Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Rodyti viską

Veiklos auditai

Informacinių išteklių valdymas

Bus baigtas per 3 mėn.

Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas

Registrų centras yra didžiausias valstybės informacinių išteklių tvarkytojas: šiuo metu tvarko 31 registrą, iš jų 12 yra ypatingos svarbos. Apie 80 proc. centro paslaugų suteikiama viešojo sektoriaus institucijoms, kurių funkcijų įgyvendinimas priklauso nuo centro teikiamų paslaugų. Registrų centras kuria informacines sistemas ir kasmet investuoja į esamų sistemų palaikymą bei modernizavimą. Jų pagrindu teikia kompleksines paslaugas, tačiau šių paslaugų vartotojai patiria nepatogumų dėl lėto sistemų veikimo ir jų sutrikimų. Patikimi, vientisi ir konfidencialūs duomenys, nenutrūkstamas jų teikimas iš registrų ir informacinių sistemų tampa dar aktualesni ekstremaliomis sąlygomis, todėl svarbu užtikrinti efektyvų jų tvarkymą. Registrų centro tvarkomų informacinių išteklių pagrindu 2019 m. iš viso suteikta apie 125 mln. vnt. paslaugų, joms taikoma daugiau kaip 300 skirtingų atlyginimo dydžių, todėl svarbu užtikrinti skaidrų, pagrįstą atlyginimą už šių paslaugų teikimą, neapribojant svarbių paslaugų prieinamumo. Audito metu vertinsime, ar Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas prisideda prie organizacijos tikslų įgyvendinimo, ar turimi IT ištekliai panaudojami efektyviai, ar tinkamai nustatomos ir valdomos su IT susijusios rizikos, ar taikoma skaidri, pagrįsta ir objektyvi tvarkomų registrų ir informacinių sistemų pagrindu teikiamų paslaugų kainodara. Audito rezultatai prisidės prie aukštesnio Registrų centro tvarkomų informacinių išteklių valdymo gebos lygio, pagerės informacinių išteklių pagrindu teikiamų paslaugų kokybė, bus užtikrinti objektyvūs ir pagrįsti atlyginimo už visas teikiamas viešąsias paslaugas dydžiai.

Socialinė apsauga ir darbas

Bus baigtas per 3 mėn.

Užimtumo tarnybos veikla Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Šalyje pastaraisiais metais augant ekonomikai nebuvo išspręstos esminės užimtumo problemos: dideli teritorinio nedarbo skirtumai (5 kartus skiriasi tarp savivaldybių), struktūrinis nedarbas: nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius, kvalifikuotos – trūkumas (trečdalis registruotų bedarbių neturi kvalifikacijos). Pandemijos metu išaugo nedarbas ir jo padidėjimas vienas didžiausių ES: COVID-19 laikotarpiu registruotas nedarbas išaugo 2 kartus – iki 15 proc., Eurostato duomenimis, nedarbo lygis per 2020 m. 9 mėn. išaugo nuo 6,3 iki 9,6 proc. (ES vidurkis – 7,5 proc.). Užimtumo tarnybos veikla ypač svarbi mažinant pandemijos padarinius darbo rinkai, skatinant jos atsigavimą ir mažinant nedarbą, todėl, padidėjus darbo ieškančių asmenų srautui, pasikeitus darbo rinkos poreikiams, reikia greitai ir sklandžiai organizuoti tarnybos veiklą naujomis sąlygomis. 2018 m. įvykus pertvarkai, Užimtumo tarnyba siekia efektyvaus įstaigos valdymo ir aukštos teikiamų darbo rinkos paslaugų kokybės. Tačiau užimtumo rėmimo priemonių poveikis, mažinant nedarbą, per paskutinius 3 metus ne didėjo, o sumažėjo 0,4 proc., vykdomos priemonės netenkina darbo rinkos ir asmens poreikių. Siekdama didinti darbo ieškančių asmenų užimtumo galimybes, tarnyba įgyvendina ES projektus, tačiau neatliekama projektų analizė, nenaudingos projekto veiklos ne keičiamos į efektyvesnes, o tęsiamos. Dėl COVID-19 sukeltos krizės tarnybai atsirado papildomų funkcijų, padidėjo darbo krūvis, todėl, neperskirsčius funkcijų, sumažėjo darbo rinkos paslaugų ir priemonių prieinamumas. Vertinsime, ar tarnyba veiklos organizavimą, darbo procesus orientuoja į paslaugų prieinamumo ir kokybės, užimtumo priemonių efektyvumo didinimą, besikeičiančius darbo rinkos poreikius, į greitą ir tvarų įdarbinimą remiantis darbo rinkos analize, pažangių, lanksčių, veiksmingų metodų diegimą prisitaikant prie naujos, pandemijos krizės paveiktos darbo rinkos situacijos. Vertinsime, ar tarnyba užtikrino darbdaviams subsidijų mokėjimą prastovų laikotarpiu ir po prastovų, kaip nustatyta Užimtumo įstatyme, taikomų priemonių darbo vietoms išlaikyti taiklumą ir rezultatyvumą. Pažymėdama užimtumo tarnybų ypatingą svarbą šalyse, EBPO parengė gaires (2020-04-28) dėl jų veiklos krypčių įveikiant COVID-19 sukeltą krizę. Todėl vertinsime, ar Užimtumo tarnybos veiklos kryptys atitinka nustatytas šiose gairėse.

