Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Nuo 2015 m. sausio 1 d. siekiant užtikrinti fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną bei parengti Valstybės kontrolės įstatyme nustatytas išvadas ir ataskaitas, Valstybės kontrolėje įsteigtas Biudžeto politikos stebėsenos departamentas, atliekantis nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas.

Siekianti užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą, vykdomos šios veiklos:

  • Makroekonominių prognozių vertinimas ir tvirtinimas (tvirtinimo aprašas)
  • Fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas (ex-ante ir ex-post)
  • Struktūrinio postūmio užduoties nustatymo pagrįstumas
  • Vaidmuo sprendžiant dėl išskirtinių aplinkybių
  • Fiskalinės politikos bei biudžeto vykdymo stebėsena
  • Metinių biudžeto projektų vertinimas
  • Fiskalinio skaidrumo skatinimas / propagavimas

Siekiant sustiprinti fiskalinės institucijos funkcijų vykdymą ir efektyvumą bei užtikrinti, kad teikiamos išvados ir ataskaitos atitiktų gerąją praktiką, nuo 2016 m. balandžio 18 d. Valstybės kontrolėje sudaryta užsienio ekspertų patariamoji darbo grupė. Ji atlieka Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, parengtų išvadų ir ataskaitų peržiūrą ir vertinimą ir taip užtikrina kokybės kontrolės politiką ir procedūras. Ekspertų grupės nariai pagal kompetenciją teikia darbuotojams konsultacijas, patarimus, metodinę ir kitą pagalbą.

2019 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovaujama ekspertų grupė pirmą kartą atliko Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, išorės peržiūrą. EBPO nepriklausomų fiskalinių institucijų peržiūrų metu vertinama nepriklausomų fiskalinių institucijų veikla, atsižvelgiant į taikomus EBPO principus ir pateikiamos rekomendacijas dėl veiklos efektyvumo tobulinimo ir ilgalaikės perspektyvos. Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, peržiūros įžvalgas galima rasti ataskaitoje.
 

BENDRADARBIAVIMAS

Valstybės kontrolė, atliekanti fiskalinės institucijos funkcijas, aktyviai bendradarbiauja su nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo EU IFIS narėmis, Baltijos šalių ir kitų valstybių fiskalinėmis institucijomis

Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai Kovojant su infliacija, reiktų vengti perteklinį vartojimą skatinančių priemoniųFiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino 2022 m. birželio 30 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų.

Lietuvos ūkio raida 2022 m. pirmąjį ketvirtį buvo sparti, tačiau numatoma, kad antroji metų pusė šalies ekonomikos plėtrai nebus tokia palanki. Finansų ministerija šiemet projektuoja 1,6 proc. šalies realiojo BVP augimą. Numatoma, kad labiausiai bus paveikta Lietuvos tarptautinė prekyba, tačiau ekonomikos augimą palaikys namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos. Pirmojo metų ketvirčio pabaigoje stebimi Lietuvos prekių eksporto struktūros pokyčiai. Kovą, lyginant su vasariu, prekių eksporto į Rusiją ir Baltarusiją dalis smuko daugiau nei trečdaliu, o į Europos Sąjungos (ES) šalis reikšmingai išaugo. Projektuojama, kad 2023 m. šalies realusis BVP paspartės iki 2,1 proc.

„Projektuojant aukštą infliaciją, auga spaudimas priimti papildomas į visus gyventojus orientuotas priemones, tokias kaip mokesčių mažinimas ar įvairios kompensacijos. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja tikslingą paramą, nukreiptą į labiausiai pažeidžiamus asmenis, ir įspėja, kad vidaus paklausos skatinimas apsunkina Europos centrinio banko siekį suvaldyti infliaciją. Atsižvelgiant į neigiamą rizikų balansą, sprendimai turi būti priimami ypač atsakingai, nes valdžios sektoriaus deficitą didinančios priemonės gali prisidėti prie valstybės skolos augimo“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski.

Lietuvos ir pasaulio ekonomikos perspektyvas temdo įtempta geopolitinė situacija. Neapibrėžtumas, susijęs su tolesne Rusijos karo Ukrainoje eiga, nemažėja. ES naujų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paskelbimas ir atitinkamai galimos šių valstybių atsakomosios priemonės gali lemti spartesnį energijos išteklių ir žaliavų kainų augimą. Išlieka ilgesnės tiekimo grandinių trikdžių trukmės rizika, prie kurios prisideda Kinijos taikomi ribojimai, skirti COVID-19 pandemijos valdymui. Tai veikia nuo Kinijoje gaminamų komponentų itin priklausomą Vokietijos, pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės, pramonę. Ekonominės situacijos neapibrėžtumas, augančios kainos ir palūkanų normos atsispindi prastėjančiuose euro zonos verslo ir gyventojų lūkesčiuose. Be to, išlieka iššūkiai, susiję su tolesniu pandemijos valdymu. Šios rizikos gali kelti iššūkių ekonominei raidai tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse šalies prekybos partnerėse.

Valstybės kontrolės vertinimu, Lietuvos ekonomika 2022 m. bus arti savo potencialo. Atnaujintoje ekonomikos temperatūros diagramoje matyti, kad 2022 m. antrą ketvirtį temperatūra, tikėtina, išliks aukšta.

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė tvirtina Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti.
  
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
         
         
Komentarams:
Jaroslav Mečkovski
Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas
mob. 8 608 92 305, el.p. [email protected]

  

Iliustracija pranešimui spaudai Kovojant su infliacija, reiktų vengti perteklinį vartojimą skatinančių priemonių

Iliustracija pranešimui spaudai Lietuvos savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės taisyklių, tačiau turėtų siekti didesnių investicijųValstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atliko savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimą. Jo tikslas – nustatyti, ar, tvirtinant ir vykdant savivaldybių biudžetus, buvo laikomasi taisyklių. 

Vertinimas, kaip savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės, atliktas dviem pjūviais: pagal faktinius duomenis įvertinant 2021 m. biudžetus (ex-post) ir analizuojant, kaip suplanuoti 2022 m. biudžetai (ex-ante). Atlikus vertinimą nustatyta, kad visos savivaldybės laikėsi valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių.

Vertinimas parodė, kad 2021 m. savivaldybių biudžetų perviršis buvo vienas didžiausių nuo 2000 m. ir sudarė 174,3 mln. Eur, arba 0,3 proc. BVP. Tai lėmė faktas, kad 2021 m. savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų, ir išleido mažiau, nei numatyta. Dėl sparčiai augusio darbo užmokesčio savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, kuris sudaro didžiausią savivaldybių pajamų dalį. Iš suplanuotų lėšų 2021  m. išlaidoms liko nepanaudoti 237 mln. Eur.

Savivaldybių investicijos yra svarbus regioninę plėtrą skatinantis veiksnys, dėl kurių gali būti pritraukiamas tiek vidaus, tiek užsienio kapitalas, vystoma vietinė darbo rinka. Vertinime pažymima, kad vietos valdžia skiria mažiau lėšų investicijoms nei euro zonos šalių vidurkis, o palyginus su kitomis Baltijos valstybėmis – investicijų lygis yra žemiausias. Lietuvoje 2021 m. jos sudarė 35,5 proc. visų viešųjų investicijų, o tuo tarpu euro zonoje siekė 44,1 proc. 

„Pastaraisiais metais Lietuvoje vyravo savivaldybių biudžetų perviršiai ir buvo neišnaudotas visas fiskalinės drausmės taisyklių suteiktas lankstumas. Vis dėlto, jei siekiant skatinti vietos valdžios viešąsias investicijas būtų praplėstos skolinimosi galimybės, svarbu užtikrinti, kad tai nekels grėsmės fiskaliniam tvarumui. Šiam tikslui pasiekti svarbus savivaldybių finansinių duomenų patikimumo užtikrinimas ir skolos automatinio korekcinio mechanizmo įvedimas“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė.

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė reguliariai atlieka savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimus. 2023 m. pirmąjį pusmetį bus vertinamas savivaldybių 2022 m. faktinis fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis.

  
Išvada dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2021–2022 m.

    
Komentarams:
Rasa Ibelhauptaitė
Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė
mob. 8 608 93 862, el. p. [email protected]

Iliustracija pranešimui spaudai Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė atliko Lietuvos stabilumo 2022 m. programos vertinimąFiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė atliko Lietuvos stabilumo 2022 m. programos vertinimą.
  
Ataskaitoje pažymima, kad rengiant šią programą pateiktose vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso projekcijose neatsižvelgiama į dalį valstybės prisiimtų įsipareigojimų, tokių kaip darbo užmokesčio didinimas švietimo ir sveikatos sričių darbuotojams bei galimą poreikį iki 2,5 proc. BVP didinti biudžetą gynybai. Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, vertinimu, įtraukus šiuos įsipareigojimus valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sudarys 4,9 proc. BVP, 2023 m. – 3,3 proc. BVP, o 2024–2025 m. mažės iki 3,0 proc. BVP.
  
„Lietuvos stabilumo 2022 m. programoje projektuojamas struktūrinio valdžios sektoriaus deficito mažinimas nuo 3,0 iki 1,0 proc. BVP 2022–2025 m. laikotarpiu. Tikimasi, kad struktūrinis deficitas mažės, nes numatoma, kad grynosios (neto) išlaidos augs lėčiau nei daugiametis potencialus BVP to meto kainomis, tačiau nėra numatyta tam reikalingų konkrečių priemonių, užtikrinančių tokį išlaidų lygio mažėjimą 2023–2025 metais. Grynųjų išlaidų augimas vidutiniu laikotarpiu didžiąja dalimi bus nulemtas socialinių išmokų ir kompensacijų dirbantiesiems. Kapitalui tenkančių išlaidų dalies įtaka 2023 m. numatoma neigiama, o tai nedera su Europos Komisijos rekomenduojama nacionalinių investicijų skatinimo kryptimi“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.
 
Stabilumo programoje projektuojamas valdžios sektoriaus pajamų lygis 2023–2025 m. išlieka panašus į numatomą 2022 m. lygį. Pažymėtina, kad 2021 m. aukštą šio sektoriaus pajamų lygį lėmė palankus ekonominis ciklas, vienkartinio pobūdžio veiksniai ir žema palyginamoji bazė, todėl tokia padėtis laikina. Neįtraukiant vienkartinio pobūdžio priemonių įtakos, numatoma, kad Lietuvos fiskalinė politika 2022  m. bus prociklinė, o 2023 m. gali keisti kryptį ir tapti neutralia.

Nenumačius papildomų pajamų šaltinių valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis vidutiniu laikotarpiu nuosekliai didės. Šį rodiklį didins pirminis deficitas, tačiau jo poveikį švelnins palanki realiojo BVP ir palūkanų normų dinamika. Tikėtina, kad, vidutiniu laikotarpiu didėjant palūkanų normoms, augs valdžios sektoriaus skolos valdymo išlaidos, o refinansuojant skolą turimas pigias Vyriausybės vertybinių popierių emisijas gali tekti keisti brangesnėmis.

Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, retrospektyviu vertinimu, 2021 m. buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių.

Stabilumo programa – dokumentas, kuriame kiekvienų metų balandžio mėn. ES valstybės narės pateikia savo fiskalinius planus kitiems trejiems metams. Šie planai turi atitikti ES ir nacionalines fiskalinės drausmės taisykles ir padėti užkirsti kelią fiskalinių iššūkių atsiradimui. 
  

Lietuvos stabilumo 2022 metų programos vertinimas
    
          
Komentarams:
Saulė Skripkauskienė 
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė
mob. 8 608 93 485, el. p. [email protected]

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė atliko Lietuvos stabilumo 2022 m. programos vertinimą

Rengiamos išvados ir ataskaitos

Rodyti viską

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Baigtas

2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. kovas)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Nepradėtas

2023 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2022–2023 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos

Baigtas

Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (2022 m. balandis)

Įvertinsime Vyriausybės pateikto Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir parengsime išvadą dėl jo.

Baigtas

Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (2022 m. kovas)

Įvertinsime Vyriausybės pateikto Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir parengsime išvadą dėl jo

Nepradėtas

Išvada dėl neįprastos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai atšaukimo nuo 2023 m.

Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai parengus pranešimą dėl išskirtinių aplinkybių atšaukimo, Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 7 str. 2 d., patvirtins, kad išskirtinės aplinkybės nebegalioja ir rengiant valdžios sektoriaus 2023 m. biudžetų projektus turi būti taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės.

Baigtas

Lietuvos stabilumo 2022 m. programos vertinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą Stabilumo 2022 m. programą ir pateiksime ataskaitą, kurioje bus: 2022–2023 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių ex-post vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos.

Baigtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. birželis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m., kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. gruodis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m., kuris esant išskirtinėms aplinkybėms turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Bus baigtas per 3 mėn.

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. rugsėjis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m. ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo

Baigtas

Savivaldybių ex-ante ir ex-post fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas

Įvertinsime 2021 m. ex-post ir 2022 m. ex-ante savivaldybių biudžetus, ar buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.

Fiskaliniai duomenys

Makroekonominiai duomenys