Veiklos planas

Siekiant didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, skatinamas mokslui imlaus verslo kūrimasis, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida. Lietuva siekia iki 2030 m. patekti tarp 20 inovatyviausių šalių ir padidinti MTEP išlaidas verslo sektoriuje, palyginti su BVP, iki 1,3 proc. Lietuva 2023 m. pagal pasaulinį inovacijų indeksą „Global Innovation Index“ užėmė 34 vietą (2018 m. – 40 vieta). 2023 m. rodiklis dėl MTEP išlaidų verslo sektoriuje siekė 0,45 proc. (2018 m. – 0,39 proc.). Vienas veiksnių, lemiantis sėkmingą mokslui imlaus verslo kūrimąsi ir vystymąsi, yra viešojo valdymo institucijų veiklos atvirumas, atsakingumas, efektyvus ir geros kokybės administracinių ir viešųjų paslaugų teikimas, administracinės naštos proporcingumas siekiamai naudai. 2022 m. buvo konsoliduotos inovacijų paramos agentūrų funkcijos ir įsteigta Inovacijų agentūra, siekiant užtikrinti nuoseklią, sistemingą ir aiškią pagalbos verslui sistemą, vienoje vietoje teikti verslui reikalingas paslaugas. Audito metu vertinsime, ar Lietuvos inovacijų skatinimo sistema suteikia pagalbą verslui ir skatina inovacijas visuose verslo vystymo etapuose.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Tinkamas sveikatos apsaugos sektoriaus informacinių išteklių valdymas yra itin svarbus siekiant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo. Šiame sektoriuje veikiančios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi ir kuria savo vidines informacines sistemas. Iki šiol nėra užtikrinama, kad dalis jų integruotųsi į bendrą e-Sveikatos sistemą įskaitant prisijungimą prie Išankstinės pacientų registracijos sistemos ir jos naudojimo intensyvumą. Lieka aktualios ir e-Sveikatos neoptimalios greitaveikos, nepakankamo IS ir registrų duomenų mainų užtikrinimo, ne visų sistemoje saugomų duomenų pasiekiamumo specialistams ir pacientams problemos. Nuo 2024 m. informacinių technologijų priežiūros ir atnaujinimų sąnaudas sveikatos priežiūros įstaigos įtraukia į skaičiuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, todėl neefektyvus įstaigų informacinių sistemų naudojimas ir plėtra turi tiesioginės įtakos paslaugų kainai. Audito metu vertinsime Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir kitų įstaigų informacinių išteklių valdymą, IT valdymo procesų brandą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Auditą atlikti pavesta Lietuvos Respublikos Seimo 2025-04-17 nutarimu Nr. XV-171.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Aktyvus vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į visuomenės gyvenimą ir darbo rinką yra būtinas siekiant užkirsti kelią ilgalaikėms ekonominėms ir socialinėms pasekmėms. Tinkamai parengtos ir įgyvendintos priemonės, orientuotos į dabartinius vyresnio amžiaus gyventojus, kartu su ilgalaikiais planais, skirtais būsimosioms kartoms, yra esminės siekiant užtikrinti visų kartų gerovę. Investicijos į vyresnio amžiaus žmonių socialinę įtrauktį ir sveikatą gali padėti išvengti ateityje kylančių problemų, susijusių su visuomenės senėjimu. Tai suteiks galimybę Lietuvai išlaikyti tvarias socialines ir ekonomines struktūras, kuriant aplinką, kurioje vyresnio amžiaus žmonės bus vertinami kaip aktyvūs visuomenės nariai. Aktyvaus senėjimo skatinimas Lietuvoje itin aktualus atsižvelgiant į sparčiai kintančią demografinę situaciją. 65 metų ir vyresnių asmenų santykis su 15–64 metų amžiaus gyventojais beveik padvigubės: nuo 32 asmenų, kuriems 65 metai ir daugiau/100 asmenų 2022 m. iki beveik 60 asmenų 2050 metais. Vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 metų) dalis dirbančiųjų populiacijoje turėtų išaugti nuo 23 proc. 2022 m. iki 26 proc. 2050 m. Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. senyvo amžiaus žmonių gerovės pažangai matuoti numatytas rodiklis „Vyresnio amžiaus žmonių (65 metų ir daugiau) skurdo rizikos lygis“ reikšmingai negerėja (2023 m. 36,1 proc., 2018 m. 37,7 proc.). Audito metu vertinsime, ar vykdomos priemonės efektyviai sprendžia vyresnių žmonių įtraukimo į darbo rinką ir visuomenės gyvenimą problemas, ar ilgalaikės strategijos sudaro sąlygas aktyviam senėjimui būsimų vyresnių žmonių kartoms, skatindamos jų socialinę įtrauktį ir gerovę ateityje. Auditas prisidės prie Izraelio AAI inicijuojamo tarptautinio audito visuomenės senėjimo tema.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras. Švietimo įstatyme nustatyta, kad kiekvienas užsienietis, turintis teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Kintanti politinė ir ekonominė pasaulio situacija lėmė imigracijos srautų augimą Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Nuo 2021 metų mokinių užsieniečių Lietuvoje skaičius didėja: 2021–2022 m. m. jų buvo 2 005 mokinių, 2022–2023 m. m. 11 003, 2023– 2024 m. m. 11 524, 2024–2025 m. m. 12 648. Iš 2024–2025 m. m. mokinių 79 proc. sudarė vaikai iš Ukrainos, 11 proc. iš Baltarusijos. 2024 m. Europos Komisijos pateiktoje apžvalgoje apie vaikų iš Ukrainos įtraukimą į ES švietimo sistemą teigiama, kad vis dar išlieka iššūkiai: nuo neatidėliotinos prieigos prie išsilavinimo suteikimo naujai atvykusiems iki mokymosi tęstinumo užtikrinimo; kalbos barjeras; mokinių gerovės užtikrinimas ir tinkamo mokytojų personalo prieinamumas. Pabrėžiama būtinybė toliau stengtis rinkti tikslią informaciją apie vaikų iš Ukrainos situaciją ES švietimo sistemose, ypač atsižvelgiant į ribotus duomenis pagal amžiaus grupes. Audito metu vertinsime, ar Lietuvos švietimo sistema užtikrina visų užsieniečių vaikų integraciją, kaip valdomi iššūkiai, susiję su galimu jų skaičiaus augimu didėjančios imigracijos sąlygomis. Auditas prisidės prie Lenkijos AAI inicijuoto tarptautinio audito „Privalomojo bendrojo ugdymo realizavimas užsienio vaikams iš Ukrainos teritorijos“.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Lietuva, orientuodamasi į Europos švietimo politikos tikslus, siekia tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikų ugdymo kokybę, laikantis lygių galimybių, prieinamumo, švietimo kokybės užtikrinimo principų. Švietimo įstatymas numato, kad mokinių, turinčių SUP, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais ir mokyklos nebegalės atsisakyti priimti vaikus, turinčius SUP. Vienas pagrindinių aspektų, leidžiančių SUP vaikams sėkmingai integruotis į mokymosi procesą, yra švietimo pagalba, kuri suprantama kaip mokiniams, jų tėvams, mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. 2024 m. apie 70 tūkst. (15 proc.) ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių turėjo SUP; apie 10 tūkst. (2 proc.) – negalią. 2023–2024 m. švietimo pagalbos užtikrinimui iš valstybės biudžeto skirta 300 mln. Eur. Audito metu vertinsime, ar švietimo pagalba pakankamai prisideda prie visų SUP vaikų įtraukimo į sklandų švietimą procesą, o valstybės biudžeto asignavimai švietimo pagalbai panaudojami rezultatyviai.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Efektyvus energijos vartojimas – vienas geriausių būdų didinti energijos tiekimo saugumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų išmetimą. Taip pat yra perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos pagrindas. Efektyviai vartojant energiją mažinamas jos suvartojimas ir sąskaitos už elektros energiją. Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas – vienas svarbiausių ilgalaikių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų. 2021–2030 m. Lietuva turi išsikėlusi tikslą – sutaupyti 39,3 TWh ir sumažinti metinį energijos vartojimą nuo 64,74 iki 51 TWh. Šis tikslas susijęs su 2023 m. liepos mėn. Europos Tarybos sprendimu siekti ambicingesnių tikslų, t. y. iki 2030 m. ES lygmeniu 11,7 proc. sumažinti galutinės energijos suvartojimą, palyginti su 2020 metais. Audito metu vertinsime, ar energijos vartojimo mažinimo priemonių įgyvendinimo eiga, tempas ir apimtis sudaro sąlygas pasiekti energijos taupymo tikslus 2030 metais.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Auditą atlikti pavesta Lietuvos Respublikos Seimo 2025-06-12 nutarimu Nr. XV-280.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus. Kartu su nacionaliniu metinių ataskaitų rinkiniu teikiami savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Valstybės gynybos fondas – pinigų fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų tikslų.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Valstybės rezervas – vienas valstybės saugumo garantų, skirtas civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų būtiniesiems poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti. Vienas Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytų uždavinių – nustatyti tvarius valstybės rezervo kaupimo principus ir kriterijus, įdiegti inovatyvius jo administravimo sprendimus, užtikrinti reikiamą valstybės rezervo kaupimą. Sudėtinga geopolitinė situacija ir didėjanti įvairių grėsmių kilimo rizika didina šio uždavinio įgyvendinimo svarbą ir valstybės rezervo aktualumą. Audito metu vertinsime, ar sudarytas ir sukauptas valstybės rezervas pakankamas, tinkamas ir gali būti operatyviai pasitelkiamas, siekiant užtikrinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos bei nukentėjusių gyventojų poreikius ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Atsakingas Atitikties audito departamentas

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimo priemonės yra svarbios užtikrinant paslaugų prieinamumą laiku ir veiksmingą sveikatos sistemos funkcionavimą. Laiku suteikta medicininė pagalba ne tik tiesiogiai prisideda prie geresnės sveikatos, bet ir padeda efektyviau valdyti sveikatos priežiūros išteklius. Sveikatos apsaugos ministerija geresniam eilių valdymui 2022–2023 m. įdiegė išankstinę pacientų registracijos sistemą (IPR IS), kurioje gydymo įstaigos deklaruoja vizitų pas gydytojus laikus ir registruojamasi vizitams. Tačiau dar ne visos gydymo įstaigos naudojasi šia sistema. Įgyvendinus Valstybės kontrolės 2018 m. atlikto audito „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“ rekomendacijas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimo priemonių planas 2023–2024 m. Laukimo eilės iš esmės nemažėja ir išlieka reikšminga problema, todėl svarbu, kad pacientų eilių mažinimo priemonės būtų tinkamos, šalinančios esmines susidarymo priežastis, nuosekliai įgyvendinamos ir duodančios laukiamą rezultatą. Vertinimo metu bus analizuojama asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo situacija, numatytų eilių mažinimo priemonių įgyvendinimo nuoseklumas ir įtaka paslaugų prieinamumui.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Ministerijų valdymo programos rengiamos nuo 2022 m., įgyvendinant strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarką. Jos metu Vyriausybė patvirtino naują Strateginio valdymo metodiką, kurios priede nurodytam 41 iš 110 asignavimų valdytojų atsirado pareiga jų strateginio valdymo planuose rengti valdymo programas, kuriose turi būti planuojamos asignavimų valdytojų (be asignavimų valdytojui atskaitingų biudžetinių įstaigų) veiklai užtikrinti skirtos išlaidos, nurodant tęstinės veiklos uždavinius ir priemones. 2024 m. joms skirta 267,0 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų, kurie, lyginant su 2023 m., padidėjo 3 proc. (2023 m. buvo 258,1 mln. Eur). Svarbu, kad valdymo programos tiksliai ir teisingai rodytų institucijų valdymui panaudojamų asignavimų dydį valstybėje, jų duomenys leistų priimti pagrįstus sprendimus dėl išlaidų optimizavimo, siekiant efektyvių veiklos rezultatų. Vertinsime, ar valdymo programų rengimas sudaro prielaidas objektyviai palyginti skirtingų institucijų patiriamas veiklai užtikrinti skirtas išlaidas, jų stebėsenos rodiklius ir priimti pagrįstus spendimus vykdomos veiklos efektyvumo didinimui.

Atsakingas Atitikties audito departamentas