Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Rodyti viską

Veiklos auditai

Socialinė apsauga ir darbas

Bus baigtas per 3 mėn.

Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims apima slaugą, globą ir kitas socialines paslaugas institucijoje ir namuose tais atvejais, kai žmogus negali saugiai ir savarankiškai gyventi dėl sveikatos ar kitų problemų. Didėjantis šių paslaugų poreikis ateityje gali neigiamai paveikti viešųjų finansų tvarumą: visuomenė sensta, todėl daugėja gyventojų, kuriems reikalingos slaugos ir socialinės paslaugos; didėja valdžios sektoriaus tokios paskirties išlaidos (prognozuojama, kad iki 2050 m. išaugs iki 2 proc. BVP (pagal rizikingesnį scenarijų – 3,3 BVP); mažėja darbingo amžiaus gyventojų dalis visuomenėje, o priežiūra šeimoje riboja prižiūrinčių artimųjų galimybes įsitraukti į darbo rinką ir kurti pridėtinę vertę. Valstybėje nėra bendro modelio, užtikrinančio slaugos, globos ir kitų socialinių paslaugų prieinamumą. Asmenims, kuriems reikalingos šios paslaugos, tenka laukti eilėse. Taip pat nėra patenkinamas ir slaugos poreikis. Globos ir slaugos įstaigose fiksuoti koronaviruso (COVID-19) židiniai rodo, kad jose nėra sudarytos tinkamos sąlygos asmenims teikti saugias ir kokybiškas slaugos ir socialines paslaugas. Audito metu vertinsime, ar senyvo amžiaus asmenų gaunamos slaugos ir socialinės paslaugos patenkina jų individulius poreikius, šių paslaugų prieinamumą ir integralumą, ar užtikrinamas paslaugų prieinamumas ir saugumas, šalyje paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną dėl COVID-19. Auditas padės išgryninti slaugos ir socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims kryptis, kurias plėtojant bus didinamas gyventojų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis ir rezultatyviau naudojami finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, o ilguoju laikotarpiu – užtikinamas sistemos tvarumas.

Švietimas

Bus baigtas per 3 mėn.

Studijų kokybės užtikrinimas aukštosiose mokyklose Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Studijų programų kokybė tobulintina: daugiau nei 1/4 studijų krypčių laikinai akredituotos su papildomomis sąlygomis (325 studijų programos 2018 m.). Nustatyti esminiai studijų kokybės skirtumai tarp kolegijų. Tarptautinis aukštojo mokslo konkurencingumas skatinamas nepakankamai: studentai nemotyvuojami įgyti patirties užsienyje, nors tokia patirtis padidina galimybes įsidarbinti. Tik 9,4 proc. studentų buvo išvykę dalinių studijų į užsienį, o 70 proc. studentų nesinaudojo ir neplanuoja naudotis mainų galimybėmis. Tik 6–7 proc. dėstytojų tobulino kvalifikaciją užsienyje. Nepakankama mokslinių tyrimų kokybė neigiamai veikia studijų kokybę, tačiau dėstymo krūvis neleidžia skirti pakankamai dėmesio mokslinei veiklai. Neskiriant pakankamai dėmesio mokslinių tyrimų kokybei ir žinomumui, nepritraukiami aukšto lygio tyrėjai ir dėstytojai iš užsienio. Pagal tarptautiškumo rodiklius Lietuva rikiuojasi 26 vietoje tarp ES šalių. Paskelbus karantiną, aukštosioms mokykloms reikėjo persiorientuoti į nuotolines studijas. Vertinsime, ar valstybinės aukštosios mokyklos užtikrina studijų kokybę, kaip sekėsi užtikrinti, kad dėstymo kokybė nenukentėtų paskelbus karantinus dėl COVID-19 pandemijos.

Еnergetika

Bus baigtas per 3 mėn.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą numatoma baigti 2038 m., prognozuojama darbų kaina – 3 377 mln. Eur, iš jų 1 727 mln. Eur jau yra skyrusi ES ir VĮ Ignalinos atominė elektrinė. Galutinis eksploatavimo nutraukimo lėšų poreikis – 1 650 mln. Eur, o 2021–2027 m. ES finansiniu laikotarpiu Lietuva prašo skirti 780 mln. Eur. Audito metu planuojama įvertinti, ar elektrinės uždarymo procesas yra sklandus, trunka ne ilgiau, nei planuota, gal reikalauja didesnio, nei numatyta, finansavimo. Dėl COVID-19 sukeltų ekonominių pasekmių numatoma spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms, todėl gali augti valstybės skola. Atsižvelgiant į tai, kad planuojamas lėšų, reikalingų Ignalinos AE eksploatacijai nutraukti, poreikis ateityje didėja, vertinsime, ar imamasi pakankamų priemonių užtikrinti, kad kuo didesnė numatytų veiklų dalis būtų atliekama nustatytais terminais, siekiant išvengti didesnės finansinės naštos ateityje. Audito metu taip pat bus įvertintos priemonės, kuriomis šalinami Europos Audito Rūmų atliktų auditų metu nustatyti trūkumai. Auditas padės užtikrinti sklandesnį ir efektyvesnį Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą ir sudaryti sąlygas įgyvendinti projektą pagal numatytus grafikus.

Finansiniai (teisėtumo) auditai

Valstybės turto ir finansų valdymas

Bus baigtas per 3 mėn.

2020 m. Pensijų anuiteto fondas

Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijos išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka pensijų anuitetų mokėtojui. Pensijų anuitetų mokėtojas nuo 2020 m. liepos mėn. yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymu, Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį kiekvienais metais audituoja ir fondo metinių ataskaitų rinkinio audito išvadą rengia Valstybės kontrolė. Teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo 2020 m. ataskaitų rinkinio, atliksime jo teisingumo vertinimą, taip pat vertinsime, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.

Bus baigtas per 3 mėn.

Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano tikslo „padėti verslui išsaugoti likvidumą“ įgyvendinimo teisėtumas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2020 m. Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame numatytoms priemonėms įgyvendinti planuojama skirti 6,24 mlrd. Eur. Pagrindiniai jų finansavimo šaltiniai – valstybės biudžetas ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos. Trečdalis ekonomikos skatinimo plano lėšų skirta padėti verslui išsaugoti likvidumą. Įgyvendinti šį tikslą ypač svarbu, nes verslas yra kiekvienos valstybės ekonomikos pagrindas. Sėkminga verslo plėtra lemia didesnį užimtumą, daugiau surinktų mokesčių, socialinę gerovę ir saugumą, sparčiau augantį bendrąjį vidaus produktą. Stebime, kad nuo plano paskelbimo pradžios panaudota tik apie trečdalis tikslui skirtų lėšų, jų naudojimo procesai lėti. Atsižvelgdami į šias aplinkybes audito metu planuojame vertinti procesų ir lėšų, skirtų padėti verslui išsaugoti likvidumą, atitiktį teisės aktams, atkreipdami dėmesį į tai, ar sukurta teisinė aplinka pakankama, siekiant nusistatytų tikslų ir įgyvendinant patvirtintas priemones.

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Bus baigtas per 3 mėn.

Lietuvos stabilumo 2021 m. programos vertinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą Stabilumo 2021 m. programą ir pateiksime ataskaitą, kurioje bus: 2021–2022 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių ex-post vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos.

Vertinimai

Bus baigtas per 3 mėn.

2019–2020 m tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) išorės auditas

INTOSAI XXIII kongrese antrai kadencijai trejų metų biudžeto laikotarpiui esame išrinkti atlikti šios organizacijos išorės auditą. Vertinsime 2019 ir 2020 m. INTOSAI finansinių ataskaitų teisingumą.

Bus baigtas per 3 mėn.

COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2019 m. Lietuvoje buvo 235 tūkst. asmenų, kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, ir tokių asmenų kasmet daugėja. Dominuoja nerimo, santykių šeimoje, vienišumo, priklausomybių ir depresijos temos. Prognozuojama, kad ateityje COVID-19 pandemija ir paskelbtas karantinas bei socialinės ir ekonominės pasekmės reikšmingai padidins šių sutrikimų paplitimą Lietuvoje. Karantinui pasibaigus ar užsitęsus, psichikos sveikatos situacija gali dar labiau blogėti dėl ekonominių pasekmių. Reaguojant į pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes visuomenės psichikos sveikatai, 2020 m. liepos mėn. patvirtintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas, kuriam įgyvendinti per 2 metus numatoma skirti 8,3 mln. Eur. Dėl psichologų trūkumo ir kitų specialistų kompetencijos stokos ilgalaikės neigiamos COVID-19 pandemijos pasekmės visuomenės psichikai gali būti nesuvaldytos. Planuojame vertinti, ar imamasi visų numatytų veiksmų, kad padidėtų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kad būtų teikiamos individualios psichikos sveikatos raštingumo įgūdžių formavimo ir kitos asmeniui reikalingos paslaugos.

Bus baigtas per 3 mėn.

Lietuvos pasirengimo įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus vertinimas

2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurioje nustatė 17 darnaus vystymosi tikslų, skirtų visoms pasaulio valstybėms. Šie tikslai grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais (aplinkos, socialiniu ir ekonominiu), kurie apima skurdo, nelygybės, maisto saugos, švietimo, sveikatos, tvaraus vartojimo ir gamybos, ekonomikos augimo, užimtumo, infrastruktūros, tvaraus gamtinių išteklių valdymo, kovos su klimato kaita ir kitas svarbias sritis. Pagal tarptautinį darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo indeksą 2020 m. Lietuva užima 36 vietą tarp 193 valstybių ir atsilieka nuo kaimyninių šalių (Estija užima 10, Lenkija – 23, Latvija – 24 vietą). Remdamiesi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) sukurtu modeliu, įvertinsime, ar Lietuvoje yra užtikrintas pasirengimas įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.