2025-04-30
Visuomenei senstant ir šalyje mažėjant gyventojų (prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvoje jų bus 2,6 mln.), neišvengiamai susiduriama su iššūkiais, kylančiais dėl būtinybės užtikrinti senstančios visuomenės poreikius, o kartu išlaikyti viešųjų finansų tvarumą. Demografinių pokyčių įtakos viešiesiems finansams klausimus Seimo Audito komiteto ir Valstybės kontrolės organizuotoje konferencijoje „Viešieji finansai ir demografiniai iššūkiai: kaip pasiruošti ateičiai?“ šiandien nagrinėjo Lietuvos viešojo sektoriaus, akademinės ir verslo bendruomenių atstovai, politikos formuotojai ir vykdytojai. Konferencijoje ekspertai analizavo Lietuvos viešųjų finansų tvarumui įtaką darančius veiksnius, aptarti demografinių pokyčių iššūkiai, konkurencingumo ir fiskalinio struktūrinio plano svarba.
Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pradėdamas konferenciją pabrėžė: „Spartus visuomenės senėjimas – ne statistinis rodiklis lentelėse. Tai augantys ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai savo piliečiams. Norėdami po dvidešimties ar trisdešimties metų vis gausėjančiai vyresnio amžiaus visuomenės daliai užtikrinti kokybiškas socialines ir medicinines paslaugas, jau šiandien turime ieškoti sprendimų, kurie didintų valstybės pajamas, skatintų ekonomikos augimą ir darbo našumą. Tik taip galėsime išvengti nevaldomo valstybės skolos augimo“.
„Besikeičiančios demografinės struktūros pasekmes jau jaučiame – dėl mažėjančio mokinių skaičiaus pertvarkomas mokyklų tinklas, trūksta sveikatos sektoriaus darbuotojų, sparčiai augant pensijoms skirtoms išlaidoms, ribotais biudžeto ištekliais sunku padengti kokybiškų viešųjų paslaugų poreikius. Itin karštas diskusijas sukelia dvi reikšmingos, su ateitimi susijusios iniciatyvos: antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarka ir kontūrus bandantys rasti mokestiniai keitimai. Labai svarbu, kad valstybės įsipareigojimai būtų priimami atsakingai – remiantis duomenimis grįstais vertinimais, diskutuojant ir ieškant ilgalaikių sprendimų. Tik taip galėsime užtikrinti, kad ir ateities kartos turėtų galimybę naudotis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis, o socialiniai ir ekonominiai poslinkiai nebūtų šokiruojantys“, – konferencijoje kalbėjo valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Ilguoju laikotarpiu vieni svarbiausių Lietuvos ekonomikos plėtrą ir valstybės finansų padėtį lemsiančių veiksnių yra susiję su demografija. Didėjančios išlaidos senatvės pensijoms ir sveikatos priežiūrai didins spaudimą augti valdžios sektoriaus skolai ir kels riziką šalies viešųjų finansų tvarumui. Jei su visuomenės senėjimu susiję įsipareigojimai bus dengiami tik skola, projektuojama, kad 2050 m. ji išaugtų iki beveik 80 proc. BVP. Tai atskleidė Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, atliktas valdžios sektoriaus finansų tvarumo 2025–2050 m. vertinimas.
Šią ir kitas rizikas tvariems viešojo sektoriaus finansams, valdžios sektoriaus finansų tvarumo 2025–2050 m. analizę konferencijoje pristatė Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė. Ji pabrėžė: jei būtų bandoma laikytis fiskalinės drausmės taisyklių nedidinant valdžios sektoriaus pajamų, mažėtų viešųjų paslaugų kiekis ir kokybė, prastėtų socialinis tvarumas. Siekiant finansuoti su visuomenės senėjimu susijusius įsipareigojimus, būtina vykdyti struktūrines reformas, kurios skatintų investicijas, darbo našumą ir švelnintų besikeičiančios demografijos poveikį.
Prof. dr. Domantas Jasilionis, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovas konferencijoje kalbėjo apie Lietuvos demografijos pokyčius ir dėl jų kylančius iššūkius. Buvo pristatyti demografiniai scenarijai, susiję su galimu imigracijos ir technologinės pažangos poveikiu, aptartos galimos viešosios politikos gairės, siekiant tvaresnių demografinių ir ekonominių pokyčių ateityje.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta analizavo konkurencingumą, kaip stiprios ekonomikos įrankį. Pranešėjas pabrėžė, kad konkurencingumas yra bene svarbiausias ekonomikos matas, padedantis auginti ekonomiką be papildomos darbo jėgos ar įrankių, o tai itin svarbu turint omenyje geopolitinę situaciją ir neramumus pasaulyje.
Finansų ministras Rimantas Šadžius konferencijos dalyviams pristatė pirmą kartą parengtą vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą, kuriame Lietuva įsipareigojo tvariai valdyti valdžios sektoriaus išlaidas. Kartu šis planas apima Vyriausybės numatomas vykdyti reformas ir investicijas, kuriomis bus siekiama stiprinti Lietuvos socialinį ir ekonominį atsparumą, didinti šalies konkurencingumą.
Konferencijos vaizdo įrašą galima rasti Seimo svetainėje ir Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.
Daugiau informacijos:
Zita Bislienė,
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento patarėja
Mob. +370 684 84 573 , el. p. [email protected]
Eglė Šukytė,
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Audito komiteto biuro patarėja
Mob. +370 620 993 92, el. p. [email protected]
Seimo kanceliarijos nuotr.