2025-06-04
Vis dar nepavyksta užtikrinti, kad Lietuvoje esantiems UNESCO objektams būtų taikomi tinkami apsaugos reikalavimai. Į tai atkreipė dėmesį auditoriai, Seimo Kultūros komitete pristatydami vertinimo „UNESCO pasaulio paveldo objektų valdymas ir saugojimas“ rezultatus.
1994–2023 m. į UNESCO materialiojo pasaulio paveldo sąrašą įtraukti penki Lietuvos objektai: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas ir Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939. Už vertybių apsaugą atsakingos Kultūros ir Aplinkos ministerijos.
„UNESCO vertybės statusas – tai ne tik šalies žinomumas. Tai kartu ir įsipareigojimas, kad šioms vertybėms bus taikomi papildomi apsaugos reikalavimai. Deja, to įgyvendinti mums vis dar nepavyksta. Jei nesilaikysime UNESCO pasaulio paveldo apsaugai keliamų aukštesnių reikalavimų, nei taikomi nacionalinėms vertybėms, gali nepavykti jų išsaugoti ateities kartoms“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Auditoriai nustatė, kad iki šiol patvirtintas tik vienos iš penkių Lietuvos UNESCO vertybių – Kernavės archeologinės vietovės – valdymo planas, nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsena neatskleidžia tikrosios objektų būklės: 88 proc. objektų fizinė būklė 2021–2024 m. įvertinta kaip nepakitusi. Tai reiškia, kad nėra žinoma, kurių būklė yra bloga ar avarinė ir jau reikėtų imtis priemonių.
VK archyvo nuotr.
Komentarams:
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]