Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Rodyti viską

Veiklos auditai

Ekonomikos konkurencingumas

Bus baigtas per 3 mėn.

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu teikiamos paslaugos

Vienas iš Lietuvos tikslų, numatytų Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m., yra stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) ir skatinti privačių investicijų pritraukimą, padidinti VPSP projektų įgyvendinimo proceso rezultatyvumą. Siekiant šio tikslo, svarbus yra tinkamas projektų planavimas bei įgyvendinimas, kad šiuo būdu teikiamos paslaugos užtikrintų visuomenės lūkesčius ir interesus. Šalyje 2022-12-31 buvo įgyvendinami 49 VPSP projektai (38 koncesijų ir 11 valdžios ir privačios partnerystės sutarčių). Apie pusė parengtų VPSP projektų nepradedami vykdyti arba nutraukiami vykdymo metu. 2010–2020 m. laikotarpiu savivaldybės parengė 180 investicinių projektų, iš jų apie 100 nepradėti vykdyti. Pasirenkant paslaugų teikimą viešos ir privačios partnerystės būdu, ne visada pagrindžiamas šio būdo pasirinkimas ar tikslingumas. Ne visais atvejais nustatomi viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų stebėtini rodikliai, o juos nustačius – ne visada stebimas pasiekimas. Neatliekant visų šių projektų tikslų ir rodiklių pasiekimo analizės, gali būti prarandama galimybė valstybės mastu turėti tikrą vaizdą, su kokiomis problemomis susiduria įgyvendinančios institucijos, ar yra pasiekiami sutartyse numatyti tikslai, rodikliai, ar tinkamai įgyvendinančioji institucija vykdo sutarties kontrolę. Ne visada suvaldoma ir šių projektų įgyvendinimo rizika, susijusi su statybos darbais, todėl valstybei ir gyventojams svarbios paslaugos pradedamos teikti vėliau, nei planuota. 2022 m. pradėtas viešojo ir privataus sektorių partnerytės ir koncesijų politikos auditas, kuris buvo sustabdytas atlikus išankstinį tyrimą. Apžvelgsime po ankstesnio audito įvykusius pokyčius ir šio audito metu vertinsime, ar užtikrinamas rezultatyvus viešosios ir privataus sektorių partnerystės projektų planavimas ir įgyvendinimas. Analizuosime priežastis, kodėl užtrunka šios partnerystės projektų įgyvendinimas, teikiama mažiau paslaugų, nei planuota.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Informacinių išteklių valdymas

Bus baigtas per 3 mėn.

Duomenų pakartotinis naudojimas

Viešojo sektoriaus duomenys – vertingas išteklius, kurio pakartotinis naudojimas gali sukurti politinę, ekonominę ir socialinę naudą vystant skaitmenines inovacijas, kuriant naujus produktus ir paslaugas, vykdant mokslinius tyrimus, priimant svarbius duomenimis grįstus sprendimus. Pagal Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) skaičiavimus racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP. 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis, Lietuvos atvirų duomenų portale paskelbti 157 organizacijų 1 857 duomenų rinkiniai. Tęsiant duomenų atvėrimą ir siekiant tinkamai pasinaudoti atvirų duomenų potencialu, būtina sudaryti palankias sąlygas veiksmingam pakartotiniam duomenų panaudojimui. Svarbu užtikrinti, kad atverti duomenys būtų aktualūs ir kokybiški, lengvai prieinami ir patogūs naudoti vartotojams. Siekiant valstybės skaitmeninės transformacijos investuojama į duomenų atvėrimą ir jų pakartotinio panaudojimo rezultatyvumo didinimą. IVPK 2017–2023 m. įgyvendinamas 3,93 mln. Eur vertės ES projektas. 2021–2030 m. Valstybės skaitmeninimo plėtros programoje duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo skatinimui numatyta 66,91 mln. Eur valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ pinigų. Audito metu vertinsime, ar sudarytos prielaidos rezultatyviam duomenų pakartotiniam panaudojimui, kuris kurtų politinę, ekonominę ir socialinę naudą valstybei.

Atsakingas Informacinių technologijų audito departamentas

Sveikatos apsauga

Bus baigtas per 3 mėn.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veikla

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiklos rezultatai svarbūs vykdant teisingumą, tinkamai ginant vaiko teises, užtikrinant, kad būtų tinkamai ginamos asmenų teisės ir interesai. Ilgai trunkančios teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės ir atliekami tyrimai turi neigiamos įtakos ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teismų darbui. Nustatytu laiku negavus ekspertizių ar išvadų teismuose ilgėja civilinio, baudžiamojo proceso trukmė. Laiku nepateiktos išvados Vaiko teisių apsaugos tarnybai trukdo tinkamai atstovauti vaiko teisėms, be to, procesuose, į kuriuos įtraukti vaikai, ekspertizių atlikimo eilės didina antrines traumas vaikams, sumažina galimybę tiksliai įvertinti su nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Audito metu vertinsime, ar Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba efektyviai ir rezultatyviai naudoja turimus išteklius; ar imamasi veiksmų teismo psichiatrinių ir psichologinių ekspertizių eilėms trumpinti.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Viešasis valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas

Bus baigtas per 3 mėn.

2022–2030 m. Regionų plėtros programa

Augantys Lietuvos regionų skirtumai tampa vis didesniu viešojo valdymo iššūkiu. Per 2019–2021 m. laikotarpį vidutinis BVP vienam gyventojui nuokrypis Lietuvos regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui, padidėjo nuo 30,2 iki 31,9 proc. Šalia įsisenėjusių regioninių problemų, tokių kaip socialinė atskirtis, nepakankamos ar neefektyvios viešosios paslaugos, naujų iššūkių kelia skaitmenizavimas, automatizavimas, klimato kaita. Įtakos regionų plėtrai turi visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas, ekonomikos koncentracija didžiuosiuose miestuose. Vyriausybė 2022 m. patvirtino 2022–2030 m. Regionų plėtros programą, kuria siekiama įgyvendinti Regioninės plėtros įstatyme ir 2021–2023 m. Nacionaliniame pažangos plane numatytą tikslą – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį. Programai įgyvendinti numatyta 1,6 mlrd. Eur 2021–2027 m. ES finansinės paramos, kurią planuojama investuoti į regionų vystymąsi pagal regionų plėtros tarybų nustatyta tvarka parengtus regionų plėtros planus. Svarbu, kad visoms esminėms regionų spręstinoms problemoms Regionų plėtros programoje ir regionų plėtros planuose būtų numatytos tinkamos regioninės pažangos priemonės ir aiškios bei pagrįstos jų finansavimo sąlygos. Taip pat būtina sudaryti teisines ir organizacines prielaidas tvarioms investicijoms į regionų vystymąsi užtikrinti. Audito metu analizuodami Regionų plėtros programą ir jos įgyvendinimo organizavimą, vertinsime: ar programoje numatytos pažangos priemonės yra tinkamos ir pakankamos regioninės plėtros problemoms išspręsti ir skatina regionų prisitaikymą prie kintančių ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygų, išnaudojant ir stiprinant kiekvieno regiono konkurencinį pranašumą ir kompetenciją; ar pakankamas VRM, kaip programos valdytojo, vaidmuo organizuojant programos įgyvendinimą ir rezultatyvų išteklių panaudojimą; ar sudarytos teisinės ir organizacinės prielaidos parengti veiksmingus regionų plėtros planus.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Bus baigtas per 3 mėn.

Strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai

Valstybėje vykdoma strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pertvarka, kuria siekiama padidinti ilgalaikio valstybės biudžeto planavimo tvarumą, biudžeto formavimo principų ir viešųjų paslaugų finansavimo skaidrumą. Pertvarka 2017 m. buvo pradėta įgyvendinant Valstybės kontrolės atliktų valstybinių auditų metu teiktas rekomendacijas. Priimtas Strateginio valdymo įstatymas ir jo nuostatas įgyvendinanti Strateginio valdymo metodika, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, kuriais įtvirtintas naujas integruotas strateginio valdymo modelis, sujungiantis strateginių tikslų formavimą ir įgyvendinimą su biudžeto asignavimų planavimu, atsiskaitymu ir išlaidų kontrole. Iki 2024 m. pabaigos planuojama parengti ir pateikti tvirtinimui pirmąjį 2025–2027 m. vidutinės trukmės biudžeto projektą, yra suplanuoti veiksmai kuriant vidutinės trukmės biudžeto sistemą. Valstybės kontrolė, ankstesniais metais apžvelgdama vykstančius sistemos pokyčius, yra konstatavusi tobulintinus dalykus. Svarbu, kad vykdant pertvarką strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos pokyčiai būtų nuoseklūs ir kryptingi, siekiant numatytų tikslų. Audito metu vertinsime strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos pokyčius atliekant pertvarką: ar veikianti sistema užtikrina asignavimų susiejimą su siekiamais rezultatais, visų lygių planavimo dokumentų tikslų, uždavinių ir rodiklių tarpusavio sąsajas, aiškesnį strateginių veiklos planų sudarymą ir įgyvendinimo stebėseną, vertinimo kriterijų tinkamumą ir optimalų kiekį, visų valstybės investicijų sąsajas ir sistemišką planavimą, tinkamą atsiskaitymą, visuomenės ir sprendimus priimančių subjektų informavimą apie veiklos rezultatus.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Bus baigtas per 3 mėn.

Savivaldybių ex-ante ir ex-post fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas (2024 m)

Įvertinsime 2023 m. ex-post ir 2024 m. ex-ante savivaldybių biudžetus, ar buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2024 m. birželis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ar patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 m., kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Vertinimai

Bus baigtas per 3 mėn.

„Rail Baltica“ projekto vertinimas

Didžiausias trijų Baltijos šalių tarpvalstybinis geležinkelio transporto infrastruktūros projektas „Rail Baltica“ yra vienas iš ES prioritetinių transporto projektų, kuriuo siekiama sumažinti pralaidumo apribojimus, sukurti trūkstamas jungtis tarp valstybių, skatinti modalinę integraciją ir sąveikumą. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. Keleiviniai traukiniai galės pasiekti 249 km/val. greitį. Tikimasi, kad tai leis žmonėms sutaupyti 5,4 mln. valandų per metus, kelionės traukiniu bus pigesnės už keliones automobiliu ar lėktuvu. Bendra pasirašytų finansavimo sutarčių vertė siekia 1,6 mlrd. Eur. Numatoma projekto kaina pagal 2017 m. atliktą kaštų ir naudos analizę yra 5,8 mlrd. Eur. Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų bendro vertinimo metu bus nagrinėjami klausimai, susiję su projekto finansavimu, koordinavimu, projektavimo darbais. Taip pat planuojama įvertinti darbų vėlavimų priežastis.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas