UNESCO pasaulio paveldo objektų valdymas ir saugojimas

• UNESCO pasaulio paveldo statuso nauda neabejojama, nors ji nepamatuota.
• Dar nepatvirtinti UNESCO vertybių išsaugojimui svarbūs valdymo ir specialieji planai.
• Stebėsena neatskleidžia UNESCO vertybių būklės.

Saugant UNESCO materialiojo pasaulio paveldo vertybes laikomasi ne visų tarptautinių reikalavimų, neparengti ir neįgyvendinami valdymo ir specialieji planai, nevertinamas poveikis paveldui, apie objektų išskirtinumą ir vertę komunikacijos per mažai. Nesilaikant UNESCO paveldo apsaugai taikomų reikalavimų, didėja grėsmė neišsaugoti išskirtinių vertybių. Tokius rezultatus rodo Valstybės kontrolės atliktas vertinimas „UNESCO pasaulio paveldo objektų valdymas ir saugojimas“.
  
Lietuva 1992 m. prisijungė prie konvencijos ir įsipareigojo užtikrinti savo teritorijoje esančio kultūros ir gamtos paveldo nustatymą, apsaugą, išsaugojimą, pristatymą ir perdavimą ateities kartoms. 1994–2023 m. į UNESCO materialiojo pasaulio paveldo sąrašą įtraukti 5 Lietuvos objektai: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas ir Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939. Už vertybių apsaugą yra atsakingos Kultūros ir Aplinkos ministerijos.
  
„Neturint tikslių duomenų apie UNESCO pasaulio paveldo vertybes, stebėsenai neatskleidžiant jų tikrosios būklės, sudėtinga užtikrinti tinkamą jų tvarkymą ir priežiūrą. Tai gali turėti neigiamą poveikį UNESCO vertybių būklei, jų išsaugojimui, estetiniam vaizdui ir patrauklumui lankytojams“, – tikina valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
  
UNESCO pasaulio paveldo statuso nauda šalies pripažinimui, įvaizdžiui, žinomumui ir didesniam turistų pritraukimui neabejojama, tačiau, kaip rodo vertinimas, nėra skaičiuojama jo ekonominė nauda ar pridėtinė vertė nei šaliai, nei įtrauktoms vertybėms. Nėra apibendrintų duomenų apie lankytojus ar turistus UNESCO vietovėse ar juose esančiuose lankomuose objektuose. Nežinoma ir netiriama, kiek turistų apsisprendimui aplankyti šalį turėjo įtakos UNESCO vertybės.  Kita vertus – per didelis turistų skaičius gali turėti ir neigiamos įtakos Kuršių nerijos išsaugojimui. Būtina parengti šios vertybės valdymo planą, apimantį ir turistų srautų valdymą, kad būtų išvengta negrįžtamų pokyčių, galinčių kelti grėsmę išskirtinei visuotinei vertei.
  
UNESCO vertybės turi būti saugomos vadovaujantis aukštesniais tarptautiniais reikalavimais, tačiau ne visų jų laikomasi. Nuo 2014 m. neatliekamas poveikio pasaulio paveldui vertinimas ketinant atlikti restauravimo ar naujų statybų darbus, kurie galėtų paveikti vertybės išskirtinę visuotinę vertę. Taip pat trūksta komunikavimo apie šių vertybių  išskirtinumą ir vertę.
  
Šalys yra įsipareigojusios parengti pasaulio paveldo vertybių valdymo planus, tačiau iki šiol patvirtintas tik vienos iš penkių Lietuvos UNESCO vertybių – Kernavės archeologinės vietovės – valdymo planas. Nesant parengtų ir įgyvendinamų UNESCO vertybių valdymo ir specialiųjų planų, institucijoms sudėtinga spręsti klausimus, susijusius su vertybės išsaugojimo ir aktualizavimo veiksmų koordinavimu, bendradarbiavimu ir stebėsena.
  
Vertinimo rezultatai rodo, kad stebėsena neatskleidžia pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės būklės. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai nebuvo stebėti bent kartą per 5 metus. 88 proc. objektų fizinė būklė 2021–2024 m. įvertinta kaip nepakitusi, taigi nėra žinoma, kurių objektų ji bloga ar avarinė ir reikėtų imtis priemonių.
  
Pasak auditorių, UNESCO materialiojo pasaulio paveldo apsaugai keliamų aukštesnių reikalavimų laikymasis ir poveikio paveldui vertinimas padėtų rasti geriausius sprendimus, kurie atitiktų plėtros poreikius ir užtikrintų, kad vertybės išskirtinė visuotinė vertė būtų išsaugota ateities kartoms.
  
Šio Valstybės kontrolės parengto vertinimo tikslas – pateikti susistemintą informaciją apie Lietuvos UNESCO materialiojo pasaulio paveldo objektų valdymą, stebėseną ir naudą šaliai. Kadangi tai yra vertinimas, o ne auditas, rekomendacijos nepateikiamos.

Vertinimo ataskaita: UNESCO pasaulio paveldo objektų valdymas ir saugojimas

Komentarams:
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]