Veiklos planas
Valstybės kontrolės 2025 m. veiklos planas
Veiklos auditai
Informacinių išteklių valdymas
Dirbtinio intelekto taikymas viešajame sektoriuje
Greita dirbtinio intelekto technologijų plėtra viešajame sektoriuje sudaro prielaidas įgyvendinti inciatyvas, leidžiančias taupyti valstybės tarnautojų darbo laiką, gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę. Labai svarbu neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų nustatant plėtros kryptis, diegiant dirbtinio intelekto technologijas, užtikrinant tinkamą teisinę aplinką ir infrastruktūrą. Mokslinių tyrimų duomenimis, pasaulyje galima sutaupyti šimtus milijonų darbo valandų per metus; 5–7 metų laikotarpiu galima sutaupyti net 30 proc. valstybės tarnautojų darbo laiko. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (Sumanios specializacijos) 2021– 2027 m. koncepcijos prioritete „Informacinės ir ryšių technologijos“ numatyta tema „Dirbtinis intelektas, didieji ir paskirstytieji duomenys, įvairiarūšė analizė, apdorojimas ir diegimas“. Vykdant viešojo sektoriaus skaitmeninimo plėtrą yra įgyvendinami projektai, kurių apimtyje taikomos ir dirbtinio intelekto technologijos, tačiau nėra kaupiama informacija apie jau taikytas technologijas, jų apimtį projektuose ir vertę. Taip pat galima rizika, kad viešajame sektoriuje vykdyti dirbtinio intelekto projektus mokslo institucijoms ir verslui nėra patrauklu dėl rizikų pasiskirstymo tarp užsakovo ir tiekėjo, nepatrauklių finansavimų sąlygų, skaitmeninių duomenų stokos ir kt. Audito metu vertinsime pasirengimą pritaikyti dirbtinį intelektą (technologinę infrastruktūrą, duomenų brandą ir žmogiškąjį kapitalą) ir jo teisinį reguliavimą, dirbtinio intelekto projektų įgyvendinimą viešajame sektoriuje. Auditas prisidės prie Izraelio AAI inicijuoto tarptautinio audito dėl dirbtinio intelekto naudojimo viešajame sektoriuje.
Atsakingas Informacinių technologijų audito departamentas
Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas
Suvienodinti valstybės informacinių išteklių valdymo procesai leidžia sumažinti jų įsigijimo ir palaikymo sąnaudas, sudaro prielaidas tinkamai išnaudoti pažangius IT sprendimus ir jų integralumo galimybes. Valstybės informacinių išteklių technologijų infrastruktūros konsolidavimas ir jos valdymo procesų optimizavimas pradėtas vykdyti 2018 metais. ES paramos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyta iki 2026 m. pabaigos baigti valstybės IT valdymo pertvarką. Jos tikslas – konsoliduoti valstybės informacinius išteklius, kad institucijų IT infrastruktūra, paslaugos ir procesai būtų valdomi centralizuotai, efektyviai ir saugiai. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros duomenimis, institucijos kasmet išleidžia daugiau nei 40 mln. Eur neefektyviai, decentralizuotai IT infrastruktūrai prižiūrėti, išaugus elektros kainoms, ši suma gali siekti ir 100 mln. Eur per metus. Svarbu, kad suplanuotas konsolidavimo procesas vyktų sklandžiai, centralizuotai teikiamos IT paslaugos atitiktų įstaigų poreikius, užtikrintų duomenų saugumą, efektyvų bendros valstybės informacinių išteklių infrastruktūros panaudojimą ir plėtrą. Steigiant valstybės duomenų centrus svarbu, kad sukurti ir kuriami pajėgumai būtų panaudojami tinkamai ir neštų investicijų grąžą. Audito metu vertinsime valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo procesų optimizavimo eigą, duomenų saugumo užtikrinimą, išteklių panaudojimo efektyvumą pertvarkos tikslams pasiekti.
Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas
Socialinė apsauga ir užimtumas
Aktyvaus senėjimo skatinimas
Aktyvus vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į visuomenės gyvenimą ir darbo rinką yra būtinas siekiant užkirsti kelią ilgalaikėms ekonominėms ir socialinėms pasekmėms. Tinkamai parengtos ir įgyvendintos priemonės, orientuotos į dabartinius vyresnio amžiaus gyventojus, kartu su ilgalaikiais planais, skirtais būsimosioms kartoms, yra esminės siekiant užtikrinti visų kartų gerovę. Investicijos į vyresnio amžiaus žmonių socialinę įtrauktį ir sveikatą gali padėti išvengti ateityje kylančių problemų, susijusių su visuomenės senėjimu. Tai suteiks galimybę Lietuvai išlaikyti tvarias socialines ir ekonomines struktūras, kuriant aplinką, kurioje vyresnio amžiaus žmonės bus vertinami kaip aktyvūs visuomenės nariai. Aktyvaus senėjimo skatinimas Lietuvoje itin aktualus atsižvelgiant į sparčiai kintančią demografinę situaciją. 65 metų ir vyresnių asmenų santykis su 15–64 metų amžiaus gyventojais beveik padvigubės: nuo 32 asmenų, kuriems 65 metai ir daugiau/100 asmenų 2022 m. iki beveik 60 asmenų 2050 metais. Vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 metų) dalis dirbančiųjų populiacijoje turėtų išaugti nuo 23 proc. 2022 m. iki 26 proc. 2050 m. Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. senyvo amžiaus žmonių gerovės pažangai matuoti numatytas rodiklis „Vyresnio amžiaus žmonių (65 metų ir daugiau) skurdo rizikos lygis“ reikšmingai negerėja (2023 m. 36,1 proc., 2018 m. 37,7 proc.). Audito metu vertinsime, ar vykdomos priemonės efektyviai sprendžia vyresnių žmonių įtraukimo į darbo rinką ir visuomenės gyvenimą problemas, ar ilgalaikės strategijos sudaro sąlygas aktyviam senėjimui būsimų vyresnių žmonių kartoms, skatindamos jų socialinę įtrauktį ir gerovę ateityje. Auditas prisidės prie Izraelio AAI inicijuojamo tarptautinio audito visuomenės senėjimo tema.
Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas
Švietimas, mokslas ir sportas
Švietimo skaitmeninė transformacija
Diegiant skaitmeninėmis technologijomis grįstas švietimo inovacijas, Lietuva siekia užtikrinti kokybišką ir prieinamą švietimą. Švietimo skaitmenizavimo svarba atsispindi ir Lietuvos strateginiuose tiksluose. Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. numatyta, kad būtinos investicijos į švietimo skaitmeninimą prisidės prie švietimo sistemos atsparumo ir atitikties ateities poreikiams. Siekiant transformacijos švietimo skaitmeninime svarbu sukurti prieinamą skaitmeninį turinį ir sprendimus mokymui (-si), padidinti pedagogų skaitmenines kompetencijas ir sudaryti sąlygas švietimo sektoriuje diegti naujausias edukacines technologijas. Švietimo skaitmeninimo plėtra yra įgyvendinama iš įvairių šaltinių, iš kurių svarbiausios – Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės. Vienas aktualiausių skaitmeninimo projektų – „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“, kuriam numatyta 34,6 mln. Eur. Taip pat savivaldybės pažangos planuose numato skaitmenines priemones įgyvendindamos „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Kasmet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš valstybės biudžeto skiria finansavimą skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti mokyklose. 2023 m. skirta 3,7 mln. Eur informacinių technologijų prekių ir paslaugų bei kompiuterinės techninės ir elektroninių ryšių įrangos įsigijimui ir 6,2 mln. Eur savivaldybių mokykloms informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti. Prie mokyklų skaitmenizacijos finansiškai prisideda ir pačios savivaldybės. Audito metu vertinsime, ar rezultatyviai ir efektyviai panaudojami asignavimai švietimo skaitmeninei plėtrai.
Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas
Užsieniečių vaikų integracija į bendrojo ugdymo sistemą
Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras. Švietimo įstatyme nustatyta, kad kiekvienas užsienietis, turintis teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Kintanti politinė ir ekonominė pasaulio situacija lėmė imigracijos srautų augimą Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Nuo 2021 metų mokinių užsieniečių Lietuvoje skaičius didėja: 2021–2022 m. m. jų buvo 2 005 mokinių, 2022–2023 m. m. 11 003, 2023– 2024 m. m. 11 524, 2024–2025 m. m. 12 648. Iš 2024–2025 m. m. mokinių 79 proc. sudarė vaikai iš Ukrainos, 11 proc. iš Baltarusijos. 2024 m. Europos Komisijos pateiktoje apžvalgoje apie vaikų iš Ukrainos įtraukimą į ES švietimo sistemą teigiama, kad vis dar išlieka iššūkiai: nuo neatidėliotinos prieigos prie išsilavinimo suteikimo naujai atvykusiems iki mokymosi tęstinumo užtikrinimo; kalbos barjeras; mokinių gerovės užtikrinimas ir tinkamo mokytojų personalo prieinamumas. Pabrėžiama būtinybė toliau stengtis rinkti tikslią informaciją apie vaikų iš Ukrainos situaciją ES švietimo sistemose, ypač atsižvelgiant į ribotus duomenis pagal amžiaus grupes. Audito metu vertinsime, ar Lietuvos švietimo sistema užtikrina visų užsieniečių vaikų integraciją, kaip valdomi iššūkiai, susiję su galimu jų skaičiaus augimu didėjančios imigracijos sąlygomis. Auditas prisidės prie Lenkijos AAI inicijuoto tarptautinio audito „Privalomojo bendrojo ugdymo realizavimas užsienio vaikams iš Ukrainos teritorijos“.
Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas
Užsienio politika
Užsienio reikalų ministerijos veikla
Užsienio reikalų ministerija, formuodama ir įgyvendindama Lietuvos užsienio politiką, diplomatinėmis priemonėmis turi užtikrinti valstybės suverenitetą ir saugumą, tvarią ilgalaikę valstybės raidą ir piliečių gerovę, ginti teisėtus Lietuvos piliečių lūkesčius užsienyje, prisidėti prie eksporto skatinimo ir investicijų į šalį pritraukimo. Tinkamas ministerijos veiklos organizavimo procesas turėtų sudaryti sąlygas sklandžiai ir koordinuotai įgyvendinti Lietuvos užsienio politiką, užtikrinant valstybės funkcijų ir piliečių lūkesčių efektyvų tenkinimą. Esant dabartinei geopolitinei situacijai, Užsienio reikalų ministerijos veikla ir organizavimas turi būti itin efektyvūs dėl regioninės įtampos ir tarptautinio saugumo iššūkių. Ministerijai būtina greitai ir veiksmingai reaguoti, užtikrinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, nuolat stebėti įvykius ir teikti paramą Lietuvos piliečiams užsienyje, užtikrinti sklandžią konsulinę veiklą ir tinkamai pasirengti Lietuvos pirmininkavimui 2027 m. ES Tarybai. Audito metu vertinsime, ar ministerijos veiklos organizavimas sudaro galimybes užtikrinti efektyvų ir rezultatyvų jos funkcijų vykdymą.
Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas
Valstybės saugumas ir gynyba
Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas
Pagrindinis Lietuvos Respublikos gynybos ramstis yra kariuomenė, todėl jos stiprinimas ir toliau turi likti aukščiausias prioritetas. Pagal gynybos politikos strategines nuostatas Lietuvos kariuomenė turi būti sukomplektuota taip, kad būtų pajėgi savarankiškai karinei gynybai ir veiksmams kartu su NATO sąjungininkais. Šiandieninėje saugumo aplinkoje ji taip pat turi gebėti veikti nenuspėjamose hibridinio pobūdžio situacijose ir esant poreikiui remti civilines institucijas vykdant taikos meto užduotis. 2022 m. liepos mėn. pasirašytame parlamentinių politinių partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo įsipareigota nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, kuris leistų padidinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą. Lietuvos gynybos finansavimas 2022 m. pasiekė 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto lygį. Palyginti su 2021 m. gynybos išlaidos išaugo beveik 50 proc. 2023 m. asignavimai Krašto apsaugos ministerijai yra 2 mlrd. Eur – tai yra daugiau kaip 20 proc. (beveik 351,6 mln. Eur) daugiau nei 2022 metais. Augantis gynybos finansavimas sudaro prielaidas sparčiau plėtoti Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Pagal Krašto apsaugos ministerijos duomenis, ne visiškai įvykdyti 2022 m. kariuomenės komplektavimo ir aktyviojo rezervo formavimo planai: 20 proc. mažiau nei planuota karo prievolininkų priimta į profesinę karo tarnybą ir 7 proc. mažiau nei planuota atvyko į privalomąją pradinę karo tarnybą, o kariuomenės aktyviajame rezerve buvo 7 proc. mažiau karo prievolininkų, nei buvo planuota. Vertinsime, ar Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimo sistema pasirengusi spartinti taikos meto Lietuvos kariuomenės struktūros užpildymą ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo suformavimą, kad jis būtų pakankamas karo meto Lietuvos kariuomenės struktūrai užpildyti.
Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas
Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui
Pilietinis pasipriešinimas – svarbi visuotinės gynybos dalis. Parengimo pilietiniam pasipriešinimui klausimas tapo kaip niekad aktualus blogėjant saugumo situacijai regione ir pasaulyje. Seimas 2022 m. gegužės mėn. patvirtino Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“. 2023 m. rugsėjo mėn. Vyriausybė patvirtino šios darbotvarkės 2023–2025 m. įgyvendinimo planą, kurio priemonėms vykdyti iš viso numatoma skirti apie 114 mln. Eur (2023 m. – beveik 32 mln. Eur; 2024 m. – 38,8 mln. Eur; 2025 m. – 43,4 mln.). Su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą matuojantis rodiklis – pilietinės galios indeksas – 2022 m. siekė 35,9 balo iš 100 galimų. Tai mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. 2022 m. apklausos rezultatai rodo, kad visuomenei trūksta informacijos ir žinių, kaip ji galėtų prisidėti prie šalies gynybos ir įvairių iniciatyvų šioje srityje įgyvendinimo. Būtina spartinti piliečių parengimą ir užtikrinti, kad jų švietimo, įsitraukimo ir rengimo sistema atlieptų Valstybės gynybos plane numatytų tikslų įgyvendinimą. Piliečiams turi būti suteikiamos reikiamos žinios apie pasirengimą valstybės gynybai, ugdomi jų įgūdžiai ir valia priešintis bei būti pasirengusiems atlaikyti išorės grėsmes. Vertinsime, ar suplanuotos ir vykdomos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui priemonės padidins visuomenės aktyvumą ir pasirengimą atlaikyti išorės grėsmes ir įsitraukti į šalies gynybą.
Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas
Viešasis saugumas
Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas ir kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų (apsaugos statiniai) plėtra
Saugumo situacija regione ir pasaulyje reikalauja veiksmingų sprendimų, kad būtų pasirengta kritiniu momentu laiku informuoti gyventojus apie pavojus ir apsaugoti juos nuo galimų gamtinių katastrofų, technologinių avarijų sukeltų pasekmių ir galimų karinių konfliktų grėsmių. Lietuvoje esanti perspėjimo sistemos infrastruktūra gali negarantuoti patikimo gyventojų perspėjimo ir informavimo nelaimės atveju. Perspėjimo sirenomis pasiekiama 57 proc. šalies gyventojų, 38 proc. Astravo atominės elektrinės poveikio zonos gyventojų. Siekiant užtikrinti gyventojų apsaugą nuo jų gyvybei ir sveikatai pavojingų veiksnių, kurie galėtų kilti karo metu, 2022 m. gruodžio 8 d. priimtas naujos redakcijos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, kuriuo pakeistos nuostatos, susijusios su apsaugos statinių poreikio nustatymu, žymėjimu ir jų parengties organizavimu. Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas vykdoma kolektyvinės apsaugos statinių plėtra ir naujai įstatymu numatytų priedangų tinklo kūrimas. Iki 2023 m. pabaigos šalyje buvo 3 220 priedangų, kurios galėjo apsaugoti tik 30 proc. gyventojų. Svarbu visus gyventojams apsaugoti skirtus statinius įtraukti į sąrašus ir užtikrinti tinkamą jų parengtį ekstremalių situacijų ir karo metu nuo gyventojų gyvybei ir sveikatai pavojingų veiksnių. Audito metu vertinsime kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų tinklo kūrimą ir perspėjimo sistemos modernizavimą bei plėtrą.
Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas
Viešieji finansai ir oficialioji statistika
Finansinių priemonių (paskolų, garantijų, rizikos kapitalo investicijų) taikymas teikiant valstybės paramą
Finansinės priemonės – svarbi valstybės paramos verslui dalis teikiant paskolas, garantijas ir rizikos kapitalo investicijas, siekiant skatinti ilgalaikes investicijas ir verslo plėtrą, šalies ekonominį augimą ir konkurencingumo didinimą. Siekiant užtikrinti bendrą finansavimo strategiją ir efektyvesnį išteklių panaudojimą, 2023 m. finansines priemones teikusios įstaigos buvo konsoliduotos į vieną, UAB ILTE tapus vienintele finansų įstaiga, turinčia nacionalinės plėtros banko statusą. Rengiamų priemonių vertė sudaro apie 2,8 mlrd. Eur, iš jų 1 mlrd. Eur yra planuojama papildoma investicijų suma paskoloms verslui atnaujintame ES paramos nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“. Finansinės priemonės ypač aktualios įgyvendinant strateginius šalies tikslus tose srityse, kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus, vengiant šių priemonių ir subsidijų taikymo tai pačiai tikslinei grupei panašaus pobūdžio investicijoms. Vienas iš finansinių priemonių tikslų – smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimas. Lietuvos banko tyrimo duomenimis, įmonėms aktuali yra finansavimo šaltinių prieinamumo problema, o kredito prieinamumo įmonėms rodiklis atsilieka nuo kitų ES šalių. Siekiant didinti energetinį efektyvumą, Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijoje numatyta iki 2050 m. atnaujinti per 30 tūkst. daugiabučių namų (74 proc. visų), iki 2029 m. investuoti 2,35 mlrd. Eur. Siekiant šio tikslo vienas iš veiksnių – finansinių priemonių veiksmingumo didinimas. Audito metu vertinsime finansinių priemonių plėtrą ir jų valdymo efektyvumą.
Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas
VĮ Turto bankas veikla teikiant valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas
Valstybė turėtų turėti nekilnojamojo turto tiek, kiek jo reikia jos funkcijoms atlikti, ir šis turtas turi būti valdomas teisėtai ir efektyviai. VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdo apie dešimtadalį (1,1 mln. m2 ploto) valstybei priklausančio nekilnojamojo turto, iš kurio 718 tūkst. m2 – centralizuotai valdomas administracinės paskirties nekilnojamasis turtas. Centralizavimas užtikrintų spartesnį perteklinio šio turto atsisakymą, efektyvesnį panaudojimą, pastatų energinio efektyvumo pagerinimą tinkamai planuojant ir įgyvendinant investicinius projektus. Centralizuotai valdomo turto plotas mažėja (nuo 2021 iki 2022 m. sumažėjo 4,3 proc.), tačiau VĮ Turto bankas 2022 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodo, kad geros ir labai geros būklės turtas sudaro apie 55 proc., o energinė klasė nenustatyta apie 40 proc. pastatų. VĮ Turto bankas identifikavo, kad skirtinga įmonės vykdomų veiklų procesų logika kelia iššūkių juos standartizuojant. Procesų sudėtingumo ir nelankstumo problemas lemia veiklos teisinis reglamentavimas, vidiniai įmonės veiksniai ir organizacinė struktūra. Įmonės 2024– 2027 m. veiklos strategijoje numatyta patobulinti veiklos procesus ir padidinti jų efektyvumą. Efektyvus procesų valdymas svarbus organizuojant skaidrius viešuosius nereikalingo valstybės nekilnojamojo turto pardavimo aukcionus, užtikrinant tinkamą perduoto valdyti patikėjimo teise ir parduotino turto priežiūrą, valdymą ir saugumą, administruojant bešeimininkį turtą. Audito metu vertinsime, ar VĮ Turto banko veikla teikiant valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas yra efektyvi, atsižvelgiant į valstybės keliamus tikslus ir didžiausią naudą visuomenei.
Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas
Finansiniai auditai
Viešieji finansai ir oficialioji statistika
2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys
Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.
Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas
2024 m. valstybės ataskaitų rinkinys
Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.
Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas
2024 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys
Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas
2024 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys
Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus. Kartu su nacionaliniu metinių ataskaitų rinkiniu teikiami savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys ir informacija apie valstybės skolą.
Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas
2024 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys
Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.
Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas
2024 m. Valstybės gynybos fondo ataskaitų rinkinys
Valstybės gynybos fondas – pinigų fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų tikslų.
Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas
Atitikties auditai
Asignavimų ministerijų valdymo programoms panaudojimas
Ministerijų valdymo programos rengiamos nuo 2022 m., įgyvendinant strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarką. Šiose programose planuojamos ministerijų veiklos organizavimui ir vykdymui užtikrinti skirtos išlaidos (darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, prekių ir paslaugų įsigijimo, darbdavių socialinių pašalpų, materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos). 2023 m. joms skirta 256,3 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų, kurie, lyginant su 2022 m., padidėjo 11 proc. (2022 m. buvo 230,5 mln. Eur). Svarbu, kad ministerijų valdymo išlaidos būtų naudojamos laikantis teisės aktų reikalavimų ir siekiant efektyvių veiklos rezultatų. Audito metu vertinsime, ar ministerijų valdymo programoms skirti asignavimai panaudojami efektyviai ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Analizuosime šių programų stebėsenos rodiklių pasiekimą, siejant su vykdomos veiklos efektyvumo didinimu.
Atsakingas Atitikties audito departamentas
Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas, tvarkymas ir administravimas
Valstybės rezervas – vienas valstybės saugumo garantų, skirtas civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų būtiniesiems poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti. Vienas Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytų uždavinių – nustatyti tvarius valstybės rezervo kaupimo principus ir kriterijus, įdiegti inovatyvius jo administravimo sprendimus, užtikrinti reikiamą valstybės rezervo kaupimą. Sudėtinga geopolitinė situacija ir didėjanti įvairių grėsmių kilimo rizika didina šio uždavinio įgyvendinimo svarbą ir valstybės rezervo aktualumą. Audito metu vertinsime, ar valstybės rezervo sudarymas, kaupimas, tvarkymas ir administravimas įgyvendinamas laikantis nustatytų reikalavimų ir užtikrina, kad kaupiamos atsargos atitiktų valstybės poreikius, o išaugus konkrečių išteklių būtinybei valstybė turėtų efektyvų būdą jais apsirūpinti.
Atsakingas Atitikties audito departamentas
Auditai atliekant Europos Sąjungos fondų investicijų audito institucijos funkcijas *
*Atliktų auditų rezultatai viešinami tik gavus Europos Komisijos patvirtinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 139 str.;2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti.
Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).
Atsakingas Europos Sąjungos investicijų audito departamentas
Vertinimai
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimas
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimo priemonės yra svarbios užtikrinant paslaugų prieinamumą laiku ir veiksmingą sveikatos sistemos funkcionavimą. Laiku suteikta medicininė pagalba ne tik tiesiogiai prisideda prie geresnės sveikatos, bet ir padeda efektyviau valdyti sveikatos priežiūros išteklius. Sveikatos apsaugos ministerija geresniam eilių valdymui 2022–2023 m. įdiegė išankstinę pacientų registracijos sistemą (IPR IS), kurioje gydymo įstaigos deklaruoja vizitų pas gydytojus laikus ir registruojamasi vizitams. Tačiau dar ne visos gydymo įstaigos naudojasi šia sistema. Įgyvendinus Valstybės kontrolės 2018 m. atlikto audito „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“ rekomendacijas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimo priemonių planas 2023–2024 m. Laukimo eilės iš esmės nemažėja ir išlieka reikšminga problema, todėl svarbu, kad pacientų eilių mažinimo priemonės būtų tinkamos, šalinančios esmines susidarymo priežastis, nuosekliai įgyvendinamos ir duodančios laukiamą rezultatą. Vertinimo metu bus analizuojama asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo situacija, numatytų eilių mažinimo priemonių įgyvendinimo nuoseklumas ir įtaka paslaugų prieinamumui.
Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas
Kita veikla
Valdžios sektoriaus finansų tvarumo 2025–2050 m. vertinimas
Pateiksime vertinimą, ar valdžios sektoriaus finansai ilgalaikėje perspektyvoje yra tvarūs. Ataskaitoje bus pateikiamos ilgojo laikotarpio demografinės, makroekonominės, valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų, balanso, skolos projekcijos.
Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas
Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga
Įvertinsime Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio struktūrą ir dinamiką valstybės tarnybos pertvarkos kontekste, atlikdami palyginamąją analizę tarptautiniu, instituciniu ir pareigybių lygmenimis.
Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas
Klimato kaitos įsipareigojimų vykdymo vertinimas
Klimato kaita – viena didžiausių mūsų laikų grėsmė. Lietuva, kaip ir kitos valstybės, susiduria su intensyvėjančiomis ir dažnėjančiomis ekstremaliomis oro sąlygomis (karščio bangomis, audromis ir potvyniais), dėl kurių mažėja pasėlių derlius, nyksta biologinė įvairovė, veikiama ekonomika ir žmonių sveikata. Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis iki 2030 m. mažiausiai 55 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. Atsižvelgiant į klimato kaitos globalinį efektą, Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) „ClimateScanner“ iniciatyva aukščiausiosios audito institucijos, taikydamos vienodą metodiką, įvertins vyriausybių įsipareigojimų, susijusių su klimato kaita, vykdymą ir paskatins imtis priemonių sprendžiant šaliai aktualius klimato kaitos klausimus. Atlikdami vertinimą apžvelgsime Lietuvos Vyriausybės įsipareigojimų, susijusių su klimato kaita, vykdymo pažangą ir identifikuosime tobulintinas sritis. Šie vertinimo rezultatai bus pateikti bendroje INTOSAI „ClimateScanner“ iniciatyvoje dalyvaujančių šalių vertinimo ataskaitoje atskleidžiant kaip šalys laikosi klimato kaitos įsipareigojimų vykdymo ir kokie iššūkiai iš to kyla.
Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas
Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (2025 m. kovo mėn.)
Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.
Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas