ir jos valdymo procesų optimizavimas pradėtas vykdyti 2018 metais. ES paramos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyta iki 2026 m. pabaigos baigti valstybės IT valdymo pertvarką. Jos tikslas – konsoliduoti valstybės informacinius išteklius, kad institucijų IT infrastruktūra, paslaugos ir procesai būtų valdomi centralizuotai, efektyviai ir saugiai. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros duomenimis, institucijos kasmet išleidžia daugiau nei 40 mln. Eur neefektyviai, decentralizuotai IT infrastruktūrai prižiūrėti, išaugus elektros kainoms, ši suma gali siekti ir 100 mln. Eur per metus. Svarbu, kad suplanuotas konsolidavimo procesas vyktų sklandžiai, centralizuotai teikiamos IT paslaugos atitiktų įstaigų poreikius, užtikrintų duomenų saugumą, efektyvų bendros valstybės informacinių išteklių infrastruktūros panaudojimą ir plėtrą. Steigiant valstybės duomenų centrus svarbu, kad sukurti ir kuriami pajėgumai būtų panaudojami tinkamai ir neštų investicijų grąžą. Audito metu vertinsime valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo procesų optimizavimo eigą, duomenų saugumo užtikrinimą, išteklių panaudojimo efektyvumą pertvarkos tikslams pasiekti.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Švietimas, mokslas ir sportas

Bus baigtas per 3 mėn.

Švietimo skaitmeninė transformacija

Diegiant skaitmeninėmis technologijomis grįstas švietimo inovacijas, Lietuva siekia užtikrinti kokybišką ir prieinamą švietimą. Švietimo skaitmenizavimo svarba atsispindi ir Lietuvos strateginiuose tiksluose. Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. numatyta, kad būtinos investicijos į švietimo skaitmeninimą prisidės prie švietimo sistemos atsparumo ir atitikties ateities poreikiams. Siekiant transformacijos švietimo skaitmeninime svarbu sukurti prieinamą skaitmeninį turinį ir sprendimus mokymui (-si), padidinti pedagogų skaitmenines kompetencijas ir sudaryti sąlygas švietimo sektoriuje diegti naujausias edukacines technologijas. Švietimo skaitmeninimo plėtra yra įgyvendinama iš įvairių šaltinių, iš kurių svarbiausios – Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės. Vienas aktualiausių skaitmeninimo projektų – „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“, kuriam numatyta 34,6 mln. Eur. Taip pat savivaldybės pažangos planuose numato skaitmenines priemones įgyvendindamos „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Kasmet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš valstybės biudžeto skiria finansavimą skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti mokyklose. 2023 m. skirta 3,7 mln. Eur informacinių technologijų prekių ir paslaugų bei kompiuterinės techninės ir elektroninių ryšių įrangos įsigijimui ir 6,2 mln. Eur savivaldybių mokykloms informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti. Prie mokyklų skaitmenizacijos finansiškai prisideda ir pačios savivaldybės. Audito metu vertinsime, ar rezultatyviai ir efektyviai panaudojami asignavimai švietimo skaitmeninei plėtrai.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Užsienio politika

Bus baigtas per 3 mėn.

Užsienio reikalų ministerijos veikla

Užsienio reikalų ministerija, formuodama ir įgyvendindama Lietuvos užsienio politiką, diplomatinėmis priemonėmis turi užtikrinti valstybės suverenitetą ir saugumą, tvarią ilgalaikę valstybės raidą ir piliečių gerovę, ginti teisėtus Lietuvos piliečių lūkesčius užsienyje, prisidėti prie eksporto skatinimo ir investicijų į šalį pritraukimo. Tinkamas ministerijos veiklos organizavimo procesas turėtų sudaryti sąlygas sklandžiai ir koordinuotai įgyvendinti Lietuvos užsienio politiką, užtikrinant valstybės funkcijų ir piliečių lūkesčių efektyvų tenkinimą. Esant dabartinei geopolitinei situacijai, Užsienio reikalų ministerijos veikla ir organizavimas turi būti itin efektyvūs dėl regioninės įtampos ir tarptautinio saugumo iššūkių. Ministerijai būtina greitai ir veiksmingai reaguoti, užtikrinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, nuolat stebėti įvykius ir teikti paramą Lietuvos piliečiams užsienyje, užtikrinti sklandžią konsulinę veiklą ir tinkamai pasirengti Lietuvos pirmininkavimui 2027 m. ES Tarybai. Audito metu vertinsime, ar ministerijos veiklos organizavimas sudaro galimybes užtikrinti efektyvų ir rezultatyvų jos funkcijų vykdymą.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Valstybės saugumas ir gynyba

Bus baigtas per 3 mėn.

Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas

Pagrindinis Lietuvos Respublikos gynybos ramstis yra kariuomenė, todėl jos stiprinimas ir toliau turi likti aukščiausias prioritetas. Pagal gynybos politikos strategines nuostatas Lietuvos kariuomenė turi būti sukomplektuota taip, kad būtų pajėgi savarankiškai karinei gynybai ir veiksmams kartu su NATO sąjungininkais. Šiandieninėje saugumo aplinkoje ji taip pat turi gebėti veikti nenuspėjamose hibridinio pobūdžio situacijose ir esant poreikiui remti civilines institucijas vykdant taikos meto užduotis. 2022 m. liepos mėn. pasirašytame parlamentinių politinių partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo įsipareigota nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, kuris leistų padidinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą. Lietuvos gynybos finansavimas 2022 m. pasiekė 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto lygį. Palyginti su 2021 m. gynybos išlaidos išaugo beveik 50 proc. 2023 m. asignavimai Krašto apsaugos ministerijai yra 2 mlrd. Eur – tai yra daugiau kaip 20 proc. (beveik 351,6 mln. Eur) daugiau nei 2022 metais. Augantis gynybos finansavimas sudaro prielaidas sparčiau plėtoti Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Pagal Krašto apsaugos ministerijos duomenis, ne visiškai įvykdyti 2022 m. kariuomenės komplektavimo ir aktyviojo rezervo formavimo planai: 20 proc. mažiau nei planuota karo prievolininkų priimta į profesinę karo tarnybą ir 7 proc. mažiau nei planuota atvyko į privalomąją pradinę karo tarnybą, o kariuomenės aktyviajame rezerve buvo 7 proc. mažiau karo prievolininkų, nei buvo planuota. Vertinsime, ar Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimo sistema pasirengusi spartinti taikos meto Lietuvos kariuomenės struktūros užpildymą ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo suformavimą, kad jis būtų pakankamas karo meto Lietuvos kariuomenės struktūrai užpildyti.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Bus baigtas per 3 mėn.

Finansinių priemonių (paskolų, garantijų, rizikos kapitalo investicijų) taikymas teikiant valstybės paramą

Finansinės priemonės – svarbi valstybės paramos verslui dalis teikiant paskolas, garantijas ir rizikos kapitalo investicijas, siekiant skatinti ilgalaikes investicijas ir verslo plėtrą, šalies ekonominį augimą ir konkurencingumo didinimą. Siekiant užtikrinti bendrą finansavimo strategiją ir efektyvesnį išteklių panaudojimą, 2023 m. finansines priemones teikusios įstaigos buvo konsoliduotos į vieną, UAB ILTE tapus vienintele finansų įstaiga, turinčia nacionalinės plėtros banko statusą. Rengiamų priemonių vertė sudaro apie 2,8 mlrd. Eur, iš jų 1 mlrd. Eur yra planuojama papildoma investicijų suma paskoloms verslui atnaujintame ES paramos nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“. Finansinės priemonės ypač aktualios įgyvendinant strateginius šalies tikslus tose srityse, kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus, vengiant šių priemonių ir subsidijų taikymo tai pačiai tikslinei grupei panašaus pobūdžio investicijoms. Vienas iš finansinių priemonių tikslų – smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimas. Lietuvos banko tyrimo duomenimis, įmonėms aktuali yra finansavimo šaltinių prieinamumo problema, o kredito prieinamumo įmonėms rodiklis atsilieka nuo kitų ES šalių. Siekiant didinti energetinį efektyvumą, Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijoje numatyta iki 2050 m. atnaujinti per 30 tūkst. daugiabučių namų (74 proc. visų), iki 2029 m. investuoti 2,35 mlrd. Eur. Siekiant šio tikslo vienas iš veiksnių – finansinių priemonių veiksmingumo didinimas. Audito metu vertinsime finansinių priemonių plėtrą ir jų valdymo efektyvumą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

VĮ Turto bankas veikla teikiant valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas

Valstybė turėtų turėti nekilnojamojo turto tiek, kiek jo reikia jos funkcijoms atlikti, ir šis turtas turi būti valdomas teisėtai ir efektyviai. VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdo apie dešimtadalį (1,1 mln. m2 ploto) valstybei priklausančio nekilnojamojo turto, iš kurio 718 tūkst. m2 – centralizuotai valdomas administracinės paskirties nekilnojamasis turtas. Centralizavimas užtikrintų spartesnį perteklinio šio turto atsisakymą, efektyvesnį panaudojimą, pastatų energinio efektyvumo pagerinimą tinkamai planuojant ir įgyvendinant investicinius projektus. Centralizuotai valdomo turto plotas mažėja (nuo 2021 iki 2022 m. sumažėjo 4,3 proc.), tačiau VĮ Turto bankas 2022 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodo, kad geros ir labai geros būklės turtas sudaro apie 55 proc., o energinė klasė nenustatyta apie 40 proc. pastatų. VĮ Turto bankas identifikavo, kad skirtinga įmonės vykdomų veiklų procesų logika kelia iššūkių juos standartizuojant. Procesų sudėtingumo ir nelankstumo problemas lemia veiklos teisinis reglamentavimas, vidiniai įmonės veiksniai ir organizacinė struktūra. Įmonės 2024– 2027 m. veiklos strategijoje numatyta patobulinti veiklos procesus ir padidinti jų efektyvumą. Efektyvus procesų valdymas svarbus organizuojant skaidrius viešuosius nereikalingo valstybės nekilnojamojo turto pardavimo aukcionus, užtikrinant tinkamą perduoto valdyti patikėjimo teise ir parduotino turto priežiūrą, valdymą ir saugumą, administruojant bešeimininkį turtą. Audito metu vertinsime, ar VĮ Turto banko veikla teikiant valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas yra efektyvi, atsižvelgiant į valstybės keliamus tikslus ir didžiausią naudą visuomenei.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Finansiniai auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Bus baigtas per 3 mėn.

2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2024 m. valstybės ataskaitų rinkinys

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2024 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2024 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys

Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2024 m. Valstybės gynybos fondo ataskaitų rinkinys

Valstybės gynybos fondas – pinigų fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų tikslų.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Auditai atliekant Europos Sąjungos fondų investicijų audito institucijos funkcijas *

*Atliktų auditų rezultatai viešinami tik gavus Europos Komisijos patvirtinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 139 str.;
Bus baigtas per 3 mėn.

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti.

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Atsakingas Europos Sąjungos investicijų audito departamentas

Kita veikla

Bus baigtas per 3 mėn.

Valdžios sektoriaus finansų tvarumo 2025–2050 m. vertinimas

Pateiksime vertinimą, ar valdžios sektoriaus finansai ilgalaikėje perspektyvoje yra tvarūs. Ataskaitoje bus pateikiamos ilgojo laikotarpio demografinės, makroekonominės, valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų, balanso, skolos projekcijos.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

Klimato kaitos įsipareigojimų vykdymo vertinimas

Klimato kaita – viena didžiausių mūsų laikų grėsmė. Lietuva, kaip ir kitos valstybės, susiduria su intensyvėjančiomis ir dažnėjančiomis ekstremaliomis oro sąlygomis (karščio bangomis, audromis ir potvyniais), dėl kurių mažėja pasėlių derlius, nyksta biologinė įvairovė, veikiama ekonomika ir žmonių sveikata. Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis iki 2030 m. mažiausiai 55 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. Atsižvelgiant į klimato kaitos globalinį efektą, Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) „ClimateScanner“ iniciatyva aukščiausiosios audito institucijos, taikydamos vienodą metodiką, įvertins vyriausybių įsipareigojimų, susijusių su klimato kaita, vykdymą ir paskatins imtis priemonių sprendžiant šaliai aktualius klimato kaitos klausimus. Atlikdami vertinimą apžvelgsime Lietuvos Vyriausybės įsipareigojimų, susijusių su klimato kaita, vykdymo pažangą ir identifikuosime tobulintinas sritis. Šie vertinimo rezultatai bus pateikti bendroje INTOSAI „ClimateScanner“ iniciatyvoje dalyvaujančių šalių vertinimo ataskaitoje atskleidžiant kaip šalys laikosi klimato kaitos įsipareigojimų vykdymo ir kokie iššūkiai iš to kyla.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (2025 m. kovo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas