Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Nuo 2015 m. sausio 1 d. siekiant užtikrinti fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną bei parengti Valstybės kontrolės įstatyme nustatytas išvadas ir ataskaitas, Valstybės kontrolėje įsteigtas Biudžeto politikos stebėsenos departamentas, atliekantis nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas.

Siekianti užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą, vykdomos šios veiklos:

  • Makroekonominių prognozių vertinimas ir tvirtinimas
  • Fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas (ex-ante ir ex-post)
  • Struktūrinio postūmio užduoties nustatymo pagrįstumas
  • Vaidmuo sprendžiant dėl išskirtinių aplinkybių
  • Fiskalinės politikos bei biudžeto vykdymo stebėsena
  • Metinių biudžeto projektų vertinimas
  • Fiskalinio skaidrumo skatinimas / propagavimas

Siekiant sustiprinti fiskalinės institucijos funkcijų vykdymą ir efektyvumą bei užtikrinti, kad teikiamos išvados ir ataskaitos atitiktų gerąją praktiką, nuo 2016 m. balandžio 18 d. Valstybės kontrolėje sudaryta užsienio ekspertų patariamoji darbo grupė. Ji atlieka Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, parengtų išvadų ir ataskaitų peržiūrą ir vertinimą ir taip užtikrina kokybės kontrolės politiką ir procedūras. Ekspertų grupės nariai pagal kompetenciją teikia darbuotojams konsultacijas, patarimus, metodinę ir kitą pagalbą.

2019 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovaujama ekspertų grupė pirmą kartą atliko Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, išorės peržiūrą. EBPO nepriklausomų fiskalinių institucijų peržiūrų metu vertinama nepriklausomų fiskalinių institucijų veikla, atsižvelgiant į taikomus EBPO principus ir pateikiamos rekomendacijas dėl veiklos efektyvumo tobulinimo ir ilgalaikės perspektyvos. Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, peržiūros įžvalgas galima rasti ataskaitoje.
 

BENDRADARBIAVIMAS

Valstybės kontrolė, atliekanti fiskalinės institucijos funkcijas, aktyviai bendradarbiauja su nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo EU IFIS narėmis, Baltijos šalių ir kitų valstybių fiskalinėmis institucijomis

Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: ekonomikos padėtis yra palankesnė, nei tikėtasi pavasarįValstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, patvirtino ekonominės raidos scenarijų, kurį Finansų ministerija paskelbė birželio 11 d. Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali būti neįgyvendintas.

Nepaisant 2021 m. I ketv. galiojusio karantino režimo, Lietuvos ūkio raida buvo palankesnė, nei tikėtasi. Lietuvos realusis BVP padidėjo 1,2 proc., nors euro zonoje šis rodiklis sumažėjo 1,3 proc. Šalies ekonomikos augimui daugiausia teigiamos įtakos turėjo investicijos ir namų ūkių vartojimo išlaidos. 2021 m. II ketv. numatomas spartesnis ekonomikos augimas, kuriam turės įtakos palyginamosios bazės efektas. 2021 m. II ketv. nestebimi tokie griežti karantino ribojimai, kurie galiojo tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (tuomet BVP krito 4,6 proc.). 

Ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad Lietuvos realusis BVP 2021 m. padidės 4,1 proc., 2022 m. augimas spartės iki 4,4 proc., o 2023–2024 m. taps nuosaikesnis. Palankesni, nei tikėtasi, 2021 m. pirmojo ketvirčio šalies ūkio raidos rezultatai, įtrauktos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos ir geresnės pagrindinių eksporto rinkų augimo prielaidos prisidėjo prie projekcijų peržiūros teigiama kryptimi. Numatoma, kad BVP augimą labiausiai skatins namų ūkių vartojimas ir įsibėgėjančios investicijos. 

Tikimasi, kad, švelninant ribojimus ir didėjant nuo COVID-19 skiepytų asmenų skaičiui, vartotojų ekonominės padėties vertinimas turėtų gerėti, o prekių ir ypač paslaugų išlaidos – didėti. Privatųjį vartojimą skatins numatomas augantis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, viršijantis infliaciją, bei didėjantis užimtųjų skaičius. Projektuojama, kad 2021 m. infliacija išaugs iki 2,6 proc. Tai gali lemti žemos palyginamosios bazės efektas, naftos kainos svyravimai, tiekimo grandinių sutrikimai. 2023–2024 m. infliacija turėtų stabilizuotis 2 proc. lygyje.

„Nors ekonomikos padėtis šiemet numatoma geresnė, nei tikėtasi pavasarį, įvairių šalies ekonominių veiklų situacija nėra tolygi. 2021 m. gegužės mėn. pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimas grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Šiuo laikotarpiu laisvų darbo vietų skaičius yra didžiausias nuo 2008 m.  Pramonės sektoriuje įmonių, kurių veiklą riboja darbuotojų trūkumas, dalis pasiekė 2019 m. lygį, o prekybos ir statybos sektoriuje – artima daugiamečiam vidurkiui. Tačiau maitinimo ir apgyvendinimo, meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veiklos yra veikiamos karantino apribojimų. Tikslingų, į labiausiai nuo pandemijos nukentėjusias ekonomines veiklas orientuotų skatinimo priemonių poreikis išlieka aktualus“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas Jaroslav Mečkovski.

Lietuvos ekonomikos raidą gali neigiamai veikti rizikos, susijusios su tarptautinių prekybos partnerių augimo tempais, COVID-19 pandemijos dinamika. Atsigaunant pasaulio pramonės sektoriui, didžiųjų pasaulio ekonomikų žaliavų paklausa auga sparčiau, nei tikėtasi. Todėl įžvelgiama galimų rizikų dėl tiekimo grandinių trikdžių. 

Vidaus rizikos veiksniai išlieka susiję su infliacija ir darbo rinkos iššūkiais. Sparčiai augant pasaulinei gamybai, susidaręs žaliavų tiekimo trūkumas ir auganti naftos kaina kels prekių kainas. Vykstant skiepijimo nuo COVID-19 procesui ir laisvėjant taikomiems ribojimams, užimtų gyventojų skaičius didės, gyventojams ir įmonėms reikės prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių.

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, atnaujino Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramą. Joje pateikta 2021 m. II ketv. prognozė rodo, kad Lietuvos ekonomikos temperatūra kils ir, tikėtina, pasieks 2017–2019 m. vidutinį lygį.
 
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
         
         
Komentarams:
Jaroslav Mečkovski 
Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas,
mob. 8 608 92 305, el. p. jaroslav.meckovski@ifi.lt

  

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: ekonomikos padėtis yra palankesnė, nei tikėtasi pavasarį

Iliustracija pranešimui spaudai Lietuvos savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės taisyklių neišnaudodamos visų lankstumo priemoniųValstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atliko savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimą. Jo tikslas – nustatyti, ar, tvirtinant ir vykdant savivaldybių biudžetus, buvo laikomasi taisyklių. Fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis užtikrina galimybę sutaupyti išteklius ir juos perskirstyti prioritetinėms sritims.

Vertinimas, kaip savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės, buvo atliekamas dviem pjūviais: pagal faktinius duomenis įvertinant 2020 m. biudžetus (ex-post) ir analizuojant, kaip suplanuoti 2021 m. biudžetai (ex-ante). Atlikus vertinimą nustatyta, kad visos savivaldybės laikėsi valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių.

Siekiant padėti savivaldybėms pandemijos laikotarpiu, buvo numatytos įvairios lankstumo priemonės, tačiau fiskalinės drausmės taisyklių buvo laikomasi jų neišnaudojant. „Pandemijos laikotarpiu ir esant neigiamam produkcijos atotrūkiui nuo potencialo savivaldybių biudžetams leidžiama turėtų tam tikro dydžio deficitus, tačiau esminis pajamų ir išlaidų balansavimas užtikrinamas per centrinės valdžios dotacijas ir subsidijas. Toks principas taikomas, nes skolinantis valstybės vardu suteikiamos reikšmingai palankesnės skolinimo sąlygos, nei individuali savivaldybė gautų skolindamasi savarankiškai finansų institucijoje“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė.


Valstybės kontrolė reguliariai atlieka savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimus. 2022 m. pirmąjį pusmetį bus vertinamas savivaldybių 2021 m. ex-post fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis.
 
 
Išvada dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2020–2021 m.
 
 
Komentarams: 
Saulė Skripkauskienė,
Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja,
mob. 8 608 93 485, el. p. saule.skripkauskiene@ifi.lt

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: prisiimant ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, dera numatyti ir tvarius pajamų šaltinius

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, atliko Vyriausybės 2021-05-14 nutarimu Seimui pateikto 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projekto vertinimą. 

2021 m. biudžeto pakeitimo įstatymo projekte planuojamos papildomos išlaidos ne tik COVID-19 priemonėms, bet ir kitos ilgalaikės išlaidos, kurių padengimui nėra numatyta ilgalaikių pajamų šaltinių. 2020 m. gruodį priimtame įstatyme ilgalaikės išlaidos, nepadengtos pajamomis, sudarė 1,6 proc. BVP (835,6 mln. Eur), o 2021 m. biudžeto pakeitimo įstatymo projekte šios išlaidos papildomai didinamos 0,1 proc. BVP (30,2 mln. Eur). Tai neatitinka Europos Komisijos rekomendacijos užtikrinti tinkamą ilgalaikių priemonių finansavimą, siekiant neutralaus poveikio biudžetui. Atsižvelgiant į pandemiją ir išskirtines aplinkybes, biudžeto deficito didinimas COVID-19 priemonėms yra suprantamas, bet struktūrinis deficitas neturėtų būti didinamas dėl kitų ilgalaikių įsipareigojimų, nesusijusių su pandemijos suvaldymu ir investicijomis.

„Pasibaigus išskirtinėms aplinkybėms, siekiant sumažinti išaugusį struktūrinį deficitą ir išvengti tolimesnio einamųjų išlaidų finansavimo skolintomis lėšomis, būtina struktūriškai didinti pajamas. Situacija sudėtingesnė ir dėl to, kad tokie ilgalaikiai įsipareigojimai kaip įvestas pensijų indeksavimas neišvengiamai reikalaus išlaidų didinimo“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė.

Valstybės kontrolė pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus papildomais pajamų šaltiniais nepadengtos ilgalaikės išlaidos jau sukūrė apie 5 proc. BVP struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. Per 2017–2020 m. laikotarpį šios išlaidos kasmet vidutiniškai augo po 1 proc. BVP. 2017–2019 m. ilgalaikės išlaidos buvo dengiamos papildomomis pajamomis, gautomis dėl sparčiau nei potencialus BVP augusios Lietuvos ekonomikos. Tačiau 2020–2021 m. nenumačius tvaraus pajamų šaltinio, valdžios sektoriaus ilgalaikėms einamosioms išlaidoms skiriama 2,9 proc. BVP.

Pažymėtina, jog nuo 2020-03-26 Lietuvoje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurioms esant galima neatsižvelgti į fiskalinių rodiklių nukrypimą (t. y. laikinai taisyklių taikymo sritis susiaurinta), kol tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės (buvusių, einamųjų ir ateinančių trejų metų) laikotarpiu.
  
  
Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti

    
Komentarams:
Saulė Skripkauskienė,
Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja,
mob. 8 608 93 485, el. p. saule.skripkauskiene@ifi.lt

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: prisiimant ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, dera numatyti ir tvarius pajamų šaltinius

Vertinimai

Rodyti viską

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Baigtas

2021 m. birželio mėn. patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Nepradėtas

2021 m. gruodžio mėn. patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Baigtas

2021 m. kovo mėn. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Nepradėtas

2021 m. rugsėjo mėn. patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Nepradėtas

2022 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2021–2022 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos.

Baigtas

Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto vertinimas

Įvertinsime Vyriausybės pateikto Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir parengsime išvadą dėl jo vertinimo.

Baigtas

Lietuvos stabilumo 2021 m. programos vertinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą Stabilumo 2021 m. programą ir pateiksime ataskaitą, kurioje bus: 2021–2022 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių ex-post vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos.

Baigtas

Savivaldybių ex-ante fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas

Įvertinsime 2020 m. ex-post ir 2021 m. ex-ante savivaldybių biudžetus, ar buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme..

Fiskaliniai duomenys