Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Rodyti viską

Veiklos auditai

Aplinkos apsauga

Šiuo metu vykdomas

Gamtinės aplinkos būklės vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Siekiant užtikrinti, kad gamtinės aplinkos kokybė gerėtų, būtų saugoma sveika ir švari aplinka visuomenei, mažėtų gamtos vertybių praradimo pavojus ir laiku būtų imtasi priemonių klimato kaitai mažinti, būtinas nuolatinis ir sistemingas gamtinės aplinkos būklės stebėjimas ir vertinimas. Sukurta gamtinės aplinkos stebėjimo sistema neužtikrina, kad keičiantis aplinkybėms (miestų ir pramonės plėtra, naujos infrastruktūros sukūrimas ir kt.) šios aplinkos stebėjimo vietos būtų periodiškai peržiūrimos. Teisės aktai įpareigoja savivaldybes ir ūkio subjektus stebėti gamtinės aplinkos kokybę, tačiau tai daro tik nedaugelis savivaldybių, o ūkio subjektai ne visada suinteresuoti pateikti informaciją apie realią gamtinės aplinkos būklę. Be to, nėra sistemingai analizuojami ir apibendrinami visi (oro, vandens, dirvožemio ir kt.) stebėsenos duomenys. Audito metu bus analizuojama, ar turimi patikimi gamtinės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenys, pagal kuriuos parenkamos efektyvios priemonės gamtinės aplinkos sričių problemoms spręsti, ar priimami tinkami sprendimai, kurie užtikrintų, kad būtų sumažinta išmetamų teršalų įtaka gamtinei aplinkai ir klimato kaitai. Analizuosime, kokią įtaką COVID-19 padarė klimato kaitos tikslams ir numatytoms priemonėms klimato kaitai mažinti.

Informacinių išteklių valdymas

Šiuo metu vykdomas

Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas

Registrų centras yra didžiausias valstybės informacinių išteklių tvarkytojas: šiuo metu tvarko 31 registrą, iš jų 12 yra ypatingos svarbos. Apie 80 proc. centro paslaugų suteikiama viešojo sektoriaus institucijoms, kurių funkcijų įgyvendinimas priklauso nuo centro teikiamų paslaugų. Registrų centras kuria informacines sistemas ir kasmet investuoja į esamų sistemų palaikymą bei modernizavimą. Jų pagrindu teikia kompleksines paslaugas, tačiau šių paslaugų vartotojai patiria nepatogumų dėl lėto sistemų veikimo ir jų sutrikimų. Patikimi, vientisi ir konfidencialūs duomenys, nenutrūkstamas jų teikimas iš registrų ir informacinių sistemų tampa dar aktualesni ekstremaliomis sąlygomis, todėl svarbu užtikrinti efektyvų jų tvarkymą. Registrų centro tvarkomų informacinių išteklių pagrindu 2019 m. iš viso suteikta apie 125 mln. vnt. paslaugų, joms taikoma daugiau kaip 300 skirtingų atlyginimo dydžių, todėl svarbu užtikrinti skaidrų, pagrįstą atlyginimą už šių paslaugų teikimą, neapribojant svarbių paslaugų prieinamumo. Audito metu vertinsime, ar Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas prisideda prie organizacijos tikslų įgyvendinimo, ar turimi IT ištekliai panaudojami efektyviai, ar tinkamai nustatomos ir valdomos su IT susijusios rizikos, ar taikoma skaidri, pagrįsta ir objektyvi tvarkomų registrų ir informacinių sistemų pagrindu teikiamų paslaugų kainodara. Audito rezultatai prisidės prie aukštesnio Registrų centro tvarkomų informacinių išteklių valdymo gebos lygio, pagerės informacinių išteklių pagrindu teikiamų paslaugų kokybė, bus užtikrinti objektyvūs ir pagrįsti atlyginimo už visas teikiamas viešąsias paslaugas dydžiai.

Socialinė apsauga ir darbas

Bus baigtas per 3 mėn.

Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims apima slaugą, globą ir kitas socialines paslaugas institucijoje ir namuose tais atvejais, kai žmogus negali saugiai ir savarankiškai gyventi dėl sveikatos ar kitų problemų. Didėjantis šių paslaugų poreikis ateityje gali neigiamai paveikti viešųjų finansų tvarumą: visuomenė sensta, todėl daugėja gyventojų, kuriems reikalingos slaugos ir socialinės paslaugos; didėja valdžios sektoriaus tokios paskirties išlaidos (prognozuojama, kad iki 2050 m. išaugs iki 2 proc. BVP (pagal rizikingesnį scenarijų – 3,3 BVP); mažėja darbingo amžiaus gyventojų dalis visuomenėje, o priežiūra šeimoje riboja prižiūrinčių artimųjų galimybes įsitraukti į darbo rinką ir kurti pridėtinę vertę. Valstybėje nėra bendro modelio, užtikrinančio slaugos, globos ir kitų socialinių paslaugų prieinamumą. Asmenims, kuriems reikalingos šios paslaugos, tenka laukti eilėse. Taip pat nėra patenkinamas ir slaugos poreikis. Globos ir slaugos įstaigose fiksuoti koronaviruso (COVID-19) židiniai rodo, kad jose nėra sudarytos tinkamos sąlygos asmenims teikti saugias ir kokybiškas slaugos ir socialines paslaugas. Audito metu vertinsime, ar senyvo amžiaus asmenų gaunamos slaugos ir socialinės paslaugos patenkina jų individulius poreikius, šių paslaugų prieinamumą ir integralumą, ar užtikrinamas paslaugų prieinamumas ir saugumas, šalyje paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną dėl COVID-19. Auditas padės išgryninti slaugos ir socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims kryptis, kurias plėtojant bus didinamas gyventojų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis ir rezultatyviau naudojami finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, o ilguoju laikotarpiu – užtikinamas sistemos tvarumas.

Šiuo metu vykdomas

Užimtumo tarnybos veiklos efektyvumas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Šalyje pastaraisiais metais augant ekonomikai nebuvo išspręstos esminės užimtumo problemos: dideli teritorinio nedarbo skirtumai (5 kartus skiriasi tarp savivaldybių), struktūrinis nedarbas: nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius, kvalifikuotos – trūkumas (trečdalis registruotų bedarbių neturi kvalifikacijos). Pandemijos metu išaugo nedarbas ir jo padidėjimas vienas didžiausių ES: COVID-19 laikotarpiu registruotas nedarbas išaugo 2 kartus – iki 15 proc., Eurostato duomenimis, nedarbo lygis per 2020 m. 9 mėn. išaugo nuo 6,3 iki 9,6 proc. (ES vidurkis – 7,5 proc.). Užimtumo tarnybos veikla ypač svarbi mažinant pandemijos padarinius darbo rinkai, skatinant jos atsigavimą ir mažinant nedarbą, todėl, padidėjus darbo ieškančių asmenų srautui, pasikeitus darbo rinkos poreikiams, reikia greitai ir sklandžiai organizuoti tarnybos veiklą naujomis sąlygomis. 2018 m. įvykus pertvarkai, Užimtumo tarnyba siekia efektyvaus įstaigos valdymo ir aukštos teikiamų darbo rinkos paslaugų kokybės. Tačiau užimtumo rėmimo priemonių poveikis, mažinant nedarbą, per paskutinius 3 metus ne didėjo, o sumažėjo 0,4 proc., vykdomos priemonės netenkina darbo rinkos ir asmens poreikių. Siekdama didinti darbo ieškančių asmenų užimtumo galimybes, tarnyba įgyvendina ES projektus, tačiau neatliekama projektų analizė, nenaudingos projekto veiklos ne keičiamos į efektyvesnes, o tęsiamos. Dėl COVID-19 sukeltos krizės tarnybai atsirado papildomų funkcijų, padidėjo darbo krūvis, todėl, neperskirsčius funkcijų, sumažėjo darbo rinkos paslaugų ir priemonių prieinamumas. Vertinsime, ar tarnyba veiklos organizavimą, darbo procesus orientuoja į paslaugų prieinamumo ir kokybės, užimtumo priemonių efektyvumo didinimą, besikeičiančius darbo rinkos poreikius, į greitą ir tvarų įdarbinimą remiantis darbo rinkos analize, pažangių, lanksčių, veiksmingų metodų diegimą prisitaikant prie naujos, pandemijos krizės paveiktos darbo rinkos situacijos. Vertinsime, ar tarnyba užtikrino darbdaviams subsidijų mokėjimą prastovų laikotarpiu ir po prastovų, kaip nustatyta Užimtumo įstatyme, taikomų priemonių darbo vietoms išlaikyti taiklumą ir rezultatyvumą. Pažymėdama užimtumo tarnybų ypatingą svarbą šalyse, EBPO parengė gaires (2020-04-28) dėl jų veiklos krypčių įveikiant COVID-19 sukeltą krizę. Todėl vertinsime, ar Užimtumo tarnybos veiklos kryptys atitinka nustatytas šiose gairėse.

Sveikatos apsauga

Šiuo metu vykdomas

Sveikatos priežiūros tvarumo užtikrinimas esant ekstremaliosioms situacijoms Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Vienas svarbiausių tvarios sveikatos priežiūros bruožų – gebėjimas tinkamai ir laiku reaguoti į visuomenei kylančias grėsmes ir ekstremaliąsias situacijas ir nepertraukiamai teikti visas reikalingas sveikatos paslaugas. Šalies sveikatos priežiūros sistema didelio masto epidemiologinei krizei nebuvo pasiruošusi. Nei gydymo įstaigose, nei valstybiniame rezerve nebuvo sukaupta pakankamai asmens apsaugos priemonių atsargų. Nuo pandemijos pradžios praėjus beveik metams, bendro gydymo įstaigų aprūpinimo ar atitinkamų priemonių rezervų formavimo klausimai vis dar aktualūs. Nepakankamas epidemiologinių priemonių (režimo) taikymas lemia vis pasikartojančius infekcijos protrūkius gydymo įstaigose. Komunikacinės gydymo įstaigų problemos (per menki pajėgumai aptarnauti pacientus telefonu, pasikartojantys informacinių sistemų veiklos trikdžiai), sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mastas blogina paslaugų prieinamumą, o nuotolinės paslaugos neužtikrina kokybės. Todėl jau stebimas net tik gyventojų sveikatos rodiklių pablogėjimas, sergamumo lėtinėmis ligomis didėjimas, bet ir mirčių gausėjimas dėl kitų nei COVID-19 viruso sukeltų pasekmių. Audito metu analizuosime, kodėl sistema neužtikrina tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, nepertraukiamo ir saugaus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientams, sergantiems kitomis nei COVID-19 ligomis. Auditas padės atsakyti į klausimą, ko trūksta ir kas turėtų būti padaryta, kad, esant ekstremaliajai situacijai (šalyje, regione, savivaldybėje), sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nesutriktų ir atlieptų kylančius iššūkius.

Švietimas

Bus baigtas per 3 mėn.

Studijų kokybės užtikrinimas aukštosiose mokyklose Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Studijų programų kokybė tobulintina: daugiau nei 1/4 studijų krypčių laikinai akredituotos su papildomomis sąlygomis (325 studijų programos 2018 m.). Nustatyti esminiai studijų kokybės skirtumai tarp kolegijų. Tarptautinis aukštojo mokslo konkurencingumas skatinamas nepakankamai: studentai nemotyvuojami įgyti patirties užsienyje, nors tokia patirtis padidina galimybes įsidarbinti. Tik 9,4 proc. studentų buvo išvykę dalinių studijų į užsienį, o 70 proc. studentų nesinaudojo ir neplanuoja naudotis mainų galimybėmis. Tik 6–7 proc. dėstytojų tobulino kvalifikaciją užsienyje. Nepakankama mokslinių tyrimų kokybė neigiamai veikia studijų kokybę, tačiau dėstymo krūvis neleidžia skirti pakankamai dėmesio mokslinei veiklai. Neskiriant pakankamai dėmesio mokslinių tyrimų kokybei ir žinomumui, nepritraukiami aukšto lygio tyrėjai ir dėstytojai iš užsienio. Pagal tarptautiškumo rodiklius Lietuva rikiuojasi 26 vietoje tarp ES šalių. Paskelbus karantiną, aukštosioms mokykloms reikėjo persiorientuoti į nuotolines studijas. Vertinsime, ar valstybinės aukštosios mokyklos užtikrina studijų kokybę, kaip sekėsi užtikrinti, kad dėstymo kokybė nenukentėtų paskelbus karantinus dėl COVID-19 pandemijos.

Valstybės turto ir finansų valdymas

Šiuo metu vykdomas

Tarptautinės finansinės paramos valdymas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2021–2027 m. Lietuvai iš įvairių tarptautinės finansinės paramos šaltinių numatyta skirti apie 14,5 mlrd. Eur lėšų finansinės paramos. Atsakydama į COVID-19 pandemijos sukeltas ekonomines pasekmes, ES patvirtino tam skirtas priemones, taigi ši papildoma parama, į kurią gali pretenduoti Lietuva, sudaro per 7 mlrd. Eur. Siekiant, kad finansinės paramos lėšos prisidėtų likviduojant neigiamas pandemijos pasekmes, svarbu tinkamai suplanuoti jų investavimą ir naudojimą. Šalyje nevaldoma informacija apie visą gaunamą tarptautinę finansinę paramą, dalis jos Lietuvoje yra neadministruojama. Šalies mastu veikia dvi strateginio planavimo sistemos – nacionalinė ir tarptautinės finansinės paramos, todėl skiriasi nacionalinių ir ES investicijų planavimo dokumentų prioritetai ir tikslai. Valdymo sričių poreikiai ir problemos dažniausiai suprantamos per sričių prizmę, neatliekama analizė, kurioje valdymo srityje investicijos duos didžiausią naudą. Tarptautinės finansinės paramos stebėsenos sistema neužtikrina galimybių objektyviai vertinti visų investicijų kuriamą pridėtinę vertę. Audito metu vertinsime tarptautinės finansinės paramos planavimo sistemą Lietuvoje, jos koordinavimą, pasiektų rezultatų stebėseną ir vertinimą nacionaliniu lygiu. Taip pat vertinsime ES priemonių, skirtų neigiamoms COVID-19 pandemijos pasekmėms sušvelninti, lėšų panaudojimą. Auditas padės užtikrinti bendrą valstybės investavimo politikos, apimančios nacionalinius finansus ir tarptautinę finansinę paramą, formavimą, prisidės prie efektyvesnio šios finansinės paramos lėšų panaudojimo, jas skiriant aktualiausioms šalies bei valdymo sričių problemoms spręsti.

Vidaus reikalai

Šiuo metu vykdomas

Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Kasmet Lietuvoje dėl tyčinės ar netyčinės žmogaus veiklos arba dėl gamtos reiškinių ir kitų aplinkybių kyla apie 400 ekstremalių įvykių. Kad kuo mažiau įvykių peraugtų į ekstremaliąją situaciją, būtina veiksminga ekstremaliųjų situacijų prevencija (nustatyti pavojai, galintys jas sukelti, suplanuotos ir įgyvendintos jų rizikos mažinimo priemonės). Lietuvoje padaugėjo ekstremalių įvykių, kurie peraugo į ekstremaliąsias situacijas. Per 2018–2020 m. I pusmetį buvo paskelbtos 42 savivaldybės ir 3 valstybės lygio, o 2015–2017 m. laikotarpiu – 34 savivaldybės ir 2 valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Priklausomai nuo ekstremalių įvykių pobūdžio ir jų sukeliamų pasekmių, jiems suvaldyti gali būti įvedami skirtingi teisiniai režimai (ekstremalioji situacija, karantinas, nepaprastoji padėtis). Pasikeitus aplinkybėms, vienas teisinis režimas gali būti keičiamas kitu. Esant skirtingiems teisiniams režimams skiriasi situacijų valdymas, priemonės aplinkai, gyventojų sveikatai, gyvybei bei turtui apsaugoti, žmonių teisių ribojimų apimtis ir turinys. Todėl valstybės institucijoms būtina kryptingai vykdyti pasirengimo veikti, įvedus skirtingus teisinius režimus, priemones, kad būtų užtikrinta reikiama skubi pagalba žmonėms ir taip sumažintas pavojus jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Audito metu analizuosime, kaip institucijos planuoja ir vykdo prevencines priemones, valdo pasirengimą efektyviai reaguoti į ekstremalius įvykius ir užtikrinti, kad taikomos priemonės efektyviai suvaldytų situaciją, taip sumažinant pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Еnergetika

