Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Rodyti viską

Veiklos auditai

Kūno kultūra ir sportas

Baigtas

Aukšto meistriškumo sporto valdymas

Sporto plėtros dokumentuose užsibrėžti tikslai nėra pasiekiami. Per pastaruosius 5 metus sportininkų, dalyvaujančių olimpinėse žaidynėse, sumažėjo 3 kartus, o tarptautinėse varžybose iškovotų medalių per metus sumažėjo 7 kartus (2019 m. iškovoti 2 medaliai). Sporto valdymo sritis vis dar stokoja patikimų duomenų, suteikiančių galimybes stebėti valstybės strateginių tikslų įgyvendinimą ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Aukšto meistriškumo sporto veikla nėra pakankamai koordinuojama, o sporto šakų federacijų finansavimas orientuotas į ilgalaikių tikslų siekimą, sporto šakų plėtrą, gero valdymo principų diegimą ir sportininkų pamainos rengimą. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už veiklos rezultatą kontrolės mechanizmas nepakankamas. Valstybės mastu nėra vertinamas infrastruktūros prieinamumas ir galimybės sportininkams treniruotis ir rengtis varžyboms, sporto infrastruktūros plėtra vykdoma neturint aiškios strategijos, kad sporto objektai būtų ekonomiškai naudingi, maksimaliai panaudojami, atviri, universalūs. Iki šiol nesukurta nuosekli sportininkų rengimo ir perspektyvių jaunų sportininkų ugdymo bei šiuolaikinio aukšto meistriškumo sporto reikalavimus atitinkanti trenerių kompetencijų kėlimo sistema. Dėl COVID-19 viruso sukeltos pasaulinės pandemijos buvo nukeltos olimpinės žaidynės, sporto čempionatai ir varžybos, apribotos sportininkų treniruotės. Todėl gali būti neužtikrintas tinkamas aukšto meistriškumo sporto programų lėšų panaudojimas ir sportininkų pasirengimas čempionatams. Audito metu vertinsime, ar sukurtos sąlygos sportininkams siekti aukštų rezultatų ir rengti jų pamainą, ar tinkamai formuojama aukšto meistriškumo sporto politika, infrastruktūros plėtra, ar ugdomi jauni perspektyvūs sportininkai, kaip finansuojamos sporto federacijos.

Švietimas

Baigtas

Studijų kokybės užtikrinimas aukštosiose mokyklose Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Studijų programų kokybė tobulintina: daugiau nei 1/4 studijų krypčių laikinai akredituotos su papildomomis sąlygomis (325 studijų programos 2018 m.). Nustatyti esminiai studijų kokybės skirtumai tarp kolegijų. Tarptautinis aukštojo mokslo konkurencingumas skatinamas nepakankamai: studentai nemotyvuojami įgyti patirties užsienyje, nors tokia patirtis padidina galimybes įsidarbinti. Tik 9,4 proc. studentų buvo išvykę dalinių studijų į užsienį, o 70 proc. studentų nesinaudojo ir neplanuoja naudotis mainų galimybėmis. Tik 6–7 proc. dėstytojų tobulino kvalifikaciją užsienyje. Nepakankama mokslinių tyrimų kokybė neigiamai veikia studijų kokybę, tačiau dėstymo krūvis neleidžia skirti pakankamai dėmesio mokslinei veiklai. Neskiriant pakankamai dėmesio mokslinių tyrimų kokybei ir žinomumui, nepritraukiami aukšto lygio tyrėjai ir dėstytojai iš užsienio. Pagal tarptautiškumo rodiklius Lietuva rikiuojasi 26 vietoje tarp ES šalių. Paskelbus karantiną, aukštosioms mokykloms reikėjo persiorientuoti į nuotolines studijas. Vertinsime, ar valstybinės aukštosios mokyklos užtikrina studijų kokybę, kaip sekėsi užtikrinti, kad dėstymo kokybė nenukentėtų paskelbus karantinus dėl COVID-19 pandemijos.

Valstybės ūkis ir rinkos kontrolė

Baigtas

Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Lietuvos valstybė 2019 m. pabaigoje įgyvendino savininkės teises ir pareigas 50-yje valstybės valdomų įmonių, kurios turi 43 patronuojamąsias įmones, savininkės (dalininkės) teises ir pareigas 158-iose viešosiose įstaigose, o savivaldybės – 247-iose įmonėse ir 510 viešųjų įstaigų. Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių mokami dividendai bei pelno įmokos yra reikšmingas valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis. Siekiant gerinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdyseną ir didinti jų veiklos efektyvumą, periodiškai peržiūrimas teisinis reguliavimas. Vis dar trūksta bendro praktikos taikymo nustatant aiškius valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įmonių ir viešųjų įstaigų veikloje tikslus, didinant veiklos skaidrumą, planuojant ir vykdant jų veiklos priežiūrą, atskiriant įmonių komercines ir nekomercines funkcijas. Todėl neužtikrinama valstybės ir savivaldybės įmonių bei viešųjų įstaigų optimalus portfelis, veiklos skaidrumas ir maksimali grąža. Audito metu vertinsime valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įmonių ir įstaigų veikloje tikslingumą, joms keliamus tikslus ir jų įgyvendinimo kontrolę, veiklos koordinavimą ir skaidrumą, valdymo organų veiklą, finansinius rodiklius, vykdomus viešuosius pirkimus. Vertinsime valstybės įmonių patronuojamųjų įmonių ir jų paskesnių eilių patronuojamųjų įmonių valdyseną. Dėl COVID-19 įvestas karantinas turėjo neigiamos įtakos šalies ekonomikai, todėl audito metu papildomai vertinsime, kaip buvo spendžiamos kilusios problemos, siekiant užtikrinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių ir įstaigų finansinį stabilumą.

Vidaus reikalai

Baigtas

Policijos vykdoma nusikaltimų prevencija ir tyrimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Policijoje nuo 2000 m. vykdomos veiklos pertvarkos. 2016–2018 m. pertvarkytas viešosios ir kriminalinės policijos darbo organizavimas, dėl to operatyviau reaguojama į įvykius, bet liko nesuvaldytos rizikos dėl nusikalstamų veikų prevencijos ir prastėjančios jų tyrimo kokybės. Statistika rodo, kad, nors užregistruotų nusikalstamų veikų ir baudžiamųjų nusižengimų skaičius Lietuvoje mažėja nuo 2 257 veiklų 100 tūkst. gyventojų (2017 m.) iki 1 841 (2019 m.), tačiau kasmet didėja nusikalstamų veikų, padarytų pakartotinai nusikaltusių asmenų, skaičius (2017 m. – 5,7 proc., 2018 m. – 7,3 proc., 2019 – 8,9 proc.). Policija ištiria vidutiniškai apie pusę visų užregistruotų nusikalstamų veikų, tačiau vagysčių (26,3 proc.) ar sukčiavimų (45,2 proc.) ištiriama mažai. Pareigūnai savo veikloje susiduria su rizika sveikatai ir gyvybei, todėl svarbu užtikrinti, kad jie būtų aprūpinti reikiamomis priemonėmis. Audito metu vertinsime, ar policija tinkamai pasirengusi prevencijos priemonėmis prisidėti prie nusikalstamumo mažinimo ir užtikrinti rezultatyvų nusikalstamų veikų atskleidimą bei ištyrimą. Nagrinėsime, kaip buvo organizuojamas reagavimo į gautus pranešimus procesas, užtikrinant tvarką ir visuomenės saugumą COVID-19 viruso sukeltos pandemijos metu.

Baigtas

Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius

Valstybės biudžeto išlaidos priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiklai vykdyti didėja: 2019 m., palyginti su 2017 m., išlaidos padidėjo 15 proc. – iki 107 mln. Eur. Per tą patį laikotarpį gaisrų padaugėjo 23 proc. Ne visada užtikrinama tinkama pajėgų parengtis atlikti gaisrų gesinimo, žmonių ir turto gelbėjimo veiksmus gaisro metu. Išlieka palyginti dideli gaisrų padaryti nuostoliai. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2,6 karto daugiau gaisruose žuvusių asmenų negu vidutiniškai pasaulyje. Daugėjant gaisrų atvirose teritorijose, 2,5 karto padidėjo jų išdegintas plotas. Audito metu vertinsime, ar pasirinktas priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo modelis garantuoja efektyvų šių funkcijų vykdymą. Planuojame pateikti rekomendacijas, padėsiančias efektyviau organizuoti priešgaisrinę saugą.

Еnergetika

Baigtas

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą numatoma baigti 2038 m., prognozuojama darbų kaina – 3 377 mln. Eur, iš jų 1 727 mln. Eur jau yra skyrusi ES ir VĮ Ignalinos atominė elektrinė. Galutinis eksploatavimo nutraukimo lėšų poreikis – 1 650 mln. Eur, o 2021–2027 m. ES finansiniu laikotarpiu Lietuva prašo skirti 780 mln. Eur. Audito metu planuojama įvertinti, ar elektrinės uždarymo procesas yra sklandus, trunka ne ilgiau, nei planuota, gal reikalauja didesnio, nei numatyta, finansavimo. Dėl COVID-19 sukeltų ekonominių pasekmių numatoma spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms, todėl gali augti valstybės skola. Atsižvelgiant į tai, kad planuojamas lėšų, reikalingų Ignalinos AE eksploatacijai nutraukti, poreikis ateityje didėja, vertinsime, ar imamasi pakankamų priemonių užtikrinti, kad kuo didesnė numatytų veiklų dalis būtų atliekama nustatytais terminais, siekiant išvengti didesnės finansinės naštos ateityje. Audito metu taip pat bus įvertintos priemonės, kuriomis šalinami Europos Audito Rūmų atliktų auditų metu nustatyti trūkumai. Auditas padės užtikrinti sklandesnį ir efektyvesnį Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą ir sudaryti sąlygas įgyvendinti projektą pagal numatytus grafikus.

Finansiniai (teisėtumo) auditai

Valstybės turto ir finansų valdymas

Baigtas

2020 m. Pensijų anuiteto fondas

Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijos išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka pensijų anuitetų mokėtojui. Pensijų anuitetų mokėtojas nuo 2020 m. liepos mėn. yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymu, Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį kiekvienais metais audituoja ir fondo metinių ataskaitų rinkinio audito išvadą rengia Valstybės kontrolė. Teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo 2020 m. ataskaitų rinkinio, atliksime jo teisingumo vertinimą, taip pat vertinsime, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.

Baigtas

2020 m. Viešoji įstaiga „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“

Nuo 2011-12-01 įsigaliojo Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuriame nustatytas mokėtinos piniginės kompensacijos dydis – 37 mln. Eur. Šią sumą planuojama išmokėti iki 2023-03-01. Kiekvienais metais Seimas kompensacijai išmokėti valstybės biudžete patvirtina 3,62 mln. Eur, kuriuos Vyriausybės kanceliarija išmoka disponuoti kompensacijomis paskirtam VšĮ Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui. Valstybės kontrolė, vadovaudamasi minėtu įstatymu, fondo valstybinį auditą atlieka kasmet ir pateikia Vyriausybei valstybinio audito išvadą ir ataskaitą. Valstybinio audito metu vertinama, ar fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis, valdo, naudoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ar disponuoja juo pagal įstatyme nustatytą paskirtį. Nustačius pažeidimų, Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.

Baigtas

Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano tikslo „padėti verslui išsaugoti likvidumą“ įgyvendinimo teisėtumas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2020 m. Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame numatytoms priemonėms įgyvendinti planuojama skirti 6,24 mlrd. Eur. Pagrindiniai jų finansavimo šaltiniai – valstybės biudžetas ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos. Trečdalis ekonomikos skatinimo plano lėšų skirta padėti verslui išsaugoti likvidumą. Įgyvendinti šį tikslą ypač svarbu, nes verslas yra kiekvienos valstybės ekonomikos pagrindas. Sėkminga verslo plėtra lemia didesnį užimtumą, daugiau surinktų mokesčių, socialinę gerovę ir saugumą, sparčiau augantį bendrąjį vidaus produktą. Stebime, kad nuo plano paskelbimo pradžios panaudota tik apie trečdalis tikslui skirtų lėšų, jų naudojimo procesai lėti. Atsižvelgdami į šias aplinkybes audito metu planuojame vertinti procesų ir lėšų, skirtų padėti verslui išsaugoti likvidumą, atitiktį teisės aktams, atkreipdami dėmesį į tai, ar sukurta teisinė aplinka pakankama, siekiant nusistatytų tikslų ir įgyvendinant patvirtintas priemones.

