Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Išvados, parengtos vykdant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją

Išvada dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2021–2022 m.

2022 m. birželio 2 d.

2022-06-02

Lietuvos savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės taisyklių, tačiau turėtų siekti didesnių investicijų

Iliustracija pranešimui spaudai Lietuvos savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės taisyklių, tačiau turėtų siekti didesnių investicijųValstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atliko savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimą. Jo tikslas – nustatyti, ar, tvirtinant ir vykdant savivaldybių biudžetus, buvo laikomasi taisyklių. 

Vertinimas, kaip savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės, atliktas dviem pjūviais: pagal faktinius duomenis įvertinant 2021 m. biudžetus (ex-post) ir analizuojant, kaip suplanuoti 2022 m. biudžetai (ex-ante). Atlikus vertinimą nustatyta, kad visos savivaldybės laikėsi valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių.

Vertinimas parodė, kad 2021 m. savivaldybių biudžetų perviršis buvo vienas didžiausių nuo 2000 m. ir sudarė 174,3 mln. Eur, arba 0,3 proc. BVP. Tai lėmė faktas, kad 2021 m. savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų, ir išleido mažiau, nei numatyta. Dėl sparčiai augusio darbo užmokesčio savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, kuris sudaro didžiausią savivaldybių pajamų dalį. Iš suplanuotų lėšų 2021  m. išlaidoms liko nepanaudoti 237 mln. Eur.

Savivaldybių investicijos yra svarbus regioninę plėtrą skatinantis veiksnys, dėl kurių gali būti pritraukiamas tiek vidaus, tiek užsienio kapitalas, vystoma vietinė darbo rinka. Vertinime pažymima, kad vietos valdžia skiria mažiau lėšų investicijoms nei euro zonos šalių vidurkis, o palyginus su kitomis Baltijos valstybėmis – investicijų lygis yra žemiausias. Lietuvoje 2021 m. jos sudarė 35,5 proc. visų viešųjų investicijų, o tuo tarpu euro zonoje siekė 44,1 proc. 

„Pastaraisiais metais Lietuvoje vyravo savivaldybių biudžetų perviršiai ir buvo neišnaudotas visas fiskalinės drausmės taisyklių suteiktas lankstumas. Vis dėlto, jei siekiant skatinti vietos valdžios viešąsias investicijas būtų praplėstos skolinimosi galimybės, svarbu užtikrinti, kad tai nekels grėsmės fiskaliniam tvarumui. Šiam tikslui pasiekti svarbus savivaldybių finansinių duomenų patikimumo užtikrinimas ir skolos automatinio korekcinio mechanizmo įvedimas“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė.

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė reguliariai atlieka savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimus. 2023 m. pirmąjį pusmetį bus vertinamas savivaldybių 2022 m. faktinis fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis.

  
Išvada dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2021–2022 m.

    
Komentarams:
Rasa Ibelhauptaitė
Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė
mob. 8 608 93 862, el. p. [email protected]