Bus baigtas per 3 mėn.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą numatoma baigti 2038 m., prognozuojama darbų kaina – 3 377 mln. Eur, iš jų 1 727 mln. Eur jau yra skyrusi ES ir VĮ Ignalinos atominė elektrinė. Galutinis eksploatavimo nutraukimo lėšų poreikis – 1 650 mln. Eur, o 2021–2027 m. ES finansiniu laikotarpiu Lietuva prašo skirti 780 mln. Eur. Audito metu planuojama įvertinti, ar elektrinės uždarymo procesas yra sklandus, trunka ne ilgiau, nei planuota, gal reikalauja didesnio, nei numatyta, finansavimo. Dėl COVID-19 sukeltų ekonominių pasekmių numatoma spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms, todėl gali augti valstybės skola. Atsižvelgiant į tai, kad planuojamas lėšų, reikalingų Ignalinos AE eksploatacijai nutraukti, poreikis ateityje didėja, vertinsime, ar imamasi pakankamų priemonių užtikrinti, kad kuo didesnė numatytų veiklų dalis būtų atliekama nustatytais terminais, siekiant išvengti didesnės finansinės naštos ateityje. Audito metu taip pat bus įvertintos priemonės, kuriomis šalinami Europos Audito Rūmų atliktų auditų metu nustatyti trūkumai. Auditas padės užtikrinti sklandesnį ir efektyvesnį Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą ir sudaryti sąlygas įgyvendinti projektą pagal numatytus grafikus.

Finansiniai (teisėtumo) auditai

Valstybės turto ir finansų valdymas

Šiuo metu vykdomas

2020 m. Garantinis fondas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Garantinis fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos Garantijų darbuotojams, jų darbdaviui tapus nemokiam, ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme ir jo įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių ir fizinių asmenų darbuotojams, nutraukusiems su jais darbo santykius, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius, kai įmonė ar fizinis asmuo jiems yra įsiskolinęs. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2020 m. fondo ataskaitų rinkinių, vertinsime jų teisingumą ir ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. 2020 m. buvo išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių, o fondo lėšomis buvo įgyvendinamos priemonės, kuriomis buvo siekiama padėti ir išsaugoti gyventojų pajamas: mokamos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims ir subsidijos darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas. Audito metu bus vertinamas šių išmokų skyrimo ir mokėjimo teisėtumas.

Šiuo metu vykdomas

2020 m. Ilgalaikio darbo išmokų fondas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos asmenims, kurių darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2020 m. fondo ataskaitų rinkinių, vertinsime jų teisingumą ir ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. 2020 m. buvo išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių ir, nors valstybėje paskelbta ekstremalioji padėtis ir karantinas pats savaime nebuvo priežastis, dėl kurios darbdaviai galėjo atleisti darbuotojus, tačiau su dalimi jų darbo sutartys galbūt buvo nutrauktos ir tai galėjo lemti didesnį išmokų iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo poreikį. Audito metu bus vertinamas šių išmokų skyrimo teisėtumas.

Šiuo metu vykdomas

2020 m. nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės skola Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų valstybės išteklių fondų ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, teikiami kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys. Valstybės skolą sudaro prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. Kasmet teikdami Seimui išvadą dėl tų metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, atliekame šio rinkinio ir valstybės skolos duomenų teisingumo ir valstybės skolos valdymo vertinimą. 2020-ieji yra išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių, todėl naudojami valstybės rezervai, padidintos skolinimosi ir garantijų teikimo apimtys. Audito metu bus vertinamas skolinimosi valstybės vardu teisėtumas, ar teikiant valstybės garantijas laikytasi Seimo nustatytų limitų, kokia apimtimi panaudoti sukaupti rezervai.

Bus baigtas per 3 mėn.

2020 m. Pensijų anuiteto fondas

Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijos išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka pensijų anuitetų mokėtojui. Pensijų anuitetų mokėtojas nuo 2020 m. liepos mėn. yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymu, Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį kiekvienais metais audituoja ir fondo metinių ataskaitų rinkinio audito išvadą rengia Valstybės kontrolė. Teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo 2020 m. ataskaitų rinkinio, atliksime jo teisingumo vertinimą, taip pat vertinsime, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.

Šiuo metu vykdomas

2020 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Šio fondo audituojami konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš 6 skyrių (Valstybinės ligonių kasos ir penkių teritorinių ligonių kasų) ir 6 jų administruojamų fondų ataskaitų duomenų. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2020 m. konsoliduotųjų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą. Į šį fondą surenkamos sveikatos draudimo įmokos, kurias moka apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, valstybės biudžeto lėšos, skirtos įstatymu pavestoms funkcijoms atlikti, ir kt. Šiomis lėšomis apmokamos teisės aktų nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, kompensuojama už įsigytus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuoma, apmokamos medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, galūnių, sąnarių ir organų protezavimo ir centralizuotai perkamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos ir kt. Planuota, kad šio fondo įplaukos 2020 m. sudarys 2,30 mlrd. Eur, išlaidos – 2,30 mlrd. Eur (iš jų 0,2 mlrd. Eur – rezervui sudaryti), tačiau metai išskirtiniai, daug iššūkių dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių, todėl, įgyvendinant su šiomis aplinkybėmis susijusius sprendimus, fondui tenka naudoti ir sukauptus rezervus: priimti sprendimai karantino metu sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo išlaidas kompensuoti fondo rezervo pagrindinės dalies lėšomis. Audito metu bus vertinamas fondo lėšų, įskaitant ir jo rezervą, naudojimo teisėtumas.

Šiuo metu vykdomas

2020 m. Rezervinis (stabilizavimo) fondas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju. 2020 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliekame jų teisingumo vertinimą, taip pat vertiname, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. Planuota, kad šio fondo lėšų likutis 2020 m. sudarys 444,8 mln. Eur. Šie metai išskirtiniai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių, todėl buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kurie sumažino fondo įplaukas. 2020 m. valstybinio audito metu analizuosime fondo plano vykdymo ar nevykdymo priežastis ir vertinsime fondo lėšų panaudojimą, atsižvelgdami į numatytų priemonių COVID-19 viruso sukeltoms pasekmėms valdyti įtaką.

Šiuo metu vykdomas

2020 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys

Valstybės finansinių ataskaitų rinkinys yra rengiamas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame konsoliduojama per 600 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenų. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje, kuris rengiamas pinigų principu, pateikiami metiniai valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų planų ir jų vykdymo duomenys. 2020 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadas dėl valstybės ataskaitų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą. Atsižvelgdami į biudžeto valdysenos svarbą racionaliam ir skaidriam valstybės išteklių paskirstymui ir panaudojimui, atlikdami auditą ir toliau vertinsime vykdomos strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarkos eigą, teiktų rekomendacijų biudžeto formavimo ir vykdymo srityje įgyvendinimo pažangą.

Šiuo metu vykdomas

2020 m. Valstybinio socialinio draudimo fondas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Valstybinio socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame fondo biudžete. 2020 m. reorganizavus 2 teritorinius skyrius, fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš 11 skyrių ir 11 jų fondų (iki tol buvo 13) pateiktų ataskaitų duomenų. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2020 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių, vertinsime jų teisingumą ir ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. Į šį fondą surenkamos draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų savanoriškai mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir teisės aktų nustatyta tvarka jos skiriamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, dalinio darbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokoms. 2020 m. buvo išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių. Fondo valdyba turėjo užtikrinti labai išaugusių laikino nedarbingumo išmokų mokėjimą, vienkartinių išmokų pensininkams ir ūkininkams mokėjimą, taip pat įgyvendinti verslo likvidumui išsaugoti skirtas priemones: atidėti įmokų mokėjimą neigiamą poveikį patyrusiems draudėjams, netaikyti priverstinio poveikio priemonių dėl nesumokėtų įmokų. Audito metu bus vertinamas šių išmokų skyrimo, mokėjimo ir kitų priemonių vykdymo teisėtumas.

Bus baigtas per 3 mėn.

Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano tikslo „padėti verslui išsaugoti likvidumą“ įgyvendinimo teisėtumas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2020 m. Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame numatytoms priemonėms įgyvendinti planuojama skirti 6,24 mlrd. Eur. Pagrindiniai jų finansavimo šaltiniai – valstybės biudžetas ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos. Trečdalis ekonomikos skatinimo plano lėšų skirta padėti verslui išsaugoti likvidumą. Įgyvendinti šį tikslą ypač svarbu, nes verslas yra kiekvienos valstybės ekonomikos pagrindas. Sėkminga verslo plėtra lemia didesnį užimtumą, daugiau surinktų mokesčių, socialinę gerovę ir saugumą, sparčiau augantį bendrąjį vidaus produktą. Stebime, kad nuo plano paskelbimo pradžios panaudota tik apie trečdalis tikslui skirtų lėšų, jų naudojimo procesai lėti. Atsižvelgdami į šias aplinkybes audito metu planuojame vertinti procesų ir lėšų, skirtų padėti verslui išsaugoti likvidumą, atitiktį teisės aktams, atkreipdami dėmesį į tai, ar sukurta teisinė aplinka pakankama, siekiant nusistatytų tikslų ir įgyvendinant patvirtintas priemones.

Auditai atliekant Europos Sąjungos fondų investicijų audito institucijos funkcijas *

*Atliktų auditų rezultatai viešinami tik gavus Europos Komisijos patvirtinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 139 str.;

Šiuo metu vykdomas

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2020 m. liepos 1 d.–2021 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias prašoma atlyginti Europos Komisijos

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Bus baigtas per 3 mėn.

Lietuvos stabilumo 2021 m. programos vertinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą Stabilumo 2021 m. programą ir pateiksime ataskaitą, kurioje bus: 2021–2022 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių ex-post vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos.

Vertinimai

Bus baigtas per 3 mėn.

2019–2020 m tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) išorės auditas

INTOSAI XXIII kongrese antrai kadencijai trejų metų biudžeto laikotarpiui esame išrinkti atlikti šios organizacijos išorės auditą. Vertinsime 2019 ir 2020 m. INTOSAI finansinių ataskaitų teisingumą.

Bus baigtas per 3 mėn.

COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2019 m. Lietuvoje buvo 235 tūkst. asmenų, kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, ir tokių asmenų kasmet daugėja. Dominuoja nerimo, santykių šeimoje, vienišumo, priklausomybių ir depresijos temos. Prognozuojama, kad ateityje COVID-19 pandemija ir paskelbtas karantinas bei socialinės ir ekonominės pasekmės reikšmingai padidins šių sutrikimų paplitimą Lietuvoje. Karantinui pasibaigus ar užsitęsus, psichikos sveikatos situacija gali dar labiau blogėti dėl ekonominių pasekmių. Reaguojant į pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes visuomenės psichikos sveikatai, 2020 m. liepos mėn. patvirtintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas, kuriam įgyvendinti per 2 metus numatoma skirti 8,3 mln. Eur. Dėl psichologų trūkumo ir kitų specialistų kompetencijos stokos ilgalaikės neigiamos COVID-19 pandemijos pasekmės visuomenės psichikai gali būti nesuvaldytos. Planuojame vertinti, ar imamasi visų numatytų veiksmų, kad padidėtų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kad būtų teikiamos individualios psichikos sveikatos raštingumo įgūdžių formavimo ir kitos asmeniui reikalingos paslaugos.

Bus baigtas per 3 mėn.

Lietuvos pasirengimo įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus vertinimas

2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurioje nustatė 17 darnaus vystymosi tikslų, skirtų visoms pasaulio valstybėms. Šie tikslai grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais (aplinkos, socialiniu ir ekonominiu), kurie apima skurdo, nelygybės, maisto saugos, švietimo, sveikatos, tvaraus vartojimo ir gamybos, ekonomikos augimo, užimtumo, infrastruktūros, tvaraus gamtinių išteklių valdymo, kovos su klimato kaita ir kitas svarbias sritis. Pagal tarptautinį darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo indeksą 2020 m. Lietuva užima 36 vietą tarp 193 valstybių ir atsilieka nuo kaimyninių šalių (Estija užima 10, Lenkija – 23, Latvija – 24 vietą). Remdamiesi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) sukurtu modeliu, įvertinsime, ar Lietuvoje yra užtikrintas pasirengimas įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.