Auditai atliekant Europos Sąjungos fondų investicijų audito institucijos funkcijas *

*Atliktų auditų rezultatai viešinami tik gavus Europos Komisijos patvirtinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 139 str.;

Baigtas

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias prašoma atlyginti Europos Komisijos

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Baigtas

2021 m. birželio mėn. patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Baigtas

2021 m. kovo mėn. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Baigtas

Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto vertinimas

Įvertinsime Vyriausybės pateikto Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir parengsime išvadą dėl jo vertinimo.

Baigtas

Lietuvos stabilumo 2021 m. programos vertinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą Stabilumo 2021 m. programą ir pateiksime ataskaitą, kurioje bus: 2021–2022 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių ex-post vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos.

Baigtas

Savivaldybių ex-ante fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas

Įvertinsime 2020 m. ex-post ir 2021 m. ex-ante savivaldybių biudžetus, ar buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme..

Vertinimai

Baigtas

2019–2020 m tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) išorės auditas

INTOSAI XXIII kongrese antrai kadencijai trejų metų biudžeto laikotarpiui esame išrinkti atlikti šios organizacijos išorės auditą. Vertinsime 2019 ir 2020 m. INTOSAI finansinių ataskaitų teisingumą.

Baigtas

2019–2020 m. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra

Vertinamas laikotarpis: 2019–2020 m. Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti šių tarnybų veiklos kokybę.

Baigtas

COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2019 m. Lietuvoje buvo 235 tūkst. asmenų, kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, ir tokių asmenų kasmet daugėja. Dominuoja nerimo, santykių šeimoje, vienišumo, priklausomybių ir depresijos temos. Prognozuojama, kad ateityje COVID-19 pandemija ir paskelbtas karantinas bei socialinės ir ekonominės pasekmės reikšmingai padidins šių sutrikimų paplitimą Lietuvoje. Karantinui pasibaigus ar užsitęsus, psichikos sveikatos situacija gali dar labiau blogėti dėl ekonominių pasekmių. Reaguojant į pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes visuomenės psichikos sveikatai, 2020 m. liepos mėn. patvirtintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas, kuriam įgyvendinti per 2 metus numatoma skirti 8,3 mln. Eur. Dėl psichologų trūkumo ir kitų specialistų kompetencijos stokos ilgalaikės neigiamos COVID-19 pandemijos pasekmės visuomenės psichikai gali būti nesuvaldytos. Planuojame vertinti, ar imamasi visų numatytų veiksmų, kad padidėtų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kad būtų teikiamos individualios psichikos sveikatos raštingumo įgūdžių formavimo ir kitos asmeniui reikalingos paslaugos.

Baigtas

Lietuvos pasirengimo įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus vertinimas

2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurioje nustatė 17 darnaus vystymosi tikslų, skirtų visoms pasaulio valstybėms. Šie tikslai grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais (aplinkos, socialiniu ir ekonominiu), kurie apima skurdo, nelygybės, maisto saugos, švietimo, sveikatos, tvaraus vartojimo ir gamybos, ekonomikos augimo, užimtumo, infrastruktūros, tvaraus gamtinių išteklių valdymo, kovos su klimato kaita ir kitas svarbias sritis. Pagal tarptautinį darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo indeksą 2020 m. Lietuva užima 36 vietą tarp 193 valstybių ir atsilieka nuo kaimyninių šalių (Estija užima 10, Lenkija – 23, Latvija – 24 vietą). Remdamiesi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) sukurtu modeliu, įvertinsime, ar Lietuvoje yra užtikrintas pasirengimas įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.

Baigtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (kovo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio vertiname, ar auditų rekomendacijos įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.