Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Rodyti viską

Veiklos auditai

Informacinių išteklių valdymas

Nepradėtas

Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas

Suvienodinti valstybės informacinių išteklių valdymo procesai leidžia sumažinti šių išteklių įsigijimo ir palaikymo sąnaudas, taip pat sudaro prielaidas tinkamai išnaudoti pažangius IT sprendimus ir jų integralumo galimybes. Valstybės informacinių išteklių technologijų infrastruktūros konsolidavimas ir jos valdymo procesų optimizavimas pradėtas vykdyti nuo 2018 metų. ES paramos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyta iki 2026 m. pabaigos baigti valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarką. Jos tikslas – visa apimtimi konsoliduoti valstybės informacinius išteklius, kad valstybės institucijų IT infrastruktūra, paslaugos ir procesai būtų valdomi centralizuotai, efektyviai ir saugiai. Informacinės visuomenės plėtros komiteto duomenimis, Lietuvos valstybės institucijos kasmet išleidžia daugiau kaip 40 mln. Eur neefektyviai, decentralizuotai IT infrastruktūrai prižiūrėti, o išaugus elektros kainoms, ši suma gali siekti ir 100 mln. Eur per metus. Svarbu, kad suplanuotas konsolidavimo procesas vyktų sklandžiai ir pasiektų numatytus rezultatus. Gali būti nepasiektas pertvarkos tikslas iki 2026 m. pabaigos konsoliduoti 325 įstaigas, nes 2020–2022 m. laikotarpiu buvo planuota konsoliduoti 112, bet faktiškai konsoliduotos 99 įstaigos. Audito metu vertinsime valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo procesų optimizavimo eigą, išteklių panaudojimo efektyvumą pertvarkos tikslams pasiekti.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Nepradėtas

Dirbtinio intelekto taikymas viešajame sektoriuje

Greita dirbtinio intelekto technologijų plėtra viešajame sektoriuje sudaro prielaidas įgyvendinti inciatyvas, leidžiančias taupyti valstybės tarnautojų darbo laiką bei gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę. Labai svarbu neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų nustatant plėtros kryptis, diegiant dirbtinio intelekto technologijas, užtikrinant tinkamą teisinę aplinką ir infrastruktūrą. Mokslinių tyrimų duomenimis, pasaulyje galima sutaupyti šimtus milijonų darbo valandų per metus; 5–7 metų laikotarpiu galima sutaupyti net 30 proc. valstybės tarnautojų darbo laiko. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (Sumanios specializacijos) 2021–2027 m. koncepcijos prioritete „Informacinės ir ryšių technologijos“ numatyta tema „Dirbtinis intelektas, didieji ir paskirstytieji duomenys, įvairiarūšė analizė, apdorojimas ir diegimas“. Vykdant viešojo sektoriaus skaitmeninimo plėtrą yra įgyvendinami projektai, kurių apimtyje taikomos ir dirbtinio intelekto technologijos, tačiau nėra planuojama ir kaupiama informacija apie jau taikytas technologijas, jų apimtį projektuose ir vertę. Taip pat galima rizika, kad viešajame sektoriuje vykdyti dirbtinio intelekto projektus mokslo institucijoms ir verslui nėra patrauklu dėl rizikų pasiskirstymo tarp užsakovo ir tiekėjo, nepatrauklių finansavimų sąlygų, skaitmeninių duomenų stokos ir kt. Audito metu vertinsime pasirengimą pritaikyti dirbtinį intelektą (technologinė infrastruktūra, duomenų branda ir žmogiškasis kapitalas) ir jo teisinį reguliavimą, dirbtinio intelekto projektų įgyvendinimą viešajame sektoriuje.

Atsakingas Informacinių technologijų audito departamentas

Švietimas, mokslas ir sportas

Nepradėtas

Švietimo skaitmeninė transformacija

Diegiant skaitmeninėmis technologijomis grįstas švietimo inovacijas, Lietuva siekia užtikrinti kokybišką ir prieinamą švietimą. Švietimo skaitmenizavimo svarba atsispindi ir Lietuvos strateginiuose tiksluose. Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. numatyta, kad būtinos investicijos į švietimo skaitmeninimą prisidės prie švietimo sistemos atsparumo ir atitikties ateities poreikiams. Siekiant transformacijos švietimo skaitmeninime svarbu sukurti prieinamą skaitmeninį turinį ir sprendimus mokymui (-si), padidinti pedagogų skaitmenines kompetencijas ir sudaryti sąlygas švietimo sektoriuje diegti naujausias edukacines technologijas. Švietimo skaitmeninimo plėtra yra įgyvendinama iš įvairių šaltinių, iš kurių svarbiausios Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės. Vienas iš aktualiausių švietimo skaitmeninimo projektų – „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“, kuriam numatyta 34,6 mln. Eur. Taip pat savivaldybės pažangos planuose numato skaitmenines priemones įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Kasmet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš valstybės biudžeto skiria finansavimą skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti mokyklose. 2023 m. skirta 3,7 mln. Eur informacinių technologijų prekių ir paslaugų bei kompiuterinės techninės ir elektroninių ryšių įrangos įsigijimui ir 6,2 mln. Eur savivaldybių mokykloms informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti. Be to, prie mokyklų skaitmenizacijos finansiškai prisideda ir pačios savivaldybės. Audito metu vertinsime, ar rezultatyviai ir efektyviai panaudojami asignavimai švietimo skaitmeninei plėtrai.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Valstybės saugumas ir gynyba

Nepradėtas

Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas

Pagrindinis Lietuvos Respublikos gynybos ramstis yra kariuomenė, todėl jos stiprinimas ir toliau turi likti aukščiausias prioritetas. Pagal gynybos politikos strategines nuostatas Lietuvos kariuomenė turi būti sukomplektuota taip, kad būtų pajėgi savarankiškai karinei gynybai ir veiksmams kartu su NATO sąjungininkais. Šiandieninėje saugumo aplinkoje ji taip pat turi gebėti veikti nenuspėjamose hibridinio pobūdžio situacijose ir esant poreikiui remti civilines institucijas vykdant taikos meto užduotis. 2022 m. liepos mėn. pasirašytame parlamentinių politinių partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo įsipareigota nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, kuris leistų padidinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą. Lietuvos gynybos finansavimas 2022 m. pasiekė 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto lygį. Palyginti su 2021 m. gynybos išlaidos išaugo beveik 50 proc. 2023 m. asignavimai Krašto apsaugos ministerijai yra 2 mlrd. Eur – tai yra daugiau kaip 20 proc. (beveik 351,6 mln. Eur) daugiau nei 2022 metais. Augantis gynybos finansavimas sudaro prielaidas sparčiau plėtoti Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Pagal Krašto apsaugos ministerijos duomenis, ne visiškai įvykdyti 2022 m. kariuomenės komplektavimo ir aktyviojo rezervo formavimo planai: 20 proc. mažiau nei planuota karo prievolininkų priimta į profesinę karo tarnybą ir 7 proc. mažiau nei planuota atvyko į privalomąją pradinę karo tarnybą, o kariuomenės aktyviajame rezerve buvo 7 proc. mažiau karo prievolininkų, nei buvo planuota. Vertinsime ar Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimo sistema pasirengusi spartinti taikos meto Lietuvos kariuomenės struktūros užpildymą ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo suformavimą, kad jis būtų pakankamas karo meto Lietuvos kariuomenės struktūrai užpildyti.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Nepradėtas

Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui

Pilietinis pasipriešinimas – svarbi visuotinės gynybos dalis. Parengimo pilietiniam pasipriešinimui klausimas tapo kaip niekad aktualus blogėjant saugumo situacijai regione ir pasaulyje. Seimas 2022 m. gegužės mėn. patvirtino Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“. 2023 m. rugsėjo mėn. Vyriausybė patvirtino šios darbotvarkės 2023–2025 m. įgyvendinimo planą. Jame numatytoms priemonėms vykdyti iš viso numatoma skirti apie 114 mln. Eur (2023 m. – beveik 32 mln. Eur; 2024 m. – 38,8 mln. Eur; 2025 m. – 43,4 mln.). Su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą matuojantis rodiklis – pilietinės galios indeksas – 2022 m. siekė 35,9 balo iš 100 galimų. Tai mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. 2022 m. apklausos rezultatai rodo, kad visuomenei trūksta informacijos ir žinių, kaip ji galėtų prisidėti prie šalies gynybos ir prie įvairių iniciatyvų šioje srityje įgyvendinimo. Būtina spartinti piliečių parengimą ir užtikrinti, kad jų švietimo, įsitraukimo ir rengimo sistema atlieptų Valstybės gynybos plane numatytų tikslų įgyvendinimą. Piliečiams turi būti suteikiamos reikiamos žinios apie pasirengimą valstybės gynybai, ugdomi jų įgūdžiai ir valia priešintis bei būti pasirengusiems atlaikyti išorės grėsmes. Vertinsime, ar suplanuotos ir vykdomos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui priemonės padidins visuomenės aktyvumą ir pasirengimą atlaikyti išorės grėsmes ir įsitraukti į šalies gynybą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Finansiniai auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Nepradėtas

2024 m. valstybės ataskaitų rinkinys

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (daugiau kaip 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Nepradėtas

2024 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys. Šio ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte teikiama ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Nepradėtas

2024 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys

Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Atitikties auditai

Nepradėtas

Asignavimų ministerijų valdymo programoms panaudojimas

Ministerijų valdymo programos rengiamos nuo 2022 m., įgyvendinant strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarką. Šiose programose planuojamos ministerijų veiklos organizavimui ir vykdymui užtikrinti skirtos išlaidos (darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, prekių ir paslaugų įsigijimo, darbdavių socialinių pašalpų, materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos). 2023 m. joms skirta 256,3 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų, kurie, lyginant su 2022 m., padidėjo 11 proc. (2022 m. buvo 230,5 mln. Eur). Svarbu, kad ministerijų valdymo išlaidos būtų naudojamos laikantis teisės aktų reikalavimų ir siekiant efektyvių veiklos rezultatų. Audito metu vertinsime, ar ministerijų valdymo programoms skirti asignavimai panaudojami efektyviai ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Analizuosime šių programų stebėsenos rodiklių pasiekimą, siejant su vykdomos veiklos efektyvumo didinimu.

Atsakingas Atitikties audito departamentas

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2024 m. rugsėjis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ar patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 m. ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Nepradėtas

2025 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2024–2025 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2024 m. gruodis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ar patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 m., kuris esant išskirtinėms aplinkybėms turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Vertinimai

Nepradėtas

UNESCO pasaulio paveldo objektų valdymas ir saugojimas

Pasaulinio kultūros paveldo objektų išsaugojimas svarbus visos žmonijos dabarties ir ateities kartoms, kartu tai ir valstybės prestižas. 1991 m., prisijungdama prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, Lietuva įsipareigojo nustatyti, apsaugoti, išsaugoti, pristatyti ir perduoti ateities kartoms savo teritorijoje esantį kultūros ir gamtos paveldą bei šiuo tikslu bendradarbiauti su tarptautine bendruomene. Nuo to laiko į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukti 5 Lietuvos kultūros ir gamtos objektai, tačiau jų apsaugos ir valdymo sistema vis dar nėra sukurta, o tai kelia grėsmę visos žmonijos paveldo dalimi pripažintų objektų išsaugojimui. 2022 m. gruodžio mėn. Valstybinė kultūros paveldo komisija atkreipė dėmesį į šių konvencijos nuostatų įgyvendinimo svarbą: kurti ar plėtoti nacionalinius ar regioninius paveldo apsaugos, išsaugojimo ir pristatymo mokymams skirtus centrus, skatinti nacionalinių viešųjų ar privačių fondų ar asociacijų steigimą, plačiai informuoti visuomenę apie šiam paveldui gresiančius pavojus ir veiksmus, kurių imamasi pagal šią konvenciją. Vertinimo metu analizuosime, ar esamas teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas UNESCO pasaulinio paveldo vietovių tinkamam valdymui ir apsaugai, ar naudojamasi kitų šalių gerąja praktika, ar yra prielaidos sklandžiam suinteresuotų šalių ir partnerių bendradarbiavimui.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Kita veikla

Nepradėtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (2024 m. rugsėjo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Nepradėtas

Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų 2023-2024 m. atliktų auditų išorinė peržiūra

Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti ar jų auditai atlikti vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir kitų auditą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Atsakingas Inovacijų ir metodologijos departamentas