Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Išvados, parengtos vykdant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją

Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti

2021 m. gegužės 28 d.

2021-05-28

Valstybės kontrolė: prisiimant ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, dera numatyti ir tvarius pajamų šaltinius

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: prisiimant ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, dera numatyti ir tvarius pajamų šaltinius

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, atliko Vyriausybės 2021-05-14 nutarimu Seimui pateikto 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projekto vertinimą. 

2021 m. biudžeto pakeitimo įstatymo projekte planuojamos papildomos išlaidos ne tik COVID-19 priemonėms, bet ir kitos ilgalaikės išlaidos, kurių padengimui nėra numatyta ilgalaikių pajamų šaltinių. 2020 m. gruodį priimtame įstatyme ilgalaikės išlaidos, nepadengtos pajamomis, sudarė 1,6 proc. BVP (835,6 mln. Eur), o 2021 m. biudžeto pakeitimo įstatymo projekte šios išlaidos papildomai didinamos 0,1 proc. BVP (30,2 mln. Eur). Tai neatitinka Europos Komisijos rekomendacijos užtikrinti tinkamą ilgalaikių priemonių finansavimą, siekiant neutralaus poveikio biudžetui. Atsižvelgiant į pandemiją ir išskirtines aplinkybes, biudžeto deficito didinimas COVID-19 priemonėms yra suprantamas, bet struktūrinis deficitas neturėtų būti didinamas dėl kitų ilgalaikių įsipareigojimų, nesusijusių su pandemijos suvaldymu ir investicijomis.

„Pasibaigus išskirtinėms aplinkybėms, siekiant sumažinti išaugusį struktūrinį deficitą ir išvengti tolimesnio einamųjų išlaidų finansavimo skolintomis lėšomis, būtina struktūriškai didinti pajamas. Situacija sudėtingesnė ir dėl to, kad tokie ilgalaikiai įsipareigojimai kaip įvestas pensijų indeksavimas neišvengiamai reikalaus išlaidų didinimo“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė.

Valstybės kontrolė pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus papildomais pajamų šaltiniais nepadengtos ilgalaikės išlaidos jau sukūrė apie 5 proc. BVP struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. Per 2017–2020 m. laikotarpį šios išlaidos kasmet vidutiniškai augo po 1 proc. BVP. 2017–2019 m. ilgalaikės išlaidos buvo dengiamos papildomomis pajamomis, gautomis dėl sparčiau nei potencialus BVP augusios Lietuvos ekonomikos. Tačiau 2020–2021 m. nenumačius tvaraus pajamų šaltinio, valdžios sektoriaus ilgalaikėms einamosioms išlaidoms skiriama 2,9 proc. BVP.

Pažymėtina, jog nuo 2020-03-26 Lietuvoje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurioms esant galima neatsižvelgti į fiskalinių rodiklių nukrypimą (t. y. laikinai taisyklių taikymo sritis susiaurinta), kol tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės (buvusių, einamųjų ir ateinančių trejų metų) laikotarpiu.
  
  
Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti

    
Komentarams:
Saulė Skripkauskienė,
Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja,
mob. 8 608 93 485, el. p. saule.skripkauskiene@ifi.lt

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: prisiimant ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, dera numatyti ir tvarius pajamų šaltinius