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Bus baigtas per 3 mėn.

2022 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2021–2022 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos.

Vertinimai

Bus baigtas per 3 mėn.

Skurdo mažinimo priemonių taikymo vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Lietuvoje skurdas išlieka aktuali problema: nors per 2019 m. skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,3 proc. punktais, su skurdo rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, didžiausią skurdą patiria asmenys su negalia, vieniši asmenys ar šeimos, kai vaikus augina vienas iš tėvų. Pagal Statistikos departamento pirmąkart atliktas prognozes skurdo rizika ir toliau augs. Skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje vis dar tarp didžiausių ES, o COVID-19 krizės poveikis užimtumui ir namų ūkių pajamoms didina su skurdu susijusias problemas. Pandemijos metu padaugėjo gyventojų, kuriems reikalinga valstybės pagalba netekus darbo ar sustojus savarankiškai asmens veiklai, išryškėjo socialinių paslaugų trūkumas, o karantino metu kai kurių būtinų paslaugų teikimas, nevyriausybinių organizacijų vykdomi projektai sutriko. 2019–2020 m. atliktų socialinės paramos ir asmenų su negalia socialinės integracijos valstybinių auditų rezultatai atskleidė sisteminius trūkumus: neužtikrinama prieinama, adekvati, įgalinanti socialinė parama skurdžiai gyvenantiems asmenims, neteikiamos reikiamos paslaugos ir kita pagalba pagal individualius poreikius, nedidėja asmenų su negalia integracija į darbo rinką, aplinkos ir informacijos prieinamumas. Įgyvendinus auditų rekomendacijas, savivaldybėse turėtų būti taikomas kompleksinio paramos teikimo modelis, sukurta integrali asmenų su negalia poreikių vertinimo ir pagalbos teikimo sistema, didinamas įsitraukimas į atvirą darbo rinką, aplinkos prieinamumas. Rekomendacijas planuojama įgyvendinti 2022 ir vėlesniais metais, bet savivaldybėms ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo pasiūlyta nelaukiant termino skirti paramą, vertinti konkrečią faktinę asmens (šeimos) situaciją ir parinkti tinkamiausias paramos formas, galintiems dirbti teikti tam reikalingas paslaugas, skatinti paslaugų plėtrą, įtraukti daugiau NVO, dalytis gerąja praktika ir pasiteisinusiomis priemonėmis, imtis aktyvių veiksmų surandant asmenis, kurie nesikreipė pagalbos, nors ji būtina. Tačiau iki šiol aktyvių veiksmų nesiimta ir esminių pokyčių nevyksta, nors tai ypač aktualu COVID-19 sukeltos krizės metu. Vertindami skurdo situaciją šalyje, atliksime rodiklių, vykdomų priemonių, skiriamų ir panaudojamų lėšų, paramos gavėjų analizę, vertinsime būtinų paslaugų teikimą pažeidžiamoms grupėms karantino laikotarpiu, analizuosime vykdomas permainas ir pažangą įgyvendinant valstybinių auditų rekomendacijas, analizuosime savivaldybių socialinės paramos efektyvumo rodiklius, kuriuos pirmą kartą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja apskaičiuoti ir vertinti 2021 metais.