Biudžeto stebėsena

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir tvirtina gruodžio 21 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų.
 
2022 m. pasaulio ekonomika buvo atsparesnė, nei tikėtasi, tačiau recesijos rizika nusikėlė į 2023 m. Išliekanti geopolitinė įtampa, aukštos infliacijos užsitęsimo rizika, dėl kurios numatytas tolesnis palūkanų normų didinimas, lemia, kad tarptautinės institucijos kitų metų didžiųjų pasaulio ekonomikų, įskaitant ir euro zoną, augimo perspektyvas peržiūri žemyn. Tai veiks ekonominį aktyvumą ir kainų raidą Lietuvoje.
 

„Netikėtai geri šių metų III ketv. tarptautinės prekybos rezultatai prisidėjo prie didesnio 2022 m. šalies realiojo BVP augimo. Nepaisant BVP augimo projekcijos peržiūros žemyn 2023 m., numatoma, kad šio rodiklio lygis bus aukštesnis, nei prognozuota rudenį. Dėl šios priežasties biudžeto pajamų surinkimas galėtų būti geresnis, nei numatėme spalio mėn. vertindami 2023 m. biudžeto projektą. Šiuo metu prognozės susiduria su ypatingu neapibrėžtumu, todėl neatmestina, kad šalies ūkio ir viešųjų finansų padėtis gali būti ir blogesnė, nei tikimasi“, – teigia Jaroslav Mečkovski, Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas.
 
Ekonominės raidos scenarijuje projektuojamas realiojo BVP augimas kitais metais sieks 0,7 proc. Dideliu atvirumu pasižyminčiai Lietuvos ekonomikai pasaulio ekonomikos aktyvumo lygis yra ypač svarbus. Lėtėjant pagrindinių eksporto partnerių ekonomikų plėtrai, Lietuvos BVP augimą palaikys investicijos ir namų ūkių vartojimas. 2023 m. projektuojama, kad infliacijos tempas sumažės, tačiau kainų augimas išliks reikšmingas. 2023 m. biudžete numatytos priemonės gyventojų pajamų didinimui ir energijos kainų augimo poveikio švelninimui, spartus darbo užmokesčio augimas teigiamai veiks namų ūkių disponuojamų pajamų lygį ir realųjį namų ūkių vartojimą.

Išaugusi imigracija, daugiausia sietina su atvykusiais ukrainiečiais, ir darbingo amžiaus gyventojų aktyvumo lygio padidėjimas spartina Valstybės kontrolės projektuojamą potencialaus BVP augimą. Sulėtėjus 2023 m. realiojo BVP augimui numatoma, kad ekonomika bus žemiau savo potencialaus lygio.  
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
         
         
Komentarams:
Jaroslav Mečkovski,
Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas
mob. 8 608 92 305, el. p. [email protected]

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, įvertino Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – biudžeto projektas) ir pateikė Seimui savo išvadą.
 
Dėl geopolitinės situacijos kilusi energetikos krizė lėmė elektros ir dujų kainų augimą, todėl biudžeto projekte numatytos paramos priemonės gyventojams ir verslui.
 
„Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti trumpalaikes priemones, nukreiptas į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Mūsų vertinimu, didžioji dalis su energetika susijusių laikinų priemonių, numatytų biudžeto projekte, nėra tikslinės. Projekte numatytos ilgalaikės priemonės toliau reikšmingai prisidės prie ilgalaikių išlaidų, nepadengtų pajamomis, augimo. Tokios išlaidos 2023 m. sudarys 1,6 proc. BVP, o 2017–2021 m. vidutiniškai sudarydavo 0,9 proc. BVP. Kylant palūkanų normoms finansuoti deficitus ir refinansuoti jau turimus įsipareigojimus bus brangiau, o rizikos dėl ekonominės raidos išlieka reikšmingos, todėl ypač svarbu, kad sprendimai, didinantys išlaidas ir mažinantys pajamas, būtų pagrįsti“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė.

Fiskalinė institucija, kurios funkcijas vykdo Valstybės kontrolė, projektuoja, kad 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas bus artimas biudžeto projekte nurodytam ir sudarys 4,9 proc. BVP. Tačiau pabrėžia, kad dėl kylančių rizikų jis gali būti ir didesnis. Pavyzdžiui, kai kurios 2023 m. biudžeto projekte numatytos pagalbos priemonės yra planuojamos 2023 m. pirmajam pusmečiui. Kyla rizika dėl galimo jų pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Be to, geopolitinė įtampa regione ir jos aštrėjimas gali lemti didesnį išlaidų poreikį krašto gynybai ir saugumui. Pasikeitus ekonominei aplinkai, ūkio raida galėtų būti vangesnė, o tai sukurtų spaudimą papildomoms išlaidoms ir sumažintų valdžios sektoriaus pajamas.

Vyraujant išskirtinio neapibrėžtumo sąlygoms, netaikant fiskalinės drausmės taisyklių, 2023 m. numatomas stiprus šalies ekonomikos skatinimas. Kadangi kylančios palūkanų normos lemia brangstantį deficito finansavimą, svarbu atkreipti dėmesį, kad, augant ilgalaikėmis pajamomis nepadengtoms išlaidoms, ateityje būtinos konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 m. valdžios sektoriaus deficito mažėjimo.

  
Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties

Komentarams: 
Rasa Ibelhauptaitė,
Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė,
mob. 8 608 93 862, el. p. [email protected]

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir tvirtina rugsėjo 12 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris yra tinkamas 2023 m. biudžeto projektui rengti. Taip pat patvirtintas Finansų ministerijos inicijuotas išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindas buvo COVID-19 pandemija, atšaukimas bei 2022 m. susiklosčiusios geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio valdžios sektoriaus finansų būklei atitiktis išskirtinių aplinkybių sąvokai. Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu leidžiama nukrypti nuo įprastai taikomų reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetui.
 
Po stipraus ekonomikos augimo 2022 m. pradžioje, šių metų antrą ketvirtį augimas pastebimai sulėtėjo. Valstybės kontrolės išvadoje pažymima, kad įtempta padėtis energetinių išteklių rinkose ir spartus vartotojų kainų augimas, prastėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai, blogėjančios pagrindinių Lietuvos tarptautinės prekybos partnerių ekonominės perspektyvos sudarys sudėtingas sąlygas šalies ūkiui augti 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pradžioje. Rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijuje 2022 m. projektuojamas 1,6 proc. realiojo BVP augimas. 2023 m. tikimasi lėtesnio šio rodiklio augimo. Scenarijus atitinka įvardytas prielaidas, tačiau Valstybės kontrolė pažymi, kad, išliekant minėtiems iššūkiams, neatmetama, kad 2023 m. Lietuvos ekonomika galėtų susitraukti.
 
„Rugpjūtį–rugsėjį ženkliai išsiskyrė visų Lietuvos BVP projekcijas skelbiančių institucijų prognozės. Tai patvirtina, kad šiuo metu numatyti ekonomikos perspektyvas 2023 m. yra ypač sudėtinga. Padidėjęs neapibrėžtumas makroekonominei raidai, precedento neturintis energijos kainų šuolis lemia poreikį suteikti erdvės nacionalinei fiskalinei politikai prireikus operatyviai reaguoti į kilusius iššūkius. Nėra žinoma, kiek ilgai energetinių išteklių kainos išliks aukštos, todėl netikslinės finansinės paramos priemonės gali tapti nepakeliamai brangios. Svarbu didesnį dėmesį skirti ilgalaikių sprendimų paieškai, tokių kaip investavimas į atsinaujinančius energetinius šaltinius. Be to, reikia nepamiršti ir augančių ilgalaikių išlaidų“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski.

Tarptautinės institucijos pažymi, kad siekiant valdyti rizikas dėl viešųjų finansų, pateisinamos tikslinės priemonės, orientuotos į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Vis dėlto, horizontalios priemonės, tokios kaip mokesčių mažinimas ar įvairios kompensacijos, siekiant greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, yra galimos, bet jos neturėtų tęstis ilgiau nei kelis mėnesius dėl didelės naštos biudžetui ir siekio mažinti energijos suvartojimą. Tiesioginio valdžios sektoriaus balansui poveikio neturinčios priemonės, tokios kaip garantijos ar paskolos, galėtų prisidėti prie reikšmingai mažesnio deficito ir skolos vidutinio laikotarpio pabaigoje. 

Palankus ekonomikos augimas ir žemos palūkanų normos 2020–2022 m. pradžioje neleido valstybės skolos ir BVP santykiui išaugti tiek, kiek tikėtasi. Įtempta dabartinė situacija rodo, kad ateityje šių palankių veiksnių gali būti mažiau. Didėjant poreikiui įvairioms paramos priemonėms, valdžios sektoriaus skola, tikėtina, augs, todėl svarbu numatyti skolos mažinimo ateityje strategiją.
  
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
Išvada dėl susidariusios padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai
         
         
Komentarams:
Jaroslav Mečkovski,
Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas,
mob. 8 608 92 305, el. p. [email protected]