Veiklos planas

Suvienodinti valstybės informacinių išteklių valdymo procesai leidžia sumažinti jų įsigijimo ir palaikymo sąnaudas, sudaro prielaidas tinkamai išnaudoti pažangius IT sprendimus ir jų integralumo galimybes. Valstybės informacinių išteklių technologijų infrastruktūros konsolidavimas ir jos valdymo procesų optimizavimas pradėtas vykdyti 2018 metais. ES paramos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyta iki 2026 m. pabaigos baigti valstybės IT valdymo pertvarką. Jos tikslas – konsoliduoti valstybės informacinius išteklius, kad institucijų IT infrastruktūra, paslaugos ir procesai būtų valdomi centralizuotai, efektyviai ir saugiai. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros duomenimis, institucijos kasmet išleidžia daugiau nei 40 mln. Eur neefektyviai, decentralizuotai IT infrastruktūrai prižiūrėti, išaugus elektros kainoms, ši suma gali siekti ir 100 mln. Eur per metus. Svarbu, kad suplanuotas konsolidavimo procesas vyktų sklandžiai, centralizuotai teikiamos IT paslaugos atitiktų įstaigų poreikius, užtikrintų duomenų saugumą, efektyvų bendros valstybės informacinių išteklių infrastruktūros panaudojimą ir plėtrą. Steigiant valstybės duomenų centrus svarbu, kad sukurti ir kuriami pajėgumai būtų panaudojami tinkamai ir neštų investicijų grąžą. Audito metu vertinsime valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo procesų optimizavimo eigą, duomenų saugumo užtikrinimą, išteklių panaudojimo efektyvumą pertvarkos tikslams pasiekti.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Pilietinis pasipriešinimas – svarbi visuotinės gynybos dalis. Parengimo pilietiniam pasipriešinimui klausimas tapo kaip niekad aktualus blogėjant saugumo situacijai regione ir pasaulyje. Seimas 2022 m. gegužės mėn. patvirtino Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“. 2023 m. rugsėjo mėn. Vyriausybė patvirtino šios darbotvarkės 2023–2025 m. įgyvendinimo planą, kurio priemonėms vykdyti iš viso numatoma skirti apie 114 mln. Eur (2023 m. – beveik 32 mln. Eur; 2024 m. – 38,8 mln. Eur; 2025 m. – 43,4 mln.). Su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą matuojantis rodiklis – pilietinės galios indeksas – 2022 m. siekė 35,9 balo iš 100 galimų. Tai mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. 2022 m. apklausos rezultatai rodo, kad visuomenei trūksta informacijos ir žinių, kaip ji galėtų prisidėti prie šalies gynybos ir įvairių iniciatyvų šioje srityje įgyvendinimo. Būtina spartinti piliečių parengimą ir užtikrinti, kad jų švietimo, įsitraukimo ir rengimo sistema atlieptų Valstybės gynybos plane numatytų tikslų įgyvendinimą. Piliečiams turi būti suteikiamos reikiamos žinios apie pasirengimą valstybės gynybai, ugdomi jų įgūdžiai ir valia priešintis bei būti pasirengusiems atlaikyti išorės grėsmes. Vertinsime, ar suplanuotos ir vykdomos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui priemonės padidins visuomenės aktyvumą ir pasirengimą atlaikyti išorės grėsmes ir įsitraukti į šalies gynybą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Saugumo situacija regione ir pasaulyje reikalauja veiksmingų sprendimų, kad būtų pasirengta kritiniu momentu laiku informuoti gyventojus apie pavojus ir apsaugoti juos nuo galimų gamtinių katastrofų, technologinių avarijų sukeltų pasekmių ir galimų karinių konfliktų grėsmių. Lietuvoje esanti perspėjimo sistemos infrastruktūra gali negarantuoti patikimo gyventojų perspėjimo ir informavimo nelaimės atveju. Perspėjimo sirenomis pasiekiama 57 proc. šalies gyventojų, 38 proc. Astravo atominės elektrinės poveikio zonos gyventojų. Siekiant užtikrinti gyventojų apsaugą nuo jų gyvybei ir sveikatai pavojingų veiksnių, kurie galėtų kilti karo metu, 2022 m. gruodžio 8 d. priimtas naujos redakcijos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, kuriuo pakeistos nuostatos, susijusios su apsaugos statinių poreikio nustatymu, žymėjimu ir jų parengties organizavimu. Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas vykdoma kolektyvinės apsaugos statinių plėtra ir naujai įstatymu numatytų priedangų tinklo kūrimas. Iki 2023 m. pabaigos šalyje buvo 3 220 priedangų, kurios galėjo apsaugoti tik 30 proc. gyventojų. Svarbu visus gyventojams apsaugoti skirtus statinius įtraukti į sąrašus ir užtikrinti tinkamą jų parengtį ekstremalių situacijų ir karo metu nuo gyventojų gyvybei ir sveikatai pavojingų veiksnių. Audito metu vertinsime kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų tinklo kūrimą ir perspėjimo sistemos modernizavimą bei plėtrą.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Valstybės gynybos fondas – pinigų fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų tikslų.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Pateiksime nepriklausomą vidutinės trukmės fiskalinio-struktūrinio plano atitikties fiskalinės drausmės taisyklėms vertinimą ir fiskalinių rodiklių prognozes.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Pateiksime 2024 m. faktinį (ex-post) ir 2025 m. išankstinį (ex-ante) fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, laikymosi vertinimą pagal savivaldybių biudžetų duomenis.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimo priemonės yra svarbios užtikrinant paslaugų prieinamumą laiku ir veiksmingą sveikatos sistemos funkcionavimą. Laiku suteikta medicininė pagalba ne tik tiesiogiai prisideda prie geresnės sveikatos, bet ir padeda efektyviau valdyti sveikatos priežiūros išteklius. Sveikatos apsaugos ministerija geresniam eilių valdymui 2022–2023 m. įdiegė išankstinę pacientų registracijos sistemą (IPR IS), kurioje gydymo įstaigos deklaruoja vizitų pas gydytojus laikus ir registruojamasi vizitams. Tačiau dar ne visos gydymo įstaigos naudojasi šia sistema. Įgyvendinus Valstybės kontrolės 2018 m. atlikto audito „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“ rekomendacijas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimo priemonių planas 2023–2024 m. Laukimo eilės iš esmės nemažėja ir išlieka reikšminga problema, todėl svarbu, kad pacientų eilių mažinimo priemonės būtų tinkamos, šalinančios esmines susidarymo priežastis, nuosekliai įgyvendinamos ir duodančios laukiamą rezultatą. Vertinimo metu bus analizuojama asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo situacija, numatytų eilių mažinimo priemonių įgyvendinimo nuoseklumas ir įtaka paslaugų prieinamumui.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Ministerijų valdymo programos rengiamos nuo 2022 m., įgyvendinant strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarką. Jos metu Vyriausybė patvirtino naują Strateginio valdymo metodiką, kurios priede nurodytam 41 iš 110 asignavimų valdytojų atsirado pareiga jų strateginio valdymo planuose rengti valdymo programas, kuriose turi būti planuojamos asignavimų valdytojų (be asignavimų valdytojui atskaitingų biudžetinių įstaigų) veiklai užtikrinti skirtos išlaidos, nurodant tęstinės veiklos uždavinius ir priemones. 2024 m. joms skirta 267,0 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų, kurie, lyginant su 2023 m., padidėjo 3 proc. (2023 m. buvo 258,1 mln. Eur). Svarbu, kad valdymo programos tiksliai ir teisingai rodytų institucijų valdymui panaudojamų asignavimų dydį valstybėje, jų duomenys leistų priimti pagrįstus sprendimus dėl išlaidų optimizavimo, siekiant efektyvių veiklos rezultatų. Vertinsime, ar valdymo programų rengimas sudaro prielaidas objektyviai palyginti skirtingų institucijų patiriamas veiklai užtikrinti skirtas išlaidas, jų stebėsenos rodiklius ir priimti pagrįstus spendimus vykdomos veiklos efektyvumo didinimui.

Atsakingas Atitikties audito departamentas

Įvertinsime Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio struktūrą ir dinamiką valstybės tarnybos pertvarkos kontekste, atlikdami palyginamąją analizę tarptautiniu, instituciniu ir pareigybių lygmenimis.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Klimato kaita – viena didžiausių mūsų laikų grėsmė. Lietuva, kaip ir kitos valstybės, susiduria su intensyvėjančiomis ir dažnėjančiomis ekstremaliomis oro sąlygomis (karščio bangomis, audromis ir potvyniais), dėl kurių mažėja pasėlių derlius, nyksta biologinė įvairovė, veikiama ekonomika ir žmonių sveikata. Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis iki 2030 m. mažiausiai 55 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. Atsižvelgiant į klimato kaitos globalinį efektą, Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) „ClimateScanner“ iniciatyva aukščiausiosios audito institucijos, taikydamos vienodą metodiką, įvertins vyriausybių įsipareigojimų, susijusių su klimato kaita, vykdymą ir paskatins imtis priemonių sprendžiant šaliai aktualius klimato kaitos klausimus. Atlikdami vertinimą apžvelgsime Lietuvos Vyriausybės įsipareigojimų, susijusių su klimato kaita, vykdymo pažangą ir identifikuosime tobulintinas sritis. Šie vertinimo rezultatai bus pateikti bendroje INTOSAI „ClimateScanner“ iniciatyvoje dalyvaujančių šalių vertinimo ataskaitoje atskleidžiant kaip šalys laikosi klimato kaitos įsipareigojimų vykdymo ir kokie iššūkiai iš to kyla.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas