Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Nuo 2015 m. sausio 1 d. siekiant užtikrinti fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną bei parengti Valstybės kontrolės įstatyme nustatytas išvadas ir ataskaitas, Valstybės kontrolėje įsteigtas Biudžeto politikos stebėsenos departamentas, atliekantis nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas.

Siekianti užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą, vykdomos šios veiklos:

  • Makroekonominių prognozių vertinimas ir tvirtinimas (tvirtinimo aprašas)
  • Fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas (ex-ante ir ex-post)
  • Struktūrinio postūmio užduoties nustatymo pagrįstumas
  • Vaidmuo sprendžiant dėl išskirtinių aplinkybių
  • Fiskalinės politikos bei biudžeto vykdymo stebėsena
  • Metinių biudžeto projektų vertinimas
  • Fiskalinio skaidrumo skatinimas / propagavimas

Siekiant sustiprinti fiskalinės institucijos funkcijų vykdymą ir efektyvumą bei užtikrinti, kad teikiamos išvados ir ataskaitos atitiktų gerąją praktiką, nuo 2016 m. balandžio 18 d. Valstybės kontrolėje sudaryta užsienio ekspertų patariamoji darbo grupė. Ji atlieka Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, parengtų išvadų ir ataskaitų peržiūrą ir vertinimą ir taip užtikrina kokybės kontrolės politiką ir procedūras. Ekspertų grupės nariai pagal kompetenciją teikia darbuotojams konsultacijas, patarimus, metodinę ir kitą pagalbą.

2019 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovaujama ekspertų grupė pirmą kartą atliko Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, išorės peržiūrą. EBPO nepriklausomų fiskalinių institucijų peržiūrų metu vertinama nepriklausomų fiskalinių institucijų veikla, atsižvelgiant į taikomus EBPO principus ir pateikiamos rekomendacijas dėl veiklos efektyvumo tobulinimo ir ilgalaikės perspektyvos. Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, peržiūros įžvalgas galima rasti ataskaitoje.
 

BENDRADARBIAVIMAS

Valstybės kontrolė, atliekanti fiskalinės institucijos funkcijas, aktyviai bendradarbiauja su nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo EU IFIS narėmis, Baltijos šalių ir kitų valstybių fiskalinėmis institucijomis

Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai Numatyti šalies ekonomikos perspektyvas 2023 m. yra ypač sudėtingaFiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir tvirtina rugsėjo 12 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris yra tinkamas 2023 m. biudžeto projektui rengti. Taip pat patvirtintas Finansų ministerijos inicijuotas išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindas buvo COVID-19 pandemija, atšaukimas bei 2022 m. susiklosčiusios geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio valdžios sektoriaus finansų būklei atitiktis išskirtinių aplinkybių sąvokai. Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu leidžiama nukrypti nuo įprastai taikomų reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetui.
 
Po stipraus ekonomikos augimo 2022 m. pradžioje, šių metų antrą ketvirtį augimas pastebimai sulėtėjo. Valstybės kontrolės išvadoje pažymima, kad įtempta padėtis energetinių išteklių rinkose ir spartus vartotojų kainų augimas, prastėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai, blogėjančios pagrindinių Lietuvos tarptautinės prekybos partnerių ekonominės perspektyvos sudarys sudėtingas sąlygas šalies ūkiui augti 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pradžioje. Rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijuje 2022 m. projektuojamas 1,6 proc. realiojo BVP augimas. 2023 m. tikimasi lėtesnio šio rodiklio augimo. Scenarijus atitinka įvardytas prielaidas, tačiau Valstybės kontrolė pažymi, kad, išliekant minėtiems iššūkiams, neatmetama, kad 2023 m. Lietuvos ekonomika galėtų susitraukti.
 
„Rugpjūtį–rugsėjį ženkliai išsiskyrė visų Lietuvos BVP projekcijas skelbiančių institucijų prognozės. Tai patvirtina, kad šiuo metu numatyti ekonomikos perspektyvas 2023 m. yra ypač sudėtinga. Padidėjęs neapibrėžtumas makroekonominei raidai, precedento neturintis energijos kainų šuolis lemia poreikį suteikti erdvės nacionalinei fiskalinei politikai prireikus operatyviai reaguoti į kilusius iššūkius. Nėra žinoma, kiek ilgai energetinių išteklių kainos išliks aukštos, todėl netikslinės finansinės paramos priemonės gali tapti nepakeliamai brangios. Svarbu didesnį dėmesį skirti ilgalaikių sprendimų paieškai, tokių kaip investavimas į atsinaujinančius energetinius šaltinius. Be to, reikia nepamiršti ir augančių ilgalaikių išlaidų“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski.

Tarptautinės institucijos pažymi, kad siekiant valdyti rizikas dėl viešųjų finansų, pateisinamos tikslinės priemonės, orientuotos į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Vis dėlto, horizontalios priemonės, tokios kaip mokesčių mažinimas ar įvairios kompensacijos, siekiant greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, yra galimos, bet jos neturėtų tęstis ilgiau nei kelis mėnesius dėl didelės naštos biudžetui ir siekio mažinti energijos suvartojimą. Tiesioginio valdžios sektoriaus balansui poveikio neturinčios priemonės, tokios kaip garantijos ar paskolos, galėtų prisidėti prie reikšmingai mažesnio deficito ir skolos vidutinio laikotarpio pabaigoje. 

Palankus ekonomikos augimas ir žemos palūkanų normos 2020–2022 m. pradžioje neleido valstybės skolos ir BVP santykiui išaugti tiek, kiek tikėtasi. Įtempta dabartinė situacija rodo, kad ateityje šių palankių veiksnių gali būti mažiau. Didėjant poreikiui įvairioms paramos priemonėms, valdžios sektoriaus skola, tikėtina, augs, todėl svarbu numatyti skolos mažinimo ateityje strategiją.
  
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
Išvada dėl susidariusios padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai
         
         
Komentarams:
Jaroslav Mečkovski,
Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas,
mob. 8 608 92 305, el. p. [email protected]

  

Iliustracija pranešimui spaudai Numatyti šalies ekonomikos perspektyvas 2023 m. yra ypač sudėtinga

Iliustracija pranešimui spaudai Kovojant su infliacija, reiktų vengti perteklinį vartojimą skatinančių priemoniųFiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino 2022 m. birželio 30 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų.

Lietuvos ūkio raida 2022 m. pirmąjį ketvirtį buvo sparti, tačiau numatoma, kad antroji metų pusė šalies ekonomikos plėtrai nebus tokia palanki. Finansų ministerija šiemet projektuoja 1,6 proc. šalies realiojo BVP augimą. Numatoma, kad labiausiai bus paveikta Lietuvos tarptautinė prekyba, tačiau ekonomikos augimą palaikys namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos. Pirmojo metų ketvirčio pabaigoje stebimi Lietuvos prekių eksporto struktūros pokyčiai. Kovą, lyginant su vasariu, prekių eksporto į Rusiją ir Baltarusiją dalis smuko daugiau nei trečdaliu, o į Europos Sąjungos (ES) šalis reikšmingai išaugo. Projektuojama, kad 2023 m. šalies realusis BVP paspartės iki 2,1 proc.

„Projektuojant aukštą infliaciją, auga spaudimas priimti papildomas į visus gyventojus orientuotas priemones, tokias kaip mokesčių mažinimas ar įvairios kompensacijos. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja tikslingą paramą, nukreiptą į labiausiai pažeidžiamus asmenis, ir įspėja, kad vidaus paklausos skatinimas apsunkina Europos centrinio banko siekį suvaldyti infliaciją. Atsižvelgiant į neigiamą rizikų balansą, sprendimai turi būti priimami ypač atsakingai, nes valdžios sektoriaus deficitą didinančios priemonės gali prisidėti prie valstybės skolos augimo“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski.

Lietuvos ir pasaulio ekonomikos perspektyvas temdo įtempta geopolitinė situacija. Neapibrėžtumas, susijęs su tolesne Rusijos karo Ukrainoje eiga, nemažėja. ES naujų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paskelbimas ir atitinkamai galimos šių valstybių atsakomosios priemonės gali lemti spartesnį energijos išteklių ir žaliavų kainų augimą. Išlieka ilgesnės tiekimo grandinių trikdžių trukmės rizika, prie kurios prisideda Kinijos taikomi ribojimai, skirti COVID-19 pandemijos valdymui. Tai veikia nuo Kinijoje gaminamų komponentų itin priklausomą Vokietijos, pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės, pramonę. Ekonominės situacijos neapibrėžtumas, augančios kainos ir palūkanų normos atsispindi prastėjančiuose euro zonos verslo ir gyventojų lūkesčiuose. Be to, išlieka iššūkiai, susiję su tolesniu pandemijos valdymu. Šios rizikos gali kelti iššūkių ekonominei raidai tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse šalies prekybos partnerėse.

Valstybės kontrolės vertinimu, Lietuvos ekonomika 2022 m. bus arti savo potencialo. Atnaujintoje ekonomikos temperatūros diagramoje matyti, kad 2022 m. antrą ketvirtį temperatūra, tikėtina, išliks aukšta.

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė tvirtina Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti.
  
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
         
         
Komentarams:
Jaroslav Mečkovski
Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas
mob. 8 608 92 305, el.p. [email protected]

  

Iliustracija pranešimui spaudai Kovojant su infliacija, reiktų vengti perteklinį vartojimą skatinančių priemonių

Iliustracija pranešimui spaudai Lietuvos savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės taisyklių, tačiau turėtų siekti didesnių investicijųValstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atliko savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimą. Jo tikslas – nustatyti, ar, tvirtinant ir vykdant savivaldybių biudžetus, buvo laikomasi taisyklių. 

Vertinimas, kaip savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės, atliktas dviem pjūviais: pagal faktinius duomenis įvertinant 2021 m. biudžetus (ex-post) ir analizuojant, kaip suplanuoti 2022 m. biudžetai (ex-ante). Atlikus vertinimą nustatyta, kad visos savivaldybės laikėsi valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių.

Vertinimas parodė, kad 2021 m. savivaldybių biudžetų perviršis buvo vienas didžiausių nuo 2000 m. ir sudarė 174,3 mln. Eur, arba 0,3 proc. BVP. Tai lėmė faktas, kad 2021 m. savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų, ir išleido mažiau, nei numatyta. Dėl sparčiai augusio darbo užmokesčio savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, kuris sudaro didžiausią savivaldybių pajamų dalį. Iš suplanuotų lėšų 2021  m. išlaidoms liko nepanaudoti 237 mln. Eur.

Savivaldybių investicijos yra svarbus regioninę plėtrą skatinantis veiksnys, dėl kurių gali būti pritraukiamas tiek vidaus, tiek užsienio kapitalas, vystoma vietinė darbo rinka. Vertinime pažymima, kad vietos valdžia skiria mažiau lėšų investicijoms nei euro zonos šalių vidurkis, o palyginus su kitomis Baltijos valstybėmis – investicijų lygis yra žemiausias. Lietuvoje 2021 m. jos sudarė 35,5 proc. visų viešųjų investicijų, o tuo tarpu euro zonoje siekė 44,1 proc. 

„Pastaraisiais metais Lietuvoje vyravo savivaldybių biudžetų perviršiai ir buvo neišnaudotas visas fiskalinės drausmės taisyklių suteiktas lankstumas. Vis dėlto, jei siekiant skatinti vietos valdžios viešąsias investicijas būtų praplėstos skolinimosi galimybės, svarbu užtikrinti, kad tai nekels grėsmės fiskaliniam tvarumui. Šiam tikslui pasiekti svarbus savivaldybių finansinių duomenų patikimumo užtikrinimas ir skolos automatinio korekcinio mechanizmo įvedimas“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė.

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė reguliariai atlieka savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimus. 2023 m. pirmąjį pusmetį bus vertinamas savivaldybių 2022 m. faktinis fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis.

  
Išvada dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2021–2022 m.

    
Komentarams:
Rasa Ibelhauptaitė
Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė
mob. 8 608 93 862, el. p. [email protected]

Rengiamos išvados ir ataskaitos

Rodyti viską

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Baigtas

2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. kovas)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Nepradėtas

2023 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2022–2023 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos

Baigtas

Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (2022 m. balandis)

Įvertinsime Vyriausybės pateikto Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir parengsime išvadą dėl jo.

Baigtas

Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (2022 m. kovas)

Įvertinsime Vyriausybės pateikto Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir parengsime išvadą dėl jo

Bus baigtas per 3 mėn.

Išvada dėl susidariusios padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai

Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai parengus pranešimą dėl išskirtinių aplinkybių atšaukimo, Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 7 str. 2 d., patvirtins, kad išskirtinės aplinkybės nebegalioja ir rengiant valdžios sektoriaus 2023 m. biudžetų projektus turi būti taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės.

Baigtas

Lietuvos stabilumo 2022 m. programos vertinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą Stabilumo 2022 m. programą ir pateiksime ataskaitą, kurioje bus: 2022–2023 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių ex-post vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos.

Baigtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. birželis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m., kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. gruodis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m., kuris esant išskirtinėms aplinkybėms turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Baigtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. rugsėjis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m. ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo

Baigtas

Savivaldybių ex-ante ir ex-post fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas

Įvertinsime 2021 m. ex-post ir 2022 m. ex-ante savivaldybių biudžetus, ar buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.

Fiskaliniai duomenys

Makroekonominiai duomenys