Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Nuo 2015 m. sausio 1 d. siekiant užtikrinti fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną bei parengti Valstybės kontrolės įstatyme nustatytas išvadas ir ataskaitas, Valstybės kontrolėje įsteigtas Biudžeto politikos stebėsenos departamentas, atliekantis nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas.

Siekianti užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą, vykdomos šios veiklos:

  • Makroekonominių prognozių vertinimas ir tvirtinimas (tvirtinimo aprašas)
  • Fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas (ex-ante ir ex-post)
  • Struktūrinio postūmio užduoties nustatymo pagrįstumas
  • Vaidmuo sprendžiant dėl išskirtinių aplinkybių
  • Fiskalinės politikos bei biudžeto vykdymo stebėsena
  • Metinių biudžeto projektų vertinimas
  • Fiskalinio skaidrumo skatinimas / propagavimas

Siekiant sustiprinti fiskalinės institucijos funkcijų vykdymą ir efektyvumą bei užtikrinti, kad teikiamos išvados ir ataskaitos atitiktų gerąją praktiką, nuo 2016 m. balandžio 18 d. Valstybės kontrolėje sudaryta užsienio ekspertų patariamoji darbo grupė. Ji atlieka Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, parengtų išvadų ir ataskaitų peržiūrą ir vertinimą ir taip užtikrina kokybės kontrolės politiką ir procedūras. Ekspertų grupės nariai pagal kompetenciją teikia darbuotojams konsultacijas, patarimus, metodinę ir kitą pagalbą.

2019 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovaujama ekspertų grupė pirmą kartą atliko Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, išorės peržiūrą. EBPO nepriklausomų fiskalinių institucijų peržiūrų metu vertinama nepriklausomų fiskalinių institucijų veikla, atsižvelgiant į taikomus EBPO principus ir pateikiamos rekomendacijas dėl veiklos efektyvumo tobulinimo ir ilgalaikės perspektyvos. Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, peržiūros įžvalgas galima rasti ataskaitoje.
 

BENDRADARBIAVIMAS

Valstybės kontrolė, atliekanti fiskalinės institucijos funkcijas, aktyviai bendradarbiauja su nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo EU IFIS narėmis, Baltijos šalių ir kitų valstybių fiskalinėmis institucijomis

Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai Kylant Lietuvos ekonomikos temperatūrai, tikslinga apsispręsti dėl tolesnio išskirtinių aplinkybių taikymoFiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir tvirtina gruodžio 22 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų.
 
Per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvos ekonomika išlaikė spartų augimą. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, realusis BVP padidėjo 4,9 proc. Ekonomikos augimui daugiausia teigiamos įtakos turėjo namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos, tačiau, veržliai augant importui, grynojo eksporto įtaka buvo neigiama.
 
Išvadoje pažymima, kad vidaus rizikos veiksniai ekonomikai išlieka susiję su besitęsiančia pandemine situacija, padėtimi darbo rinkoje ir didėjančia infliacija. Pabrėžiama, kad vyrauja neigiami išorės rizikos veiksniai dėl augančios geopolitinės įtampos. Migrantų krizė ties Baltarusijos siena, sankcijos šiai valstybei bei galimos atsakomosios priemonės ir prekybos su Kinija trikdžiai gali daryti neigiamą įtaką tarptautinei prekybai. Atitinkamai tai veiktų Lietuvos ekonomikos raidą vidutiniu laikotarpiu.

Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad, esant stipriai vidaus paklausai, Lietuvos realiojo BVP augimas 2021 m. sieks 4,8 proc., o 2022–2023 m. lėtės atitinkamai iki 3,7 ir 3,5 proc. Projektuojant palankią ūkio raidą vidutiniu laikotarpiu, reikėtų diskutuoti dėl išskirtinių aplinkybių, kurios leidžia valstybėms narėms nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams, taikymo tikslingumo.

„Europos Komisijos teigimu, pagrindinis kriterijus atšaukti Stabilumo ir augimo pakte numatytą išlygą – Europos Sąjungos šalių narių ekonominio aktyvumo lygio grįžimas į priešpandeminį lygį. Lietuvos ekonomika į tokį lygį grįžo jau 2021 m. pirmąjį ketvirtį. Taip pat tikėtina, jog, mažėjant neapibrėžtumui dėl COVID-19 pandemijos, jos valdymo išlaidos darys vis menkesnį poveikį viešiesiems finansams. Dėl šių priežasčių reikėtų svarstyti, ar išmintinga ir tikslinga toliau taikyti išskirtines aplinkybes. Šį sprendimą reikėtų priimti jau 2022 m. pirmąjį ketvirtį, nes tuo metu prasideda 2023 m. biudžeto projekto rengimo ciklas“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.
 
Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, vertinimu, Lietuvos realusis BVP, tikėtina, viršys potencialų lygį 2021–2024 m. Teigiamą Lietuvos ekonomikos ciklinę padėtį rodo ir faktiškai stebimi makroekonominiai rodikliai, tokie kaip pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis ir laisvų darbo vietų skaičius, kurie išlieka seniai neregėtose aukštumose. Tai matyti ir atnaujintoje Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramoje. Joje pateikta 2021 m. ketvirtojo ketvirčio prognozė rodo, kad 2021 m. Lietuvos ekonomikos temperatūra toliau kyla ir viršija priešpandeminį lygį.

Lietuvos Statistikos departamentui 2021-10-01 revizavus faktinius duomenis ir Finansų ministerijai atnaujinus ekonominės raidos scenarijų, fiskalinės institucijos funkcijas vykdančios Valstybės kontrolės gaunamas teigiamas gamybos atotrūkio įvertis yra didesnis, nei buvo apskaičiuota 2021 m. rugsėjo mėn. Tai reiškia, kad didesnė 2021 m. valdžios sektoriaus pajamų dalis yra ciklinio pobūdžio, negu pateikta biudžeto projekto vertinime. Ekonomikos aktyvumui grįžus į potencialų lygį, išryškės struktūrinis deficitas, nes ciklinėmis pajamomis yra finansuojamos perviršinės einamosios ilgalaikės išlaidos.

Išlieka rizika, jog, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali neišsipildyti.
  
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
         
         
Komentarams:
Saulė Skripkauskienė 
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė
mob. 8 608 93 485, el. p. saule.skripkauskiene@ifi.lt

  

Iliustracija pranešimui spaudai Kylant Lietuvos ekonomikos temperatūrai, tikslinga apsispręsti dėl tolesnio išskirtinių aplinkybių taikymo

Iliustracija pranešimui spaudai Laikino pobūdžio valdžios sektoriaus išlaidas, susijusias su COVID-19, keičia augantys ilgalaikiai įsipareigojimaiValstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, atliko 2022 m. valdžios sektoriaus biudžetų rodiklių vertinimą ir pateikė Seimui išvadą. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 3,8 proc. BVP, o 2022 m. – 2,9 proc. BVP. Esant palankiai realiojo BVP ir palūkanų normų dinamikai, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2021–2022 m., tikėtina, nuosaikiai mažės ir atitinkamai sieks 45,3 ir 44,7 proc. BVP.
   
Atkreipiamas dėmesys, kad, 2022 m. biudžeto projekte mažėjant laikinoms išlaidoms tolesniam COVID-19 pandemijos suvaldymui, sparčiau nei pajamos auga ilgalaikės išlaidos. Toks spartus ilgalaikių išlaidų augimas būtų galimas, jei jų padengimui būtų numatyti tvarūs pajamų šaltiniai. Šios ilgalaikės išlaidos 2022 m. padidės 695,6 mln. Eur (1,2 proc. BVP). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio išlaidos, rengiant 2017–2021 m. biudžetus, vidutiniškai sudarydavo po 1,0 proc. BVP kasmet. Iki pandemijos jos buvo dengiamos netvariomis ciklinėmis pajamomis dėl sparčiau nei potencialus BVP augusios Lietuvos ekonomikos.

Fiskalinės institucijos, kurios funkcijas vykdo Valstybės kontrolė, vertinimu, ekonomikos raida 2021–2022 m., tikėtina, viršys savo potencialą. Neįtraukiant su COVID-19 susijusių ir kitų vienkartinių priemonių įtakos, numatoma, kad Lietuvos fiskalinė politika keis kryptį ir 2022 m. bus prociklinė. Kyla infliacinio spaudimo ir ūkio perkaitimo rizika.

„Ilguoju laikotarpiu Lietuvos viešiesiems finansams iššūkių kels visuomenės senėjimas: remiantis esama šalies demografijos struktūra projektuojamas užimtų gyventojų skaičiaus mažėjimas ir pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus augimas. Siekiant sparčiau didinti socialinio draudimo pensijas ir mažinti pagyvenusių asmenų skurdą, kartu su 2022 m. biudžeto projektu siūlomi ir socialinio draudimo pensijos apskaičiavimo tvarkos keitimai. Priimant keitimus, kurie gali paveikti pensijų sistemos tvarumą, svarbu atsižvelgti į demografinius iššūkius ir numatyti ilgalaikius pajamų šaltinius“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.

Netolimoje ateityje viešieji finansai patirs ne tik dėl senėjančios visuomenės kylantį spaudimą, bet ir klimato kaitos įtaką. Tiek prisitaikymas, tiek kova su ja reikalaus viešųjų išteklių. Klimato kaitos daroma žala visuomenei ir ekonomikai gali būti didelė, todėl svarbu atkreipti dėmesį į rizikas, kylančias dėl jos.

Nuo 2020 m. dėl išskirtinių aplinkybių fiskalinės drausmės taisyklių taikymas laikinai susiaurintas. Išskyrus taisykles, kurios dėl šios priežasties pagrįstai netaikomos, išankstiniu vertinimu, 2022 m. valdžios sektoriaus biudžetai sudaryti laikantis Konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. Tikimasi, kad 2023 m. turėtų būti grįžtama prie visų fiskalinės drausmės taisyklių taikymo.

Atnaujintoje fiskalinių rodiklių švieslentėje dauguma pateiktų 2021–2022 m. makroekonominių rodiklių rodo žemą fiskalinę riziką, o didžioji fiskalinių rodiklių dalis – aukštą.
 
 
2022 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas
    
          
Komentarams:
Saulė Skripkauskienė 
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė,
mob. 8 608 93 485, el. p. saule.skripkauskiene@ifi.lt

  

Laikino pobūdžio valdžios sektoriaus išlaidas, susijusias su COVID-19, keičia augantys ilgalaikiai įsipareigojimai

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: siekiant neperkaitinti ekonomikos turi būti išlaikoma bent neutrali fiskalinė politikaValstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkcijas, įvertino ir tvirtina rugsėjo 10 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti. Išlieka rizika, jog, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali neišsipildyti. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pagrindinė grėsmė ekonomikos raidai yra tolesnė pandemijos eiga.

Lietuvos ūkio raida 2021 m. pirmąjį pusmetį buvo veržli. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šalies realusis BVP padidėjo 4,7 proc. Ekonomikos augimą labiausiai didino investicijos ir namų ūkių vartojimo išlaidos. Ekonominių rodiklių gerėjimą lėmė ir palyginamosios bazės efektas: šalies ekonomikos nebevaržė griežti karantino ribojimai, kurie galiojo prieš metus.

„Didindamas skolą 2020 m. valdžios sektorius skatino ekonomiką, kai privačiame sektoriuje traukėsi nefinansinių įmonių paskolų portfelis, augo taupymas, mažėjo namų ūkių vartojimas ir jų paskolų portfelis augo lėčiau nei 2019 m. Šiais metais stebima atvirkštinė tendencija: vidaus paklausa skatinama privataus sektoriaus ir augančio kreditavimo, o fiskalinė politika – neutrali. Siekiant neperkaitinti ekonomikos turėtų būti išlaikoma bent neutrali fiskalinė politika“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.

Ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad, esant stipriai vidaus paklausai, Lietuvos realiojo BVP augimas 2021 m. sieks 4,3 proc., o 2022 m. lėtės iki 4,0 proc. Numatoma, kad namų ūkių vartojimas ir įsibėgėjančios investicijos labiausiai skatins ekonomikos augimą. Sparčiau nei eksportas augantis importas lems neigiamą grynojo eksporto įtaką ekonomikos raidai 2021–2024 metais.

Pažymima, kad vidaus rizikos veiksniai išlieka susiję su infliacija ir darbo rinkos iššūkiais. 2021 m. 1–8 mėn. infliacija siekė 2,6 proc., tačiau nuo 2020 m. infliacijos dinamika stipriai veikiama energetinių išteklių kainų. Gali būti, kad dėl šios priežasties infliacija bus trumpalaikė. Tačiau išlieka rizika, kad, užsitęsus tiekimo grandžių trikdžiams ir kylant infliacijos lūkesčiams, kainų augimas gali būti spartesnis nei projektuojama. Išlieka ir iššūkiai, susiję su darbo rinka: laisvų darbo vietų rekordiškai daug, bet nedarbo lygis ir užimtųjų skaičius negrįžęs į prieš pandemiją buvusį lygį.

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, atnaujino Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramą. Joje pateikta 2021 m. trečiojo ketvirčio prognozė rodo, kad Lietuvos ekonomikos temperatūra, tikėtina, viršys 2017–2019 m. vidutinį lygį. 
 
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
         
         
Komentarams:
Saulė Skripkauskienė 
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė,
mob. 8 608 93 485, el. p. saule.skripkauskiene@ifi.lt

  

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: ekonomikos padėtis yra palankesnė, nei tikėtasi pavasarį

Rengiamos išvados ir ataskaitos

Rodyti viską

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Nepradėtas

2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. kovas)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Nepradėtas

2023 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2022–2023 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos

Nepradėtas

Išvada dėl neįprastos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai atšaukimo nuo 2023 m.

Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai parengus pranešimą dėl išskirtinių aplinkybių atšaukimo, Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 7 str. 2 d., patvirtins, kad išskirtinės aplinkybės nebegalioja ir rengiant valdžios sektoriaus 2023 m. biudžetų projektus turi būti taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės.

Nepradėtas

Lietuvos stabilumo 2022 m. programos vertinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą Stabilumo 2022 m. programą ir pateiksime ataskaitą, kurioje bus: 2022–2023 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių ex-post vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos.

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. birželis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m., kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. gruodis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m., kuris esant išskirtinėms aplinkybėms turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. rugsėjis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m. ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo

Nepradėtas

Savivaldybių ex-ante ir ex-post fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas

Įvertinsime 2021 m. ex-post ir 2022 m. ex-ante savivaldybių biudžetus, ar buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.

Fiskaliniai duomenys

Makroekonominiai duomenys