Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Nuo 2015 m. sausio 1 d. siekiant užtikrinti fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną bei parengti Valstybės kontrolės įstatyme nustatytas išvadas ir ataskaitas, Valstybės kontrolėje įsteigtas Biudžeto politikos stebėsenos departamentas, atliekantis nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas.

Siekianti užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą, vykdomos šios veiklos:

  • Makroekonominių prognozių vertinimas ir tvirtinimas (tvirtinimo aprašas)
  • Fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas (ex-ante ir ex-post)
  • Struktūrinio postūmio užduoties nustatymo pagrįstumas
  • Vaidmuo sprendžiant dėl išskirtinių aplinkybių
  • Fiskalinės politikos bei biudžeto vykdymo stebėsena
  • Metinių biudžeto projektų vertinimas
  • Fiskalinio skaidrumo skatinimas / propagavimas

Siekiant sustiprinti fiskalinės institucijos funkcijų vykdymą ir efektyvumą bei užtikrinti, kad teikiamos išvados ir ataskaitos atitiktų gerąją praktiką, nuo 2016 m. balandžio 18 d. Valstybės kontrolėje sudaryta užsienio ekspertų patariamoji darbo grupė. Ji atlieka Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, parengtų išvadų ir ataskaitų peržiūrą ir vertinimą ir taip užtikrina kokybės kontrolės politiką ir procedūras. Ekspertų grupės nariai pagal kompetenciją teikia darbuotojams konsultacijas, patarimus, metodinę ir kitą pagalbą.

2019 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovaujama ekspertų grupė pirmą kartą atliko Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, išorės peržiūrą. EBPO nepriklausomų fiskalinių institucijų peržiūrų metu vertinama nepriklausomų fiskalinių institucijų veikla, atsižvelgiant į taikomus EBPO principus ir pateikiamos rekomendacijas dėl veiklos efektyvumo tobulinimo ir ilgalaikės perspektyvos. Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, peržiūros įžvalgas galima rasti ataskaitoje.
 

BENDRADARBIAVIMAS

Valstybės kontrolė, atliekanti fiskalinės institucijos funkcijas, aktyviai bendradarbiauja su nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo EU IFIS narėmis, Baltijos šalių ir kitų valstybių fiskalinėmis institucijomis

Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė atliko Lietuvos stabilumo 2022 m. programos vertinimąFiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė atliko Lietuvos stabilumo 2022 m. programos vertinimą.
  
Ataskaitoje pažymima, kad rengiant šią programą pateiktose vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso projekcijose neatsižvelgiama į dalį valstybės prisiimtų įsipareigojimų, tokių kaip darbo užmokesčio didinimas švietimo ir sveikatos sričių darbuotojams bei galimą poreikį iki 2,5 proc. BVP didinti biudžetą gynybai. Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, vertinimu, įtraukus šiuos įsipareigojimus valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sudarys 4,9 proc. BVP, 2023 m. – 3,3 proc. BVP, o 2024–2025 m. mažės iki 3,0 proc. BVP.
  
„Lietuvos stabilumo 2022 m. programoje projektuojamas struktūrinio valdžios sektoriaus deficito mažinimas nuo 3,0 iki 1,0 proc. BVP 2022–2025 m. laikotarpiu. Tikimasi, kad struktūrinis deficitas mažės, nes numatoma, kad grynosios (neto) išlaidos augs lėčiau nei daugiametis potencialus BVP to meto kainomis, tačiau nėra numatyta tam reikalingų konkrečių priemonių, užtikrinančių tokį išlaidų lygio mažėjimą 2023–2025 metais. Grynųjų išlaidų augimas vidutiniu laikotarpiu didžiąja dalimi bus nulemtas socialinių išmokų ir kompensacijų dirbantiesiems. Kapitalui tenkančių išlaidų dalies įtaka 2023 m. numatoma neigiama, o tai nedera su Europos Komisijos rekomenduojama nacionalinių investicijų skatinimo kryptimi“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.
 
Stabilumo programoje projektuojamas valdžios sektoriaus pajamų lygis 2023–2025 m. išlieka panašus į numatomą 2022 m. lygį. Pažymėtina, kad 2021 m. aukštą šio sektoriaus pajamų lygį lėmė palankus ekonominis ciklas, vienkartinio pobūdžio veiksniai ir žema palyginamoji bazė, todėl tokia padėtis laikina. Neįtraukiant vienkartinio pobūdžio priemonių įtakos, numatoma, kad Lietuvos fiskalinė politika 2022  m. bus prociklinė, o 2023 m. gali keisti kryptį ir tapti neutralia.

Nenumačius papildomų pajamų šaltinių valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis vidutiniu laikotarpiu nuosekliai didės. Šį rodiklį didins pirminis deficitas, tačiau jo poveikį švelnins palanki realiojo BVP ir palūkanų normų dinamika. Tikėtina, kad, vidutiniu laikotarpiu didėjant palūkanų normoms, augs valdžios sektoriaus skolos valdymo išlaidos, o refinansuojant skolą turimas pigias Vyriausybės vertybinių popierių emisijas gali tekti keisti brangesnėmis.

Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, retrospektyviu vertinimu, 2021 m. buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių.

Stabilumo programa – dokumentas, kuriame kiekvienų metų balandžio mėn. ES valstybės narės pateikia savo fiskalinius planus kitiems trejiems metams. Šie planai turi atitikti ES ir nacionalines fiskalinės drausmės taisykles ir padėti užkirsti kelią fiskalinių iššūkių atsiradimui. 
  

Lietuvos stabilumo 2022 metų programos vertinimas
    
          
Komentarams:
Saulė Skripkauskienė 
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė
mob. 8 608 93 485, el. p. saule.skripkauskiene@ifi.lt

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė atliko Lietuvos stabilumo 2022 m. programos vertinimą

Iliustracija pranešimui spaudai Laikino pajamų augimo pagrindu prisiimti ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai ateityje didins valstybės biudžeto deficitą

Vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, Valstybės kontrolė atliko 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo patikslinto įstatymo projekto vertinimą ir pateikė Seimui savo išvadą.

Tikslinamame 2022 m. valstybės biudžete numatytos išlaidos, skirtos dujų ir elektros kainoms kompensuoti. Nors šio sprendimo tikslas – mažinti infliaciją, tačiau tokio tipo kompensavimas mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius bei skatina vidaus paklausą ir, tokiu būdu, didina infliaciją, o ne ją mažina. Be to, dujų ir elektros kainų kompensavimo kaštai yra paskirstomi vienodai visiems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į tai, kiek ir kokios energijos jie suvartoja. Jei tokio pobūdžio kompensavimo paketai bus taikomi ateityje, būtina numatyti kas ir iš kokių lėšų apmokės išaugusius įsipareigojimus.

Nors 2020 m. valdžios sektoriaus išlaidų augimas Lietuvoje buvo didžiausias Europos Sąjungoje, tada pasirinktos finansinės priemonės padėjo sušvelninti COVID-19 pandemijos sukeltą poveikį ir, tikėtina, prisidėjo prie palankių 2021 m. ekonominių rodiklių įverčių. 2021 m. išlaidos susijusios su COVID-19 pandemijos valdymu reikšmingai sumažėjo (nuo 2,6 iki 1,3 mlrd. EUR), tačiau jas didžiąją dalimi pakeitė ilgalaikės einamosios išlaidos, todėl valdžios sektoriaus grynosios arba neto išlaidos toliau augo. Projektuojama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus neto išlaidos rekordiškai augs apie 19 proc. Ilgalaikio pobūdžio išlaidų dalies augimą lemia ir ateityje lems ne tik didėjančios išlaidos gynybai, bet ir su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos ir kiti prisiimti įsipareigojimai. Fiskalinės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad tokiam išlaidų augimui nėra numatyta papildomų pajamų šaltinių, siekiant neprastinti viešųjų finansų padėties.

„Valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykio išaugimas yra laikinas, susijęs su netvariai augančiomis šio sektoriaus išlaidomis. Būtina supaprastinti fiskalinės drausmės sistemą, didinti reglamentavimo aiškumą, užtikrinti fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi piliečiams naudą – ekonomikos verslo ciklų poveikio mažinimo ir valdomos infliacijos“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.

Išvadoje pažymima, kad 2021 m. valdžios sektoriaus pajamos išaugo, o jų surinkimas iš pagrindinių mokesčių viršija daugiametį šalies vidurkį. Tikėtina, kad šis pajamų augimas yra laikinas, nes jį lėmė vienkartinio pobūdžio veiksniai bei palanki ekonomikos ciklo padėtis. Tokio netvaraus ir laikino pajamų augimo pagrindu prisiimti ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai ateityje didins valdžios sektoriaus deficitą. Mokesčių reforma vis atidedama, todėl fiskaliniai iššūkiai ne sprendžiami, bet nukeliami į ateitį.
  
  
Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti

    
Komentarams:
Saulė Skripkauskienė
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė
mob. 8 608 93 485, el. p. saule.skripkauskiene@ifi.lt

Iliustracija pranešimui spaudai Šalies ekonominę raidą lems žaliavų importo rinkų perskirstymo sėkmė, o papildomos struktūrinės pajamos mažintų kainų augimo ir finansinės naštos riziką ateityjeFiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir tvirtina kovo 31 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2022 m. programai rengti. Išaugus neapibrėžtumui dėl karo Ukrainoje, išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali neišsipildyti.

Finansų ministerija 2021 m. gruodžio mėn. ekonominės raidos scenarijuje prognozavo, kad šalies ūkio plėtra 2022 m., nors ir išliks ženkli (3,7 proc.), tačiau bus lėtesnė nei 2021 m. Tai labiausiai skatino pandemijos nulemti žaliavų ir tiekimo grandinių trikdžiai bei augančios energetinių išteklių kainos. Šias problemas pagilino 2022 m. vasario mėn. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

Neapibrėžtumas dėl tolesnės Rusijos karo Ukrainoje eigos ir trukmės, Europos Sąjungos ir JAV įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei galimų atsakomųjų sankcijų poveikio, didina riziką dėl ilgiau, nei tikėtasi, užsitęsusių tiekimo grandinių trikdžių, aukštesnių žaliavų ir energetikos išteklių kainų bei prastesnių verslo ir gyventojų lūkesčių.

„Nuo 2014 m. sumažėjo Lietuvos prekybos su Rusija ir Baltarusija apimtys, tačiau tarp Europos Sąjungos valstybių Baltijos šalys išlieka daugiausiai importuojančios iš šių šalių. 2021 m. iš Rusijos ir Baltarusijos Lietuva daugiausia importavo mineralinio kuro, medienos ir jos dirbinių, geležies ir plieno, trąšų. Mineralinio kuro importas svarbus energijai imlioms pramonės šakoms Lietuvoje, tokioms kaip naftos perdirbimas ar trąšų gamyba. Pasikeitusi geopolitinė situacija reikšmingai padidino poreikį perskirstyti energetinių išteklių ir kitų žaliavų importo rinkas“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.

Vidaus rizikos veiksniai susiję su infliacija, transporto, statybos ir apdirbamosios gamybos sektorių jautrumu ir gyventojų lūkesčiais bei investicijomis. Infliacija, didžiąja dalimi, nulemta energetinių ir maisto produktų kainų, labiausiai veikia pensinio amžiaus ir mažas pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią. Dėl šios priežasties gali išaugti skurdo rodikliai ir kilti poreikis papildomai paramai siekiant palaikyti vidaus vartojimą. Be to, kyla rizika, kad Europos Sąjungos paramos lėšomis planuoti finansuoti projektai bus neįgyvendinti, nes reali projekto įgyvendinimo kaina gali viršyti projektavimo metu numatytąją.

Kadangi 2022 m. sausio–vasario mėn. mokesčių plano vykdymas neviršija daugiametės tendencijos, todėl neapibrėžtumas dėl viršplaninių pajamų surinkimo yra didelis. Augant einamųjų išlaidų poreikiui, o pajamoms išliekant neapibrėžtoms, svarbu ieškoti struktūrinių pajamų šaltinių, kurie prisidėtų ne tik prie rizikos sumažinimo augti skolintų lėšų poreikiui, bet ir prie skolos didėjimo rizikos valdymo. Tai gali būti svarbu ateityje, jei dėl geografinės padėties augtų Lietuvos skolos aptarnavimo kaštai.

Finansų ministerija parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuoja, kad 2022 m. realusis BVP augs 1,6 proc., o infliacija sieks 9,8 proc. Numatoma, kad dėl karo Ukrainoje labiausiai bus paveikta Lietuvos tarptautinė prekyba, tačiau šalies ekonomikos augimą palaikys namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos. Neapibrėžtumas yra didelis, tačiau, stabilizuojantis geopolitinei situacijai ir perskirsčius žaliavų importo rinkas, projektuojamas realiojo BVP augimo paspartėjimas iki 2,5 proc. 2023 m. ir infliacijos sulėtėjimas iki 3,0 proc.

Atnaujintoje Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramoje matyti, kad spartėjančios grynosios infliacijos fone 2022 m. I ketv. Lietuvos ekonomikos temperatūra, tikėtina, aukštesnė už 2021 m. lygį.

2022 m. balandžio 1 d. pristatytame „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ pakete pasiūlytos priemonės mažiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams susidariusioje situacijoje yra svarbios ir tikslingos. Tuo tarpu į horizontalų dujų ir elektros kainų kompensavimą nukreiptos priemonės mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius, skatina vidaus paklausą, kuri didina infliaciją. Dėl šios priežasties reikalingos papildomos valdžios sektoriaus pajamos. Panašaus pobūdžio paketų poreikis gali kartotis, todėl klausimo „kas apmokės“ nederėtų atidėti ateičiai. Spaudimą augti ilgalaikio pobūdžio išlaidoms darys ne tik didėjančios išlaidos gynybai, bet ir su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos ir kiti prisiimti įsipareigojimai.
  
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
         
         
Komentarams:
Saulė Skripkauskienė 
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė
mob. 8 608 93 485, el. p. saule.skripkauskiene@ifi.lt

  

Iliustracija pranešimui spaudai Šalies ekonominę raidą lems žaliavų importo rinkų perskirstymo sėkmė, o papildomos struktūrinės pajamos mažintų kainų augimo ir finansinės naštos riziką ateityje

Rengiamos išvados ir ataskaitos

Rodyti viską

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Baigtas

2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. kovas)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Nepradėtas

2023 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2022–2023 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos

Baigtas

Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (2022 m. balandis)

Įvertinsime Vyriausybės pateikto Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir parengsime išvadą dėl jo.

Baigtas

Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (2022 m. kovas)

Įvertinsime Vyriausybės pateikto Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir parengsime išvadą dėl jo

Nepradėtas

Išvada dėl neįprastos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai atšaukimo nuo 2023 m.

Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai parengus pranešimą dėl išskirtinių aplinkybių atšaukimo, Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 7 str. 2 d., patvirtins, kad išskirtinės aplinkybės nebegalioja ir rengiant valdžios sektoriaus 2023 m. biudžetų projektus turi būti taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės.

Baigtas

Lietuvos stabilumo 2022 m. programos vertinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą Stabilumo 2022 m. programą ir pateiksime ataskaitą, kurioje bus: 2022–2023 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių ex-post vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos.

Bus baigtas per 3 mėn.

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. birželis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m., kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. gruodis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m., kuris esant išskirtinėms aplinkybėms turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. rugsėjis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m. ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo

Bus baigtas per 3 mėn.

Savivaldybių ex-ante ir ex-post fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas

Įvertinsime 2021 m. ex-post ir 2022 m. ex-ante savivaldybių biudžetus, ar buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.

Fiskaliniai duomenys

Makroekonominiai duomenys