Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Veiklos auditas

Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena

2021 m. balandžio 6 d.

2021-04-07

Valstybės kontrolė: valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės galėtų teikti didesnę naudą visuomenei, jų funkcijos turėtų būti aiškesnės, o veikla skaidresnė

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysenaValstybė ir savivaldybės, dalyvaudamos įmonių ir viešųjų įstaigų valdysenoje, ne visada užtikrina, kad jų veikla būtų pagrįsta gerojo valdymo principais, skaidri ir orientuota į tikslų pasiekimą. Vis dar yra tobulintinų sričių, apibrėžiant jų steigimo tikslingumą ir vykdant specialiuosius įpareigojimus, keliant tikslus įmonėms, sudarant kolegialius organus, viešinant informaciją apie įmones ir viešąsias įstaigas, rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos – atliktas auditas „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“.

Lietuvoje 2019 m. veikė 1 007 valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, valstybės valdomų įmonių visų eilių dukterinės bendrovės bei viešosios įstaigos, 74 institucijos atstovavo valstybei ir savivaldybėms jų valdyme. Šios įmonės ir viešosios įstaigos veikia svarbiose ūkio srityse, prisideda prie ekonomikos augimo, užimtumo, pildo biudžetą dividendais ir įmokomis.

„Vykdant valstybės valdomų įmonių pertvarką, buvo siekiama jų portfelį optimizuoti, tačiau to įgyvendinti, kaip planuota, nepavyko. Vis dar veikia dalis valstybės įmonių, kurių teisinė forma neleidžia užtikrinti pažangios valdysenos. Be to, nėra objektyviai įvertintas valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų vykdomų funkcijų pagrįstumas. Taip nesudaromos sąlygos išgryninti jų kompetenciją ir nustatyti, kokias viešąsias paslaugas turėtų teikti tik valstybės institucijos“, – sako Sandra Ragėnaitė, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausioji patarėja.

Pasak auditorių, valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų kolegialių organų sudarymas ir reikalavimai bei pareigos jiems nėra reglamentuoti teisės aktais. Įdiegus geruosius valdysenos principus, būtų sudaromos sąlygos suformuoti stiprius kolegialius organus, padedančius siekti geresnių rezultatų. Be to, valstybei ir savivaldybei atstovaujančios institucijos nėra įpareigotos viešosioms įstaigoms parengti lūkesčių raštų. Šie raštai leistų įvardyti aiškius valstybės ir savivaldybėms atstovaujančių institucijų poreikius, skatintų siekti geresnių veiklos rodiklių.

Audito metu nustatyta, kad 84 proc. vertintų savivaldybių valdomų įmonių nepaskyrė arba paskyrė mažiau į savivaldybių biudžetus dividendų ar pelno, nei galėjo pagal jų esamą nuosavo kapitalo pelningumą ir gerąją valstybės valdomų įmonių praktiką. Tam įtakos turėjo tai, kad savivaldybių valdomų bendrovių dividendų skyrimo ir mokėjimo politika teisės aktais nėra reglamentuota, dėl dividendų paskyrimo sprendžia pati savivaldybė. Vien 2019 m. 43 proc. vertintų savivaldybių valdomų įmonių į kitus metus perkėlė 17,5 mln. Eur paskirstytino pelno, kurio nuo 60 iki 85 proc. galėjo būti sumokėta į savivaldybių biudžetus.

Įgyvendinus šio audito rekomendacijas, veiktų ir duotų naudą visuomenei tik tokios valstybės valdomos įmonės, kurių funkcijos yra svarbios valstybės uždaviniams įgyvendinti, o viešųjų įstaigų, kurių valdyme dalyvauja valstybė ar savivaldybės, valdysena atitiktų gerojo valdymo principus ir būtų orientuota į efektyvią ir skaidrią jų veiklą.
 

Valstybinio audito ataskaita: Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena

 
Komentarams:
Rimantė Sabutytė
Ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė,
tel. 8 609 52 508, el. p. rimante.sabutyte@vkontrole.lt

Infografikas VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ VALDOMŲ ĮMONIŲ BEI VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ VALDYSENA