Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Rodyti viską

Veiklos auditai

Viešasis saugumas

Nepradėtas

Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas ir kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų (apsaugos statiniai) plėtra

Saugumo situacija regione ir pasaulyje reikalauja veiksmingų sprendimų, kad būtų pasirengta kritiniu momentu laiku informuoti gyventojus apie pavojus ir apsaugoti juos nuo galimų gamtinių katastrofų, technologinių avarijų sukeltų pasekmių ir galimų karinių konfliktų grėsmių. Lietuvoje esanti perspėjimo sistemos infrastruktūra negali garantuoti patikimo gyventojų perspėjimo ir informavimo nelaimės atveju. Perspėjimo sirenomis pasiekiama 57 proc. šalies gyventojų, 38 proc. Astravo atominės elektrinės poveikio zonos gyventojų. Neužtikrinama, kad visi gyventojai gautų trumpuosius perspėjimo pranešimus į mobilius telefonus (16 proc. apklaustų gyventojų tokių pranešimų negauna). Siekiant užtikrinti gyventojų apsaugą karo metu nuo jų gyvybei ir sveikatai pavojingų veiksnių, 2022 m. gruodžio 8 d. priimtas naujos redakcijos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, kuriuo pakeistos nuostatos, susijusios su apsaugos statinių poreikio nustatymu, žymėjimu ir jų parengties organizavimu. Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas vykdoma kolektyvinės apsaugos statinių plėtra ir naujai įstatymu numatytų priedangų tinklo kūrimas. Iki 2023 m. pabaigos šalyje buvo 3 220 priedangų, kurios galėjo apsaugoti tik 30 proc. gyventojų. Svarbu visus gyventojams apsaugoti skirtus statinius įtraukti į sąrašus ir užtikrinti tinkamą jų parengtį ekstremalių situacijų ir karo metu nuo gyventojų gyvybei ir sveikatai pavojingų veiksnių. Audito metu vertinsime kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų tinklo kūrimą ir perspėjimo sistemos modernizavimą bei plėtrą.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Finansiniai auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Nepradėtas

2024 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys. Šio ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte teikiama ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Nepradėtas

2024 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys

Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Atitikties auditai

Nepradėtas

Asignavimų ministerijų valdymo programoms panaudojimas

Ministerijų valdymo programos rengiamos nuo 2022 m., įgyvendinant strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarką. Šiose programose planuojamos ministerijų veiklos organizavimui ir vykdymui užtikrinti skirtos išlaidos (darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, prekių ir paslaugų įsigijimo, darbdavių socialinių pašalpų, materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos). 2023 m. joms skirta 256,3 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų, kurie, lyginant su 2022 m., padidėjo 11 proc. (2022 m. buvo 230,5 mln. Eur). Svarbu, kad ministerijų valdymo išlaidos būtų naudojamos laikantis teisės aktų reikalavimų ir siekiant efektyvių veiklos rezultatų. Audito metu vertinsime, ar ministerijų valdymo programoms skirti asignavimai panaudojami efektyviai ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Analizuosime šių programų stebėsenos rodiklių pasiekimą, siejant su vykdomos veiklos efektyvumo didinimu.

Atsakingas Atitikties audito departamentas

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Nepradėtas

2025 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2024–2025 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2024 m. gruodis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ar patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 m., kuris esant išskirtinėms aplinkybėms turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Kita veikla

Nepradėtas

Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų 2023-2024 m. atliktų auditų išorinė peržiūra

Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti ar jų auditai atlikti vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir kitų auditą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Atsakingas Inovacijų ir metodologijos departamentas