Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Veiklos auditas

Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas

2022 m. liepos 28 d.

2022-07-28

Valstybės kontrolė: Klaipėdos jūrų uostas sukurtų dar daugiau pridėtinės vertės, jei patobulintų infrastruktūros ir žemės valdymą

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: Klaipėdos jūrų uostas sukurtų dar daugiau pridėtinės vertės, jei patobulintų infrastruktūros ir žemės valdymąKlaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių būklė turi būti gerinama, reikia tobulinti uosto žemės valdymą ir kontrolę, neatidėlioti sprendimų dėl rezervinių teritorijų poreikio ir jų prijungimo prie uosto. Tai atskleidė Valstybės kontrolės auditas „Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas“.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra svarbiausias ir didžiausias Lietuvos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų ir vakarų. Uosto teritorija užima 554,1 ha sausumos ir 31 734 ha akvatorijos ploto. Tiesiogiai su uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 įmonių, sukuriama per 58 tūkst. darbo vietų bei 6,1 proc. viso šalyje sukuriamo BVP. Per metus uoste perkraunama vidutiniškai apie 45 mln. tonų įvairių krovinių.

Audito rezultatai rodo, kad uosto krantinių būklė turėtų būti gerinama, ketvirtadalis jų 2021 m. vis dar buvo nepatenkinamos būklės ir tai apribojo žemės nuomininkų galimybes visu pajėgumu vykdyti krovos, laivų statybos ir remonto darbus. Dalis Uosto direkcijos patikėjimo teise valdomų pastatų buvo nenaudojami uosto veikloje, nes yra apleisti, sunykę arba nebaigti statyti.

Siekiant užtikrinti uosto efektyvumą ir rezultatyvumą, svarbu, kad žemės nuomininkų veikla būtų susijusi su uostui keliamais tikslais ir uždaviniais. Tačiau, pasak auditorių, 43-uose proc. žemės nuomos sutarčių nebuvo nurodyta, kokią konkrečią veiklą, susijusią su uostu (pvz., laivų remontas, laivų krovos darbai ir kt.), nuomininkai įsipareigojo vykdyti. 57-iuose proc. žemės nuomos sutarčių nuomininkams numatyti apyvartos įsipareigojimai neparodo, kiek jų veikla prisidėjo prie uosto veiklos rezultato. Dalis nuomininkų įsipareigojimų nevykdė, tačiau jokių pasekmių jiems tai neturėjo, nors įstatyme nustatyta, kad tokiu atveju uostas turi teisę nutraukti nuomos sutartį pirma laiko.
„Esama praktika neužtikrina, kad visi uosto žemės nuomininkai maksimaliai prisidėtų prie uosto veiklos tikslų pasiekimo. Kadangi uosto teritorija yra ribota, trūksta laisvų žemės teritorijų, svarbu, kad tie, kas nuomojasi žemę, savo veikla padėtų įgyvendinti uostui nustatytus rodiklius ir siekti didžiausios naudos“, – sako Giedrė Piktelytė, vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.

Įgyvendinus Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, Klaipėdos jūrų uosto žemės ir infrastruktūros valdymas taps efektyvesnis, o uosto žemės nuomininkai rezultatyviai prisidės prie uostui keliamų veiklos tikslų pasiekimo. Su Klaipėdos jūrų uosto direkcija sutarta, kad įgyvendinus rekomendacijas uosto krantinių, kurių būklė turėtų būti gerinama, iki 2032 m. sumažės 3,6 km. Taip pat siekiama, kad visose žemės nuomos sutartyse būtų nurodyta, kokią konkrečią veiklą, susijusią su uostu, įsipareigojo vykdyti nuomininkai.


Valstybinio audito ataskaita: Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas


Komentarams: 
Mindaugas Šalčius,
Veiklos audito 3-iojo departamento vadovas
mob. 8 609 75 885, el. p. [email protected]
    

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: Pensijų anuitetų fondo ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingos