Strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai

• Valstybės pažangos siekiams įgyvendinti suplanuoti tris kartus mažesni finansiniai ištekliai, nei jų reiktų Nacionalinio pažangos plano tikslams pasiekti. 
• Strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai vis dar vyksta: ne visos programos patvirtintos, suplanuotos ne visos pažangos priemonės. 
• Pažangos stebėsenai trūksta įrankių ir duomenų periodiškai matuoti rodiklių pasiekimą, įvertinti, kokia pasiekta pažanga tarpiniu laikotarpiu.

Įgyvendinant ankstesnių Valstybės kontrolės auditų rekomendacijas, valstybėje nuo 2021 m. vykdoma strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pertvarka. Dabar formuojamas 2025–2027 m. trimetis biudžetas, vyksta tęstinės veiklos ir organizuojamas pažangos priemonių vertinimas, kuriama stebėsenos sistema. Apie 18 mlrd. Eur suplanuota dešimčiai 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano tikslų, kuriuos vykdo 14 ministerijų, pasiekti (apie 10 proc. valstybės biudžeto asignavimų kasmet). Šis planas nustato pagrindinius valstybėje siekiamus pokyčius, užtikrinančius pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos ir saugumo srityse. Tačiau vis dar trūksta veiksmų, kurie leistų įvertinti suplanuotus valstybės pažangos tikslus ir suderinti juos su finansinėms galimybėmis. Tokius rezultatus atskleidžia Valstybės kontrolės auditas „Strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai“.

„Siekiant kurti pagrįstus lūkesčius, planuojama ir įgyvendinama pažanga turi atitikti valstybės finansines galimybes. Kol kas valstybės pažangos siekiams įgyvendinti suplanuota tris kartus mažesni finansiniai ištekliai, nei jų reiktų Nacionalinio pažangos plano tikslams pasiekti, stinga objektyvių duomenų pasiektai pažangai įvertinti. Strateginio valdymo sistemos praktinius trūkumus parodė ir kitų mūsų auditų ir vertinimų rezultatai, pavyzdžiui, bausmių sistemos modernizavimo poreikių ir skiriamų išteklių balansas (https://bit.ly/4bWl3wl), sienos apsaugos poreikių planavimas (https://bit.ly/3RojoqQ)“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Kaip rodo auditas, kai kurie svarbūs strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai dar vyksta: nepatvirtinta Civilinės saugos stiprinimo plėtros programa, nesuplanuotos 44 iš 180 (24 proc.) pažangos priemonės, kai kurios jų patvirtintos dalinės. Nepatvirtinus visų veiksmų, o patvirtintųjų nesuderinus su valstybės finansinėmis galimybėmis, nesudarytos prielaidos operatyviai spręsti problemas valstybės veiklos srityse pažangos lėšomis. Taip pat nepatvirtintas 2024–2027 m. pažangos priemonių vertinimų planas, nebaigta sisteminė tęstinės veiklos lėšų peržiūra, nepabaigtas formuoti pirmasis trimetis valstybės biudžetas. 

Pasak auditorių, trūksta duomenų ir įrankių, kurie leistų periodiškai įvertinti pasiektą pažangą: Strateginio valdymo informacinė sistema (SIS) nepritaikyta naujai strateginio valdymo sistemai, o nauja sistema (SVIS) dar kuriama. Duomenys stebėsenai renkami iš ataskaitų, o ne iš sistemos – taip mažėja planavimo, stebėsenos ir atsiskaitymo už rezultatus procesų efektyvumas.

Siekiant rezultatyvios ir su valstybės finansinėmis galimybėmis susietos valstybės pažangos, Vyriausybės kanceliarijai rekomendavome nustatyti Nacionalinio pažangos plano rengimo (apimties, rodiklių nustatymo) principus. Rekomendacijai įgyvendinti kanceliarija suplanavo sukurti plano rodiklių nustatymo modelį bei priimti sprendimus dėl plano atnaujinimo, suderinus pažangos planavimą su finansiniais ištekliais.

Valstybinio audito ataskaita: Strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai

Komentarams:
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +. +370 608 93 463, el. p. [email